marketer.ltforumas

Vakar emarketer.com paskelbtas JAV smulkiojo verslo tyrimas mėgina patvirtinti vis dažniau girdimas abejones dėl socialinių medijų poveikio finansiniams įmonių rezultatams. Straipsnyje minima, kad net 53% iš smulkiojo verslo savininkų yra sukūrę profilius socialiniuose tinkluose. Deja, tik 22% jų mano, jog tai pasiteisinanti rinkodaros taktika.

Kaip pateikta paveikslėlyje aukščiau, tik 12% apklaustųjų teigė, kad socialiniai tinklai padeda jų verslui pritraukti naujų užsakymų. Gali būti kelios priežastys. Viena, socialiniai tinklai ištiesų neveikia. Antra (mano nuomone teisingesnė), įmonės nemoka pasinaudoti socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis. Yra tikrai daugybė įmonių, kurios atidarė savo Facebook ir Twitter account’us, bet viskas tuo ir pasibaigė. Šiek tiek pačiulbėjo, šiek tiek įmetė reklaminės medžiagos į korporatyvinį įmonės puslapį Facebook ir tuo viskas pasibaigė. Taip ir susidaro 53% atvesti ‘mados’.

Raktažodžiai: facebook, Linkedin, Socialinė medija, twitter

Anderson Analytics tyrimų bendrovė atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog daugiau nei 60 % LinkedIn vartotojų gauna didesnes nei vidutines pajamas ir užima vadovaujančias pareigas. Taip pat nustatyta, jog vartotojai gaunantys didesnes pajamas, turi daugiau LinkedIn kontaktų. Pranešime kalbama apie tai, kaip tokie tinklai gali būti naudingi verslui. Ši studija tikrai įdomi, nes paremta vartotojų gaunamomis pajamomis, užimamos pareigomis, interesais, plačiau apie studija galite pasiskaityti čia.

LinkedIn tinklo panaudojimas gali būti labai platus. Pagrindininis scenarijus yra turėti kontaktus tų žmonių, su kuriais jus sieja darbiniai santykiai. Taip pat tai patogus įrankis stebėti pažįstamų žmonių profesinius pokyčius. Štai per pastarąsias dvi savaites sužinojau, jog vienas pažįstamas įkurė UAB‘ą, kita pažįstama pradėjo rašyti profesinį blogą ir pan.

Šis socialinis tinklas taip pat gali būti naudingas darbo paieškai. Lietuviškų darbo skelbimų jame nėra, tačiau jis gali pasitarnauti kitaip. Tai labai geras įrankis headhunting‘ui. Jo pagalba galima atsirinkti asmenis, kurie turi pakankamai kompetencijos, patirties ir tuomet juos headhuntinti. Taip pat LinkedIn tinklą gali išnaudoti atrankų įmonės, kurios ieško asmenų užimti konkrečias darbo pozicijas. Šis būdas šiek tiek koreliuojasi su headhuntingu, bet tai nėra visiškai tas pats. Pastebėjau, jog vienos lietuviškos atrankų bendrovės atstovė jau suprato LinkedIn naudą ir puikiai renka konktatus, o vėliau jais pasinaudoja siųsdama darbo pasiūlymus. Jei dirbu rinkodaros srityje, man nėra įdomus darbas susijęs su biuro administravimu, tokiu principu turėtų vadovautis atrankų bendrovės ieškančios būdų kaip išnaudoti LinkedIn tinklą. Darykime prielaidą, jog aš gaunu darbo pasiūlyma iš tos srities, kurioje dirbu, bet mano dabartinis darbas yra labai geras ir aš jo keisti tikrai neketinu. Kokia nauda iš to atrankų bendrovėms? Gavęs darbo skelbimą tikrai jį peržiūrėsiu, nes normalu, jog kiekvienas domisi savo sritimi ir joje esančiomis galimybėmis. Peržiūrėjęs darbo skelbimą galbūt prisiminsiu pažįstamą, kuris ieškosi darbo ir perduosiu jį jam. Tai tik teorinė galimybė, bet išlieka reali. Manau, tai gali būti labai efektyvus metodas.

Taip pat LinkedIn gali būti labai geras būdas sužinoti apie įmonės, kurioje norėtumėte dirbi, ruošiatės dirbti ar pan. karjeros galimybes. Darbdavys gali sakyti, jog įmonėje egzistuoja vertikalioji karjeros sistema, kuri taikoma daugiau nei pusei darbuotojų, tačiau tai gali būti toli nuo realybės, o gal būt net labai realu. Nuėję į LinkedIn tinklą ir paieškos laukelyje įvedę įmonės pavadinima pamatysite ten dirbančių žmonių anketas, kurias išstudijavę galėsite pamatyti kaip jie judėjo įmonės viduje ir ar tai yra būtent ta darbovietė, kurioje jums bus suteiktos tokios karjeros galimybės, kurių jūs siekiate.

Raktažodžiai: , atrankos, Linkedin, socialinis tinklas