marketer.ltforumas

Kokia interneto reklamos forma efektyviausia? Kiekvienas pardavėjas teigs, kad - jo siūloma. Šįkart radau keletą įdomių skaičių viešųjų ryšių agentūrų naudai. Adfusion apklausus amerikiečius, paaiškėjo, kad jie daug labiau linkę atkreipti dėmesį (ir atlikti pirkimo sprendimą ar bent ieškoti daugiau informacijos) į produktus, minimus straipsniuose negu kitose reklamos formose. Labiausiai paminėjimai straipsniuose veikia 18-24 metų žmonių grupę bei aukštesnes negu vidutines pajamas gaunančiųjų grupę.

Lietuviai gal ir Europos skeptikai, bet šis skaičius taip pat turėtų būti didelis. Juolab, kad net ir užsakomieji straipsniai tikrai ne visuose mūsų žiniasklaidos priemonės specialiai žymimi. O žiniasklaidai laikai dabar daug sunkesni negu prieš metus. Sunkumai paprastai mažina kainas bei išrankumą. Tad jei reklamą kai kuriuose dideliuose leidiniuose dabar galima nusipirkti už beveik juokingą kainą, produkto paminėjimą ten kur reikia - turbūt ir už dar mažiau.

Raktažodžiai: efektyvi reklama, PR, Reklamos formos, užsakomieji straipsniai, viešieji ryšiai

Krizė yra toks populiarus žodis, nes gali būti panaudotas įvairiausiame kontekste. Kolegos tinkalaraštininkai mėgsta nagrinėti didelių organizacijų  (tiek užsienio, tiek Lietuvos) komunikacijos krizes ir jų valdymą. O kaip su interneto projektais? Kaip tvarkytis su jų viešųjų ryšių krizėmis? Ar apskritai tokios būna?

Jau gerą savaitę stebėjau, kaip atsinaujinusios klase.lt vartotojai keiksnoja administraciją už kardinalus ne tik struktūros, bet ir privatumo politikos pasikeitimus. O šiandien su mini krize susidūriau ir pati, kai mano koordinuojamo projekto vartotojai atrado vieną seniai įdiegtą, bet iki tol mažai kieno pastebėtą funkciją, ne visiškai teisingai suprato funkcijos paskirtį ir pasipylė pikti ir vis piktėjantys įrašai projekto forume, po kurių sekė jau kitų įrašus perskaičiusių narių laiškai ir staigiai kilo išsiregistravimų skaičius.

Pamenu, senais laikais, kai ieskok.lt startavo su pavogta draugas.lt narių duomenų baze, kilo didelis skandalas, bet  visuomenę jis pasiekė daugiausia per spaudą. Dabar gerokai paprasčiau - keli įrašai šen ar ten, keli komentarai ir, ieškant informacijos apie projektą, visa tai bus bent kokiame antrame-trečiame paieškos sistemos rezultatų puslapyje. Kai anksčiau rašiau apie pigu.lt komunikacijos skyles, ne jų paslaugų kokybę siekiau aptarti, o tiesiog parodyti, kaip tokios neišspręstos mini krizės virsta prarastais pardavimais. Į reklamą orientuotų projektų atvejų - prarastais potencialiais ar esamais vartotojais.

Kaip elgtis? Mano atveju užteko parašyti oficialius išsamius atsakymus tame pačiame forume, juose paaiškinti, ką vartotojai interpretavo kitaip negu yra iš tiesų, atsiprašyti jų už suklaidinimą ir pažadėti įgyvendinti jų siūlymus (kelios korekcijos įgyvendintos iškart). Kol kas situacija aprimusi. Vis labiau įsitikinu, kad žmonėms dažnai svarbiau ne patirtų nuoskaudų atitaisymas, o matyti, kad į jų nuomonę, nusiskundimą ar poreikį kreipia dėmesį. Aišku, naivu tikėti, kad tai visiškai panaikins neigiamos patirties pasekmes, bet bent jau sumažinsite tikimybę, kad ta neigiama patirtis bus skleidžiama toliau. Visi daro klaidų. Jau geriau pripažinti, kad suklydai, negu tiesiog tylėti ir manyti, kad kiti elgsis taip pat.

Einu miegoti. Ir tikiuosi savaitgalį užbaigti be naujų siurprizų,

Raktažodžiai: draugas.lt, Ieskok.lt, internetinė komunikacija, Klase.lt, komunikacijos krizė, krizė, Pigu.lt, PR, viešieji ryšiai

Įvaizdžio formavimas internete yra gana subtilus dalykas, reikalaujantis ne tik ryšių su visuomene išmanymo, bet ir tam tikrų interneto veikimo principų žinojimo. Imantis bet kokių veiksmų galima stipriai paveikti reputaciją, tiek iš gerosios, tiek iš blogosios pusės. Nors sakoma, jog žinomumas, kad ir koks jis bebūtų yra gerai. Internete ši taisyklė nėra taikoma, ypatingai, jei kalbėsime apie alternatyvius komunikacijos kanalus, o ne apie internetinę žiniasklaidą. Tai turi būti daroma, visų pirma protingai, o tik tada kryptingai. Regis viskas paprasta, bet ar tikrai taip yra?

Ką galima pasiūlyti įmonei gaminančiai pupeles ir parduodančiai jas prekybos centruose? Pardavimams skatinti galima būtų pasiūlyti prisipirkti reklamos internete, bet tokiu atveju ją geriau pirkti TV. Auditorija didesnė ir tikrai pardavimus pakels. Didžiausiems šalies blogeriams nusiųsti pupelių, kad paragautų ir apie jas parašytų? Kas turi humoro jausmą, tikriausiai parašytų. O jei sukurti blogą/videoblogą, kuriame kas savaitę būtų gaminami patiekalai iš pupelių? Ko gero tinkamiausiais sprendimas.

Internetas aviakompanijoms jau tapo pagrindiniu kanalu, tiek parduodant bilietus ar kitas paslaugas, tiek aptarnaujant keleivį prieš skrydį. Nors neatsisakoma tradicinių media priemonių, bet į internetą žiūrima vis atidžiau. Kažkada seniai American Airlines nusmugdė skrydžių milžinę Delta Airlines įdiegdami elektroninę rezervavimo sistemą. Dabar aviakompanijos geriausius skrydžių pasiūlymus pateikia ne naujienlaiškių prenumeratoriams, o microblogo (Twitter.com) skaitytojams.

Jei pupelių gamintojai turėtų microblogą, kuriame blogintų kainų akcijas jų produktams, nemanau, jog turėtų pasisekimo. Tokių pavyzdžių galima būtų prirašyti daug, bet visų sekmės paslaptis teisingai pasirinktas kanalas ir kryptingumas.

Raktažodžiai: american airlines, blog, delta airlines, komunikacija, microblog, PR, twitter