marketer.ltforumas

Mėgčiau ar nelabai aš Pigu.lt, bet negaliu ginčytis, jog į rinkos pokyčius jie reaguoja tobulai. Tokie plakatai pastaruoju metu šmėžuoja spaudoje.

Bet kur kas reikšmingesnis žingsnis, kad šiandien jie oficialiai paskelbė, jog atidarė prekių atsiėmimo punktą, kuriame galima atsiimti ir sumokėti už internete užsakytas prekes. Cituojant pranešimą spaudai: “Klientai, užsisakę prekes „Pigu.lt“ prekybos centre ir pasirinkę galimybę atsiimti jas patys, gaus pranešimą, kuomet jų prekės bus pristatytos iš sandėlio į atsiėmimo punktą. Atvažiavę jiems patogiu metu pirkėjai galės atsiimti prekes ir vietoje susimokėti.”

Kitaip tariant, gera vieta ilgai tuščia nebūna ;) Užsilenkus BMS ir ICG, e-parduotuvėms atsiveria platesni horizontai, tačiau juos kol kas riboja žmonių nepasitikėjimas elektroniniais atsiskaitymais (net ir pirkdami  e-parduotuvėse didesnė dalis pirkėjų už prekes atsiskaito grynais kurjeriui). Tad strategiškai toks Pigu.lt žingsnis labai teisingas. Paskirstymo punktas, tai ne parduotuvė ir išlaikymo kaštai nesulyginami.

Na, stebėsim, ką dar naujo e-komercijos srityje Pigu.lt mums parodys..

Raktažodžiai: BMS, ICG, Pigu.lt, Pigu.lt paskirstymo punktas

Prieš kelias Povilas rašė apie televizijoje vis skambantį žaidimą “Pinigų virusas”. Vakar gavau laišką nuo šio žaidimo kūrėjų, tad suteikiu šansą ir jų pusei:

“Rašau, nes pamačiau, kad pastebėjote mūsų naująjį produktą - Pinigų virusą. Džiugu, kad pastebėjote, vadinasi komunikacija tikrai pradeda įsisukti.

Bet kuriuo atveju, kadangi jau buvome sulyginti su liūdnai pagarsėjusiu Fun Mobile’u, manau, turime teisę paaiškinti, kad mes toli gražu ne ta puse pasukome :)

Suprantu, kad kuriant bet kokį tokio modelio žaidimą yra sunku išvengti praeities “kolegų” sukurto šleifo - tai žaidimai per TV1 ar BTV, kur skambučiai į studiją nepatekdavo, vėliau įvairios kitos prenumeratos - Fun Mobile, Love Termometer ir visokie kitokie smagumai, kurie dabar pamačius bet ką panašaus gąsdina, nejau tai vėl apgaulė.

Tikrai taip nėra, kuo gi tai kitaip - Fun Mobile prenumerata buvo produktų, kurių paprastai reikia tik kartą - tai koks nors IQ testas ar meilės termometras, pažaidei ir gana. Pinigų viruso žaidimas yra tęstinis. Kas nutinka fun mobile atveju - vartotojas apie prenumeratą pamiršta, nežino, kad jis yra apmokestinamas (ne visi operatoriai Lietuvoje siunčia apmokestinimo informacija sms’u). Vartotojas apie prenumeratą sužino tik gavęs sąskaitą arba net nesužino, jei jam įprast gauti didesnes sąskaitas.

Pinigų viruso atveju vartotojas apie prenumeratą nepamirš niekada - į savaitę jam siunčiami klausimai net keturis kartus. O jei vartotojas ilgesni laiką nežaidžia - mes jį atjungiam. Ir daugiau jam nieko nebesiūlom…

Esame darę apklausas ir kalbėję su prizus laimėjusiais vartotojais - jie supranta, kad žaidimas yra mokamas ir kiek jis kainuoja. Įdomu ir tai, kad nemaža dalis žaidžia ne dėl prizo, o dėl įdomumo atsakinėti į klausimus. Klausimai SMS’u pateikiami tikrai sudėtingesni, nei pateikė Povilas. Pakeisime juos ir komunikacijoje į sudėtingesnius.

Kitaip nei kitų “paslaptingų” žaidimų - turime pilnos darbo dienos pagalbą Pinigų Viruso vartotojams telefou bei el. paštu. Nuo paslaugos galima atsijungti paprasta - išsiuntus sms’ą, ar tiesiog paskambinus į mūsų support’ą.

Jau esame atidavę apie šimtą prizų, ir jų kaštai tikrą nėra maži, tad Povilas rašydamas apie greitus Pinigus yra neteisus.

Taigi, trumpai apie žaidimą tiek. Jei kils dar  - mielai atsakysime.

Povilas”

Tad jeigu turite klausimų ar pasmalsavimų, rašykite komentaruose.

Raktažodžiai: Fun mobile, IQ testas, Love Termometer, Pinigų virusas

Jau šiek tiek rašėme apie „dalyvavimo“ rinkodarą, kurią taip pat būtų galima vadinti „įsitraukimo“ rinkodara. „Dalyvavimo“ rinkodaros strategijos principas - įtraukti vartotojus į prekinio ženklo vystymąsi. „Įsitraukimas“ aktualus ne tik socialiniuose tinkluose.  Neseniai „Wetpaint/Altimeter Group“ išplatino vartotojų įsitraukimo socialinių medijų pagalba ir finansinės grąžos tyrimo rezultatus.

Aukščiausius „įsitraukimo“ įvertinimus gavę prekiniai ženklai (šaltinis: ENGAGEMENTdb.com):

Tyrimo rezultatais patvirtinta, kad aukštesnio lygio vartotojų įtraukimas socialinės medijos kanalais teigiamai koreliuoja su geresniais finansiniais įmonės rezultatais.

Vartotojų įsitraukimas ir naudojamų kanalų skaičius (šaltinis: ENGAGEMENTdb.com):

„Įmonių, kurios giliai (aut. past. įsitraukimo lygis) ir plačiai (aut. past. vartotojų ir kanalų skaičius) įtraukia vartotojus socialinės medijos pagalba, ženkliai lenkia konkurencines įmones tiek pagal pajamas, tiek ir pagal pelną.“ „Mavens“, arba aukščiausio ir plačiausio įsitraukimo lygio, prekinių ženklų metinis pajamų augimas vidutiniškai siekia 18%. Medija ir technologijos išsiskiria daug didesniu vartotojų įsitraukimu, palyginti su kitomis pramonės šakomis.

Galima rasti išsiskiriančių lietuviškų „įsitraukimo“ rinkodaros pavyzdžių, tarkime, „Coffee Inn“. Įmonės tinklaraštis, socialiniai tinklai ir kita socialinė medija apsimoka, jei tik esate pasiruošę „įdarbinti“ vartotojus :)

Raktažodžiai: Coffee Inn, Dalyvavimo rinkodara, ENGAGEMENTdb.com, įsitraukimo rinkodara, prekiniai ženklai, Strategija, Wetpaint/Altimeter Group

Vakar gavome laišką iš Vaido, meistras.com administratoriaus. meistras.com yra “tinklapis, kurio dėka jo lankytojai galės operatyviai išsiųsti užklausas pageidaujamos srities meistrams konkrečiame mieste”, kurio startas planuojamas rugpjūtį. Jau ne pirmą kartą klausiama, apie nišinių interneto projektų komunikavimą, tam tikro produkto potencialą.

Vaidas kreipėsi su prašymu (kalba taisyta):
a) kokią jūs rinktumėtės strategiją tinklapio populiarinimui, t.y. kertiniai akmenys, siekiant pritraukti lankytojų?
b) kokia jūsų nuomonė apie tokio nišinio produkto potencialą? Tinklapis buvo kuriamas su idėja “raskite meistrą greitai, kaip 1,2,3.”

<atsakymai komentaruose>

Raktažodžiai: meistras.com, nišinis internetinis projektas, nišinis portalas, Patarimai, produkto potencialas, Strategija

Vakar spaudoje nuskambėjo istorija apie Facebook.com strateginį žingsnį - suartėjimą su savo klonu Rusijos rinkoje vKontakte.ru. 2009 m. vasarą Facebook.com į teismą padavė vokišką portalo kloną. Įdomu, kodėl Facebook.com strategija pasikeitė.

Pagal Forbes.com, vienintelė vKontakte.ru akcininkė „Digital Sky Technologies“ 2009-07-13 pareiškė nupirksianti Facebook.com akcijų už 100 mln. JAV dol. Tai jau antra DST investicija į Facebook.com, papildysianti DST priklausančią Facebook’o dalį iki 3,5% paprastųjų akcijų.

vKontakte.ru ir Facebook.com panašumas nenuginčijamas (šaltinis: Forbes.com):

Dėl Facebook.com pasirinkimo suartėti su vKontakte.ru galima sugalvoti bent porą potencialių priežasčių:

• Vokietijoje pralaimėjusi bylą dėl nukopijuoto produkto, Facebook.com nesiryžo rizikuoti Rusijoje, kur intelektinė nuosavybė teisiškai yra silpniau apsaugota, nei Vokietijoje.
• vKontakte.ru yra 38 mln. registruotų rusakalbių varotojų (2 lankomiausia svetainė Rusijoje), didžioji dalis iš postsovietinių šalių. Facebook.com Rusijoje turi apie 0,5 mln. vartotojų. Facebook.com svarsto apie vKontakte.ru perėmimą, tad nenorima teisminiais procesais gadinti santykių su DST.

Geras pavyzdys, kaip „tinkamoje“ teisinėje aplinkoje su gerą strategija galima išlošti tiesiog nukopijavus sėkmingą produktą.

Raktažodžiai: Digital Sky Technologies, Facebook.com, Forbes.com, prekės ženklo apsauga, vKontakte.ru

Praeitų JAV prezidento rinkimų politinė B. Obamos biuro komunikacijos kampanija laimėjo du Grand Prix, pagrindinius Cannes Lions International Advertising Festival apdovanojimus, dviejose kategorijose Titanium ir Integrated Lions).

Vienas iš priešrinkiminių JAV prezidento Obamos reklaminių klipų susuktas pagal jau klasika tapusį Wassup klipą (šis nieko nelaimėjo):

Pastarasis reklaminis klipas Youtube.com sulaukė 6504726 peržiūrų per 8 mėnesius. Originalų video klipą peržiūrėjo 1378244 vartotojų per 2 metus. Laiko išbandytas scenarijus, ironija ir Obamos prekinis ženklas savo padarė :)

Raktažodžiai: Barack Obama, Cannes Lions, Obama, Wassup, Youtube.com

Reklama per el. paštą ar naujienlaiškius yra laikoma viena efektyviausių. Siunčiant laiškus vienas iš rodiklių padedančių vertinti konkrečią kampaniją yra unsubscribe rate. T.y. kiek vartotojų iš tų, kurie gavo naujienlaiškį, jo atsisakė (proc.). Egzistuoja įvairūs veiksniai, dėl kurių per vienas kampanijas šis rodiklis būna didelis, per kitas mažas.

eMarketer atliko tyrimą, siekdami išaiškinti, kokie veiksniai lemia naujienlaiškių atsisakymą. Ir štai rezultatai:

Taigi pagrindiniai rodikliai - naujienlaiškiuose turi būti aktualus turinys ir jie neturi būti siunčiami pernelyg dažnai. Paprastai laikoma, kad tarp išsiuntimų būtų sveika turėti bent 2 sav. pertraukas. O aktualaus turinio parinkimas mano nuomone yra didžiausias galvos skausmas, kadangi vartotojų požiūris į tai, kas yra aktualu, nėra homogeniškas. Tad visiems neįtiksi, o pernelyg smulkiai segmentuodamas daugiau sugaiši laiko nei patirsi naudos, ypač kalbant apie tokią smulkią rinką kaip Lietuva. Pavyzdžiui, šią savaitę Pigu.lt siuntė ‘Geriausi pasiūlymai’ (beje, aš nesu užsiregistravęs, o man atsiuntė :P). Laiško įžanga lyg teigia, kad autoriai parinko “naudingiausius daiktus vasaros laikotarpiu. Visgi kodėl būtent šaldytuvas, kompiuteris ar kompiuterinė vaizdo kamera? Turbūt vartotojas turintis teigiamesnį požiūrį nei aš, pagalvos “geras! vasarą galėsiu atsišaldyti alų šaldytuve, sėst prie kompo ir chating naudodamasis video kamera. ar gali būt geresnė vasara?”.

Visiems neįtiksi, o gal ir neverta stengtis?

Raktažodžiai: elektroninio pašto marketingas, Pigu.lt

„Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Frazė puikiai iliustruoja vaizdų naudojimo dažnį internete. Jei turite projektą, kurio turinį nuolat plečiate kitų autorių nemokamai gautų nuotraukų pavyzdžiais, gali tekti susidurti su teisinėmis institucijomis dėl intelektinės nuosavybės naudojimo pažeidimų.

Išvengti panašių problemų galėtų padėti Google Images, kurio paieškoje atsirado naujas funkcionalumas - galimybė ieškoti vaizdų pagal Creative Commons licencijų tipą. Prieš mėnesį Yahoo vaizdų paieškoje įdiegtas analogiškas funkcionalumas.

Šiuo metu paieškos parinktys nėra pasiekiamos tiesiai iš Google Images. Galite išbandyti naują funkcionalumą tiesiogiai iš marketer.lt (pirmiausia pažymėkite teisių tipą):

Formos šaltinis: http://googlesystem.blogspot.com/2009/06/find-creative-commons-images-in-google.html

Kiekviena iš formos parinkčių - skirtingų Creative Commons licencijų kombinacija (angl.):

• publicdomain;
• attribute;
• sharealike;
• noncommercial;
• nonderived.

Raktažodžiai: Google Images, images.google.com, nuotraukos, vaizdai

Praėjusią savaitę Harvard Business Review paskelbė Twitter tyrimo rezultatus. Anot autorių, Twitter’iui labiau būdinga vienakryptė informacijos sklaida (vienas visiems), o ne dvikryptė. Ištyrus daugiau nei 300 000 vartotojų padarytos kelios įdomios įžvalgos:

1. 10% Twitter’io vartotojų sukuria 90% turinio (paveikslėlyje žemiau). Vadinasi, norint paskleisti savo žinutę, 90% auditorijos galima pasiekti sudominant tik pagrindinius 10% aktyviausių vartotojų. 90% vartotojų Twitter’yje beveik nečiulba. Tiesiog seka.. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose, 10% aktyviausių vartotojų sukuria apie 30% turinio.

Šaltinis: Harvard Business Review

2. Vyrai yra dukart labiau linkę sekti kitus vyrus, nei moteris. Ir apskritai, vyrai vidutiniškai turi 15% daugiau sekėjų nei moterys. Pastarosios vienodai domisi tiek vyrų, tiek moterų čiulbesiais. Tačiau jų užsiregistravusių Twitter yra šiek tiek daugiau nei vyrų. Taigi, jei nuspręstumėte įmonės komunikacijai naudoti Twitter, tebūnie čiulba vyras.

Raktažodžiai: socialiniai tinklai, socialinių ryšių tinklai, twitter, Wikipedia

Rinkodarininkai neretai skeptiškai žiūri į įvairių guru mokymus ir svaičiojimus kaip teisingai įgyvendinti siekiamus tikslus, kaip teisingai daryti vienokį ar kitokį marketingą ir panašius teorinius pamokymus apie kuriuos yra parašyta visa biblioteka knygų. Nesiimsiu ginti vienos ar kitos pusės, bet tiesos tame yra. Šiandien pateiksiu 5 patarimus, kurie gali sumažinti išlaidas pasitelkiant el. naujienlaiškį (paruošta pagal Emma, Inc informaciją).

Informacijos perkėlimas į naujienlaiškį

Naujienlaiškis gali puikiai pasitarnauti mažinant kitas išlaidas. Tai gali būti pinigai išleidžiami spaudai. Jei tik galite perkelti spausdintinę informaciją į naujienlaiškį – padarykite tai. Specialių pasiūlymų skrajutės, pakvietimai, gimtadienio sveikinimai – visa tai gali būti perkelta į el. formatą. Svarbiausia, kad jūsų klientai žinotų, jog šį informacija yra platinama tik elektroniniu būdų. Taip jie galbūt pradės sekti jūsų naujienas siunčiamas el. paštu.

Siųskite naudingą informaciją

Skamba logiškai ir aiškiai. Jei naujienlaiškyje žmogus neras naudingos informacijos – jis jo nebeskaitys. Naudinga informacija gana slidus terminas, kiekvienam žmogui vis kitaip. Todėl internetinė rinkodara ir reikalauja dar akylesnio vartotojų sekimo, kad tikrai žinotumėt, jog žmogui tai bus naudinga.

Kurkite lojalumą

Nuolatos siųsdami naujienlaiškius, nepamirškite specialių akcijų, nuolaidų, pakvietimų jį skaitantiems. Žmonės jausis dėkingi ir naujienlaiškį skaitys dažniau nei tai darė prieš tai.

Parduokite reklamą naujienlaiškyje

Puikus būdas uždirbti iš naujienlaiškio – parduoti jame reklamą. Tai nebūtinai turi būti didelis rožinis banneris, kurį vartotojai nė nemirktelėjęidentifikuos kaip reklamą. Jei naujienlaiškyje apžvelginėjate internetinių projektų start-up‘us, pasiūlykite reklamą hostingo paslaugas teikiančiai įmonei.

Laikykitės strategijos

Laikykitės savo sukurtos el. naujienlaiškio strategijos ir taip tikrai sukursite kažką vertingo.

Gal kas galite pateikti gerų lietuviškų naujienlaiškių pavyzdžių?

Raktažodžiai: el. paštas, el. rinkodara, lojalumas, naujienlaiškis

Per paskutinę savaitę VZ pateikė net dvi naujienas apie klasifikuotų skelbimų grandus Lietuvoje - UAB “Alio” ir UAB “Plius”. Pirmoji bendrovė susigriebė, kad beveik milijonas (900 000 Lt) investuotas į klasifikuotų skelbimų portalą alio.lt lyg ir nepateisino lūkesčių ir šį mėnesį ketina paleisti atnaujintą alio.lt. Panašu, kad webdunuliška alio.lt koncepcija, kurią pasiūlė Gaumina, neprigijo. Mano nuomone šioje situacijoje labiau pravertų įsigilinti į koncepciją “Just do the basics right“.

Kitas svarbus dalykas, kad alio.lt planuoja po šiuo prekiniu ženklu iki vasaros vidurio apjungti autogidas.lt, sveikas.lt, manodieta.lt ir btrader.lt. Panašu, kad alio.lt administracija skelbimų portalų pajungimą po Plius.lt, o naujienų portalų po diena.lt kepuraite laiko sėkmingu žingsniu. Visgi yra racijos tame, kad didelis bendros auditorijos pasiekiamumas suveiktų kaip svarus argumentas pardavimuose.

Kaip bebūtų, iki metų pabaigos įmonė planuoja padidinti pajamas iš internetinių projektų nuo 100 000 Lt iki 200 000 Lt. Jaučiu (pataisykit, jei klystu), kad bendrovė turi didelę aktyvių pardavimų komandą, o tai yra didelis išskirtinumas lyginant su artimiausiomis klasifikuotų skelbimų portalus valdančiomis įmonėmis. Manau, kad Alio.lt šansai tikrai geri. Žinomas prekinis ženklas, reikšminga auditorija, patyrę reklamos pardavimo specialistai. Sutvarkius sistemą galima tikėtis tikrai gerų finansinių rodiklių.

Tuo tarpu konkuruojančią įmonę, UAB “Plius”, valdantis Norvegijos žiniasklaidos koncernas “Schibsted” padidino savo turėtą akcijų įmonėje skaičių nuo 51% iki 100%. Kažkokie pokyčiai nenumatomi, o UAB “Plius” direktorius teigia, kad:

Taigi, labai daug prasmės viename sakinyje. Kadangi vietiniai ištekliai riboti, o jau sukauptas didžiulis žinių bagažas bei pasiektos aukštos pozicijos, būtų gaila prarasti gerus žmones bei pasiekimus stipriai susiveržiant diržus per trumpalaikį nuosmukį. Juk “Schibsted” investuoja ilguoju laikotarpiu ir jiems svarbu kad ir per ilgesnį laiką, bet tapti lyderiais. Tik realybė kartais būna tokia, kad pinigai pas dedes iš užjūrio irgi išsenka. Tikėkimės, kad tai ne šis atvejis ir sunkmetį pratemsim.

Raktažodžiai: alio.lt, alioreklama.lt, autogidas.lt, autoplius.lt, btrader.lt, domoplius.lt, ekoplius.lt, fotoplius.lt, goplius.lt, manodieta.lt, Schibsted, sveikas.lt, teleplius.lt, UAB "Alio", UAB "Plius"

Prieš keletą dienų dėmesį patraukė šokių studijos INDANCE veiksmai internete. Dovilė rašė apie įmonių blogus. Šįkart apžvelgsiu dalį INDANCE rinkodaros internete veiksmų. INDANCE prekinis ženklas, jei gerai pamenu, atsirado 2007 m. antroje pusėje. Turbūt 2008 m. pradžią būtų galima laikyti rinkodarinių veiksmų internetinėje erdvėje pradžia.

[A] Trumpai apie INDANCE tinklalapį. Naujoji interneto svetainė nuo 2008 m. pavasario bent kartą į mėnesį atnaujina turinį. Svetainę gana gerai pagal įvairius raktažodžius suindeksavęs Google’as. Page Rank lygus 4/10. Tiesa, oficialaus tinklaraščio įmonė neturi, tačiau galbūt šįkart jo ir nereikia. Reiktų atkreipti dėmesį, kad svetainėje talpinamos nuorodos į Youtube.com turinį (filmuota šokių ir šokių vakarėlių medžiaga), Facebook.com fanų tinklalapį.

[B] Facebook.com fanų grupė, kurią įkūrė INDANCE, turi 522 narius. Iš įrašų sprendžiant, grupė startavo 2008 m. pabaigoje. Turbūt viena iš paprastesnių priemonių, norint išlaikyti kontaktą ir kviečiant narius į renginius.

[C] Youtube.com portale pagal užklausą „indance+vilnius“ galim rasti keletą video klipų. Pastarieji dideliu peržiūrų skaičiumi kol kas nepasižymi (daugiausia 207 peržiūru, 2009-04-06 10:15).

[D] Aktyviai internetinėje erdvėje veikianti INDANCE komanda, neseniai pradėjo bendrą projektą su „15min“. Nors projektas startavo tik vakar (2009-04-06), tai galėtų būti pavyzdys, kaip kūrybingai gauti sinergijos efektą, bendradarbiaujant su internetiniais projektais. Kol kas apie rezultatus kalbėti sunku. Šiek tiek daugiau apie sinergetinį kūrinį telefonu su „15min“ marketingo vadovu Arnoldu Rogoznyj (tekstas koreguotas):
—

Kada startavo projektas?
2009-04-06 startavo su 15min.lt, 2009-04-07 (šiandien) dienraštyje pasirodys informacija apie konkursą „Šokiai mieste“. Konkurso idėja: siunti nuotrauką, kurioje užfiksuoji savo šokio akimirkas. Gali laimėti INDANCE mėnesinį abonementą. Tai nėra pirmas nuotraukų konkursas, jie vyksta nuolat. Dienraštyje bus nuoroda į 15min.lt interneto svetainę.

Kokia projekto trukmė?
Projektas tęsis apytiksliai iki birželio vidurio.

Kokie komunikacijos kanalai naudojami projekto rėmuose?
Internetas: 15min.lt, Facebook.com
Spauda: dienraštis „15min“, lipdukai - dalinami mieste (kavinėse ir k.t.)
Gyvas pristatymas: šokiai įvairiose miesto vietose.

Koks projekto biudžetas?
Biudžeto kaip ir nėra, projekto startinis barterinis susitarimas.

Kokia sinergijos nauda 15min.lt?
Unikalus turinys, pritraukti nauji ir išlaikyti vartotoja. Įdomi pavasariška idėja - išmokti per dieną mažą šokio judesį 15min.lt portale. Konkursai - vienas iš būdų pritraukti ir išlaikyti vartotojus.

Kokia sinergijos nauda INDANCE?
Žinomumas, reklama, nauji klientai.

Kokie tolesni projekto plėtros planai?
Pirmas projekto etapas tęsis iki vasaros. Vėliau, jei lūkesčiai pasiteisins, galima laukti tęsinio rudenį. Ateityje yra minčių įtraukti vartotojus su daugiau jų pačių turinio (pvz. video).
—

Nors projektas nėra didelis apimtimi, tačiau bus įdomu sulaukti jo rezultatų.

PS. Atsiprašome, dėl techinių kliūčių tinklaraštis marketer.lt šiandien ryte nebuvo pasiekiamas.

Raktažodžiai: 15min.lt, Facebook.com, INDANCE, internetinis marketingas, rinkodara internete, šokių studija, Youtube.com

Įmonėms kartais pavojinga kurti kompanijos tinklaraštį ar forumą, nes konkurentai gali pradėti į jį rašyti neigiamą informaciją. O jei informacija bus labai neigiama arba kažkas labai nepatenkintas? Gali prasidėti tikras internetinės rinkodaros karas (kuris nebūtinai atitiks A. Ries ir J. Trout idėjas).

Pavyzdys, kurį neseniai pavyko surasti.

Įmonė A: Hakes International – “tai tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – informuoti jaunimą apie galimybes studijuoti užsienyje bei padėti surasti geriausią vietą”.

Įmonė B: Kastu International pareiga “informuoti jaunimą apie mūsų teikiamas galimybes, kurti papildomas naudas projekto “Kurk Savo Ateitį” dalyviams,  organizuoti stojimo procesą suprantamomis sąlygomis, ieškoti atsakymus į visus klausimus susijusius su studijomis ir gyvenimu užsienyje”.

vs.

Situacija:  Google paieškos sistemoje ieškant “Hakes” aukščiausioje paieškos rezultatų pozicijoje yra domenas hakes.lt. Paspaudus nuorodą, atverčiamas puslapis su tokiu turiniu (citata, hakes.lt):

Interviu su Hakes International atstovu Lietuvoje (turinys nekoreguotas):

1. Koks yra jūsų įmonės tikrasis internetinio portalo adresas?
http://www.hakes.info arba lietuviška versija http://www.hakes.info/lt

2. Iš kokių šaltinių į jūsų įmonės tinklalapį ateina daugiausia Lietuvos vartotojų (paieškos sistemų, kitų tinklalapių, tiesioginiu būdu, kitais būdais)?
Kadangi šiuo metu baigiame vykdyti reklaminių banerių internete kampaniją, daugiausia žmonių ateina per nuorodas iš kitų tinklapių, tačiau dėl prekinio ženklo žinomumo augimo nemažai interneto vartotojų randa mus per paieškos sistemas, pvz. Google. Tiesioginiu būdu galbūt ateina mažiausias procentas žmonių, kadangi daug kas žino mūsų adresą hakes.lt. Deja šis domenas priklauso žmonėms, kurie anksčiau dirbo Hakes ir mes neturim prieigos nei prie jo, nei prie informacijos, kuri ten skelbiama.

3. Kaip manote, kokią žalą jūsų prekiniam ženklui daro informacija skelbiama hakes.lt tinklalapyje?
Ji klaidina žmones, sukelia baimę stojantiesiems. Tai natūralu, juk žmogus priima vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų – kur stoti – ir jam pasitikėjimas organizacija, kuri ištiesia pagalbos ranką yra labai svarbus. Žinutė, kuri skelbiama hakes.lt tinklapyje taip pat buvo išplatinta mūsų forume bei išsiųsta užsiregistravusiems vartotojams elektroniniu paštu per anonimą. Vadinasi yra be galo paprasta pasinaudoti tavo pateiktais duomeninis, norint išplatinti klaidinančią informaciją internete. Tai be abejo sukelia didelę riziką, kad bus atbaidyti nauji kontaktai, bet mes darom viską, kad išaiškėtų tiesa.

4. Kaip manote, kas paskatino jūsų konkurentus imtis prekės ženklui kenkėjiškos veiklos?
Pyktis, keršto troškimas, ambicijos, pinigų troškimas. Taip pat yra didelė tikimybė, kad nesusirenka stojančiųjų skaičius, todėl visais įmanomais būdais stengiasi juos persivilioti iš mūsų. Mūsų konkurentai žaidžia nesąžiningus žaidimus – meluoja stojantiesiems apie sprendimus, priimtus aukštojo mokslo institucijų, nusisavina mūsų nuopelnus savai kompanijai, kopijuoja idėjas ir netgi tekstus savo reklamai, skleidžia kalbas mokiniams mokyklose, kad mūsų įmonės nebėra, ji pakeitė vardą į jų įmonę.

5. Kaip pas jūsų konkurentus atsidūrė domenas hakes.lt?
Du atstovai, kurie deklaruoja nesą tiesiogiai susiję su šios įmonės veikla ( Kastu International) kelis metus dirbo Hakes. Tačiau dėl nesąžiningos veiklos vykdymo bei mėginimo nusisavinti prekinį ženklą, jie buvo atleisti. Hakes.lt domenas visuomet buvo valdomas jų, ne centrinės Hakes būstinės. Hakes sieka atgauti įmonės vardo domeną, tačiau kol kas neturi net prieigos prie informacijos, kuri ten skelbiama.

6. Kokių atsakomųjų priemonių ketinate imtis prieš konkurentų veiksmus?
Mes nesivelsime į nešvarią veikla ir neužsiimsime agresija, šiukšlindami konkurentų forumus ar verbuodami jų klientus. Dėl konkurencinių išpuolių bei tiesioginės konkurencijos sudarymo žmonės, kurie kontrakte su Hakes įsipareigojo to nedaryti kelis metus po kontrakto nutraukimo, yra paduoti į teismą. Tegul teisėsaugos instancijos aiškinasi.

7. Kokių veiksmų ketinate imtis norėdami ateityje išvengti panašių problemų?
Mes rašome pranešimus savo žiniatinklyje ir siekiame žmonės informuoti apie pateiktos informacijos patikimumą. Ieškosime kitų būdų, kaip informuoti kuo daugiau visuomenės apie internete skleidžiamą melagingą informaciją.

8. Kokių patarimų duotumėte kitoms įmonėms, kurie norėtų išvengti jūsų patirties?
Stebėti rinką bei pokyčius joje, apie tai informuoti savo klientus. Domėtis, ką veikia įmonės darbuotojai ir ar jų veikla neprieštarauja įmonės koncepcijai bei teisiniams aktams. Vykdyti edukacinio pobūdžio seminarus savo darbuotojams bei klientams apie interneto sukeliamus pavojus ir apie tai, kaip surasti patikimą informaciją.

Reziumė

Paaiškinimą teko išgirsti tik iš vienos šalies. Įdomu, koks būtų kitos pozicijos situacijos aiškinimas. Atvejis primena “laukinio kapitalizmo” laikus. Neigiama informacija sklinda stipriau ir greičiau, nei teigiama, tad sunku pasakyti, ar įmonei A lengvai pavyks atremti konkurentų veiksmus.

Raktažodžiai: Hakes, Hakes International, Hakes.lt, Kastu

Turbūt visiems gerai žinoma įmonių grupė Ekspress Group. Pastarieji valdo Lietuvoje populiariausią naujienų portalą Delfi.lt bei turi daug kitų gerų dalykų. Viename iš neseniai skelbtų pranešimų, Ekspress Group valdybos pirmininkas Priit Leito teigė:

“Our strategy is to be number one on the Internet media market in the Baltic States, and that’s what our developments over the last few months have been based on, to make sure that we reinforce our position as market leader.”

Ir štai neseniai žengtas žingsnis Lietuvoje - prieš naujus metus buvo įsteigta įmonė UAB “Ekpress Portals”. Tiesa, Ekspress Group organizacinėje struktūroje pastaroji nėra po Delfi skėčiu:

Blogosferoje sklando pletkas, kad naujoji įmonė savo veiklą vystys skelbimų linkme. Visai neseniai (praeitų metų lapkritį) Ekpress Group išplatino pranešimą spaudai, kad jų naujas projektas - nekilnojamojo turto portalas Ekspresskinnisvara.ee - rugsėjį tapo antru pagal lankomumą Estijoje (čia sėdi Ekspress Group valdžia). Tiesa, peržiūrėjus vėliausia statistiką, matyti, kad turbūt tai tebuvo laikinas “iššokimas”, kadangi Ekspresskinnisvara.ee ženkliai atsilieka nuo pirmaujančių NT portalų kv.ee ir city24.ee.

Turint omeny UAB “Ekpress Portals” įregistravimą, galima būtų atsargiai spėti, kad Lietuvos NT portalų rinką greitu metu turėtų papildyti naujas žaidėjas (o gal jau papildė?). Nekilnojamojo turto kategorija tai tik viena iš sričių. Štai pavyzdžiui Estijoje veikiantis auto skelbimų portalas Ekspressauto.ee jau turi savo klonus ir Latvijoje ir Lietuvoje: Autopunkts.lv ir Eauto.lt. Kaip pastebėsime Eauto.lt portalą koordinuoja UAB “Ekpress Portals”. Beje, panašiu pavadinimu ir dizainu Estijoje veikia ir darbo skelbimų portalas Ekspressjob.ee. Lietuvoje ir Latvijoje kol kas šiam portalui atitikmenų nėra.

Turint omeny, kiek reklamos pozicijų Delfi.ee užima Ekpress portalų reklaminiai blokai galima būtų atsargiai spėti, kad Delfi.lt taip pat skirs vietos UAB “Ekpress Portals” produkcijos populiarinimui. Įdomu, ar toks tikėtinas internetinių projektų asortimento išplėtimas nepaveiktų Delfi.lt santykių su reklamos užsakovais, kurių tarpe nemažai skelbimų portalų. Kaip bebūtų, manau, kad yra daugybė argumentų dėl ko tokia Ekspress Portals plėtra gali pasiteisinti arba nepasiteisinti, bet jais turbūt pasidalinsime komentaruose.

Raktažodžiai: city24.ee, delfi.ee, DELFI.lt, eauto.lt, Ekspress Group, Ekspress Portals, ekspressjob.ee, ekspresskinnisvara.ee, eutopunkts.lv, kv.ee, tnsmetrix

Vakar “Baltic Business News” išplatintame pranešime teigiama, kad Hansui H. Luikui gali tekti išparduoti Ekspress Grupp dalimis dėl krentančių jos akcijų ir didelių paskolų bankams. Primename, kad Ekspress Grupp ne taip seniai nusipirko DELFI už beveik 187 mln. litų (846 mln estijos kronų, BBN). Šiam veiksmui Ekspress Grupp rugpjūtį pasiskolino 148.97 mln litų (675 mln kronų) penkiems metams iš banko, o užstatui panaudojo DELFI, Maaleht, Eesti Ekspress ir Ekspress Hotline akcijas.

Tuo tarpu vien nuo rugsėjo pirmos, Ekspress Grupp akcijos vertė krito daugiau nei dvigubai:

Remiantis Äripäev paskaičiavimais DELFI vertė sumažėjo 8 kartus. Užstato vertė sumažėjo ir bankas, turėdamas omeny pesimistines prognozes 2009-iesiems, nerimauja.

Sklando visokių kalbų, kad grupei gali tekti atsisveikinti su kai kuriais verslais, kaip spausdinimas ar prekyba knygomis. Na, bet ką pliotkina verslo naujienų portalai, dar ne daug reiškia. Pats Hansas iškart išplatino pranešimą, kad su niekuo skirtis neketina.

Raktažodžiai: delfi, Ekspress Grupp