marketer.ltforumas

Prieš metus rašėme apie „Super Bowl“ JAV NFL finalinį žaidimą ir reklamų kainas. Šiemet „Super Bowl 2010“ reklamų tinklelis taip pat sulaukė „Doritos“ organizuojamos „Crash The Superbowl“ socialinės reklamos kampanijos reklamos-nugalėtojos. „Crash The Superbowl“ idėja yra paprasta - tiek paprasti žmonės, tiek profesionalūs reklamų kūrėjai sukuria ir pateikia konkursui juokingiausias „Doritos“ reklamas. Reklamos talpinamos „Crash The Superbowl“ socialinės reklamos internetinėje svetainėje, kurioje reklamų žiūrėtojai išrenka reklamas finalistes. Jų kūrėjai dalinasi solidų prizinį fondą, o iš finalistų galiausiai atrenkamas geriausias video, kurį „Doritos“ transliuoja „Super Bowl“ reklamų tinklelyje.

Laimėtojas: „House Rules“

Kiti finalinikai:
1. „Underdog“

2. „Casket“

3. „Snack Attack Samurai“

Atvejis įdomus, nes sąlyginai nebrangiai sukuriamas solidus reklaminių idėjų portfelis, pagaminama reklama, iškomunikuojami „Doritos“ auditorijai skirtingi reklamų variantai ir vartotojų atrenkamas geriausias video. Rezultatas - didelis buzz’as ir video reklamos sėkmė yra garantuota.

Raktažodžiai: Casket, Crash The Superbowl, Doritos, funny commercial, House Rules, juokinga video reklama, Snack Attack Samurai, Super Bowl, Super Bowl 2010, Underdog, video, video reklama, videos, virusinė video reklama

Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), antro pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos konglumerato “News Corporation” savininkas, vis dažniau užsimena apie ketinimus apmokestinti naujienas internete. Anot jo:

“having free newspaper websites is a ‘flawed’ business model”

- The Guardian

Ir tai vaizdžiai iliustruoja News Corp. paskutinė finansinė ataskaita (žiūr. 2 psl. Newspapers and Information Services eilutę):

http://www.newscorp.com/investor/download/NWS_Q1_2010.pdf

Žiniasklaidos magnatas tikina, jog šiuo metu intensyviai dirbama prie verslo modelio kūrimo, padėsiančio uždirbti iš naujienų portalų ne per pajamas iš reklamos, o iš paslaugų. Vienas iš variantų galėtų būti apmokestinimas Financial Times pavyzdžiu:

Portalą ft.com galima naršyti ir nemokamai, tačiau norint daugiau (FT komentarų ir analizės, specialių ataskaitų, archyvo, patogumo paslaugų ir t.t.) reikia įsigyti prenumeratą.

Grįžtant į Lietuvą, regis, nuo praėjusios savaitės Verslo žinios nedidelę dalį savo straipsnių vz.lt atvaizduoja kaip aktyvią nuorodą į mokamą laikraščio versiją internete verslozinios.lt. Nemokamai prieinama tik straipsnio pirmoji pastraipa:

Mokama versija egzistuoja jau seniai, tačiau anksčiau nesu pastebėjęs tokių mėginimų pritraukti daugiau vartotojų į apmokestinamą turinį. Kaip bebūtų, tokiai iniciatyvai pritariu. VŽ turim tik vienus tokius :)

Su verslo naujienomis bei informacija yra kiek aiškiau - jos reikalingos sprendimų, lemiančių finansinius rezultatus, priėmimui. Tad už tai mokėti racionalu. Tačiau, ar tai suveiktų su paprastom dienos naujienom apie sportą, pramogas, kultūrą ir t.t. atsakyti sunku. Pamenu, kaip vienas lrytas.lt vadovų sakė, kad DELFI turbūt švenčia antrąjį gimtadienį tą dieną, kai lrytas.lt apmokestino savo turinį. Tai neva lėmė, jog DELFI šiandien yra pirmi. Vėliau apmokestinimo atsisakyta, tačiau tuomet buvo geri laikai, kai pajamos iš reklamos buvo solidžios. Manau, kad šiandien šis verslo modelis nebeveikia.

Mano subjektyvia nuomone dienos dumblas gali ir likti nemokamas, tačiau už daugiau darbo reikalaujantį turinį turi būti mokami pinigai. Antraip naujienų portaluose dumblą tik ir matysime, nes kokybiško turinio kurti esant tokiam modeliui paprasčiausiai neapsimoka.

Raktažodžiai: delfi, DELFI.lt, lrytas.lt, naujienų portalai, News Corp., News Corporation, Rupert Murdoch, Rupertas Merdokas, verslo modeliai internete, Verslo žinios, VZ.LT

Ar sutiktumėte mokėti už atsakymą į klausimą, kai paieškos sistemose beveik viską galite rasti dykai? Trubūt atsakysite neigiamai. Visgi yra žmonių, kurie sutinka mokėti už atsakymus taip taupydami savo laiką. Pavyzdys yra Knowledge Generation Bureau (toliau KGB) nišinė paslauga - atsakymai į klausimus SMS žinute. Pasirodo, kad poreikis aprašytai paslaugai egzistuoja. Turbūt jį dar labiau “sužadina” KGB video reklamos (pateikiama žemiau) :)

arba

arba

Raktažodžiai: KGB, Knowledge Generation Bureau, mokami atsakymai, nišinis projektas, SMS mokėjimai, SMS verslas

Marketeryje dažnai kalbame apie portalus, kurie puikuojasi lankomumo reitingų viršūnėse, kurie priklauso didelėms tinklalapių grupėms ir, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Visgi turbūt ne vienas esate susidūrę su atvejais, kai žmonės mėgina prasimušti ir savarankiškai, neturėdami nei didelių finansinių nei laiko resursų. Paprastai tai būna vienas ar keli interneto specialistai, laisvalaikiu kuriantys tinklapius, kurie šiandien yra hobis, o ateityje galbūt ir pragyvenimo šaltinis. Beje, ar žinote, kad draugiem.lv (Lietuvoje FRYPE) atsirado irgi kaip grupės programuotojų hobis? Tik kiek vėliau jie pardavė dalį akcijų berods Latvijos telekomui. Čia hobis virto milijonais :)

Bene populiariausia sritis, kurioje pasireiškia individualios iniciatyvos yra klasifikuotų skelbimų portalai. Tarp populiariausių yra nekilnojamojo turto, pažinčių, automobilių ir darbo skelbimai. Vieni, kaip Darbas kaune, siekdami sėkmės specializuojasi, kiti kaip Jau stengiasi būti kažkuom patogesni, gražesni ir t.t. Kiekvienas pradėdamas jaučia, kodėl Skelbiu.lt ar koks kitas didelis portalas nėra tobulas ir tuo galima pasinaudoti. Pagrindinis mažo biudžeto projekto galimybių šaltinis - kūrybingumas.

Šia tema kalbiname vieną tokių kūrybingų žmonių, kurio mintis dažnai galite rasti komentaruose - Rolandą.

Kokie projektai jums priklauso?

R.: Šiuo metu man priklauso jau.lt, nerandu.lt, autod.lt, topreklama.lt, parduodamidomenai.lt, smsdarbas.lt, dalis meistras.com projekto.

Nuo ko viskas prasidėjo?

R.: Visa ko pradžia buvo susidomėjimas interneto svetainėmis, bei smalsumas. Praleisdavau nemažai laiko besidomėdamas įvairių interneto svetainių lankomumu, nes ypač pradžioj pagrindinis variklis skatinantis kurti savo projektą (-us) ir buvo lankytojai. Tuomet dar negalvojau apie tai, jog interneto svetainė gali tapti kažkokiu tai verslu. O ir internete tuo metu (prieš maždaug 6 metus) pamenu tik vieną verslą – prekybą SMS pramogomis mob. telefonams.

Ar tai vieno žmogaus iniciatyva?

R.: Taip tai yra vieno žmogaus iniciatyva, tačiau įvairiais klausimais tiek kuriant tiek vystant projektus nuolat diskutuoju su keletu draugų kurie dirba su internetu nesusijusiose srityse, taip manau galima tikėtis didžiausio objektyvumo, nes jie viską mato paprasto lankytojo akimis.

Kokios srities specialistai padeda vystant siuos projektus?

R.: Vystant projektus daugiausiai patirties semiuosi iš knygų ir įvairių sričių verslininkų. Nes ne retai prireikia vieno ar kito verslo specifinių žinių. Projektų vystymui labai pasitarnautų ir psichologo pagalba, nes psichologijos supratimas neįtikėtinai gali padėti vystant projektus.

Kuo jūs pats užsiimate?

R.: Mano pagrindinė veikla – interneto projektų kūrimas. Dirbdamas pagrindinį darbą nuolat tobulinu tiek bendravimo, tiek programavimo įgūdžius kurie praverčia tiek kuriant naujus projektus, tiek vystant jau sukurtus.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais?

R.: Visų pirma projektų vystymas mano hobi, o tik tuomet kažkokio tai verslo užuomazga. Jeigu naršėte man priklausančias svetaines, tikriausiai pastebėjote, jog jos nėra perkrautos reklamomis (o tai automatiškai apriboja pajamas, tačiau už tai lankytojai duoda pliusą). Be to, manau atkreipėte dėmesį į tai, kad mano vystomus projektus būtų galima išskirti į dvi dalis – vieni generuoja pajamas iš reklamos, kiti iš paslaugų apmokestinimo. Nors realiai tai projektai sueikvoja truputį daugiau pinigėlių nei uždirba, nes visos pajamos investuojamos atgal siekiant projektų augimo.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

R.: Manau svarbiausia nedaryti kičo. Niekada nekurkite projekto jei lankytojui negalėsite pasiūlyti kažko daugiau nei šiuo metu gali pasiūlyti kitos interneto svetainės. Ar teko susimąstyti kiek šiuo metu yra klasifikuotų skelbimų portalų Lietuvoje? O kiek yra GERŲ klasifikuotų skelbimų portalų? Dauguma žmonių investuojančių į interneto svetaines tikisi greitos grąžos, todėl pajungia skelbimų talpinimą iš kitų svetainių. Tuomet tvarkos nelieka, o tokias svetaines lanko tik netyčia per paieškų sistemas atklydę lankytojai. O tuomet apie lankytojų lojalumą svetainei neverta net kalbėti. Dar viena dažnai daroma klaida (jau paminėta ankščiau) neprotingas reklamos kiekis. Ar normalu, kad užėjus į svetainę viename puslapyje rodoma 750×100 pix, 468×60 pix., 3 reklamos po 180×150 pix. Ir dar gerai jei nėra kokių 2 reklamų 300×250 pix. Manau daugiau nei 3 reklaminės antraštės rodomos viename puslapyje naujai svetainei yra per didelė prabanga. Be to vienas iš svarbiausių projekto sėkmę arba nesėkmę lemiančių veiksnių – internetinio projekto kūrėjai (dizaineris(-ė), programuotojas(-a)). Nuo jų darbo, bei patarimų kokybės priklauso projekto sėkmė. Ne retai į mane kreipiasi žmonės investavę pinigus į interneto svetainę su klausimais kodėl jų interneto svetainės lankomumas visiškai neauga. O kai pamatai projektą supranti, jog ten buvo ne kas kita kaip eilinė programuotojo ir dizainerio „chaltūra“.
Taigi kuriant mažo biudžeto interneto projektą manau svarbiausia:

• Sugalvoti kuo jūsų svetainė bus pranašesnė už jau veikiančias svetaines.
• Pasikonsultuoti, bei padiskutuoti su jūsų manymu konpetetingu asmeniu dėl konkrečios svetainės kūrimo. Niekada aklai nepasikliaukite tais kuriuos jums rekomenduoja draugai ir/ar kolegos. Iki tam tikro lygio aš visuomet pasirengęs pakonsultuoti asmenis, įmones ketinančias kurtis mažo biudžeto investicinius projektus.
• Susitaikyti su mintim, kad artimiausius 2 metus (jei idėja nebus visiškai unikali ir jei neinvestuosite krūvos pinigėlių į reklamą) visas pajamas gausite vėl investuoti į reklamą.
• Bent truputį investuoti į svetainės dizainą, nes kaip kažkas pasakė „Geras dizainas lankytojų nepritrauks, bet prastas dizainas atstums“.
• Ypatingai svarbu optimizavimas paieškų sistemoms. Nes patys pigiausi lankytojai, tai lankytojai iš paieškų sistemų – nes jie nieko nekainuoja.
• Tinkamai išnaudokit visas nemokamos reklamos galimybes: nuorodų katalogai, nemokamą reklamą talpinančios svetainės (kaip topreklama.lt), forumai (specializuotuose forumuose pasiteiraukit, kas kam patinka ir nepatinka jūsų svetainėje), skelbimų lentos ir t.t. (pasikliaukit fantazija). Tik nerekomenduočiau: siųsti krūvas reklaminių el. laiškų (SPAM‘o); kasdien talpinti po keliasdešimtis skelbimų į skelbimų lentas. Tuomet jūsų svetainė atrodys visiškai ne solidi ir atstums tokius lankytojus kaip aš ir pan. ;)
• Ne apmokestinkit paslaugų iškart (jei yra tokia galimybė).
• Duokit ką nors lankytojui nemokamai (turite būti naudingas lankytojui).
• Nuolat domėkitės, kas lankytojus trikdo jūsų svetainėje.
• Leiskite lankytojams prisidėti prie svetainės plėtojimo (įgyvendinkite lankytojų prašymus, visuomet arba dažniausiai atsižvelkite į jų pastabas).
• Visada atrašykite į lankytojų laiškus, kad ir kokie jie kartais ne logiški atrodo. Ir prašyčiau laiško pabaigoje nepasirašykit kaip „ mano_web.lt administratorius“, gi esam žmonės :) prisistatykim. Juk visiems malonu kai į juos kreipiasi asmeniškai – vardu.
• Dėl mokamos reklamos. Ir mažo biudžeto projektuose kartais būna pinigėlių reklamai, tad prieš reklamuojantis atidžiai rinkitės kur reklamuotis. Mokėkite už parodymus, paspaudimus (tik ne už mėnesį, savaitę ar dieną), pasirinkite svetaines kuriuose renkasi jūsų svetainės tikslinė lankytojų grupė.

Ar galima išsiversti užsiimant tik tokių projektų vystymu Lietuvoje be jokio kito darbo?

R.: Na, žmonės turi skirtingus poreikius, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima. Šiuo ekonominio sunkmečio metu Lietuvoje išsiversti vien su tokiu projektų vystymų būtų ypatingai sunku. Na, bet aš laikausi nuomonės, jog viskas įmanoma. Gi geram projektui galima rasti investuotoją kuris sutiktų investuoti į projektą (ir tapti jo dalininku), o investicija būtų mėnesinis atlyginimas projekto vystytojui. Kadangi dalį portalo valdytų ir jo kūrėjas/vystytojas jis išliktų suinteresuotas portalo sėkme. O iš reklamos, papildomų paslaugų apmokestinimo pragyventi praktiškai neįmanoma, nebent projektai yra pakankamai įsibėgėję ir nebeinvestuojama į projekto populiarinimą.

Kokias dar neužpildytas nišas matote tarp Lietuvos tinklalapių?

R.: Vieną neužpildytą nišą matau labai gerai ir jau po truputi vyksta portalo kūrimo darbai. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje būtinai pristatysiu šią svetainę marketer.lt, tuomet galėsim atsigręžti atgal ir pasvarstyti kodėl šios nišos ankščiau niekas neužpildė. Na manau dar yra vietos specializuotiems automobilių pardavimo, nekilnojamo turto portalams. Tačiau tokiems projektams išvystyti reikia turėti arba daug nuosavų reklamos plotų ir/arba nemažai pinigėlių.

Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent 1. atsakyme paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

R.: Kai Jau.lt portalas buvo pradėtas kurti, tuo metu Lietuvoje suskaičiavau man regis apie 20 skelbimų lentų ir jos visos atrodė labai sunkios, nepatogios, be to sritis atrodė labai įdomi ir nereikalaujanti jokių specifinių žinių. Be to, labai jau tuomet gundė skelbiu.lt lankomumas :). Taip pat turėjau kelias idėjas kurių tuomet nebuvo įgyvendinusi nei viena skelbimų lenta. Manau, jog daugumai yra/buvo susidariusi nuomonė, jog skelbimo lentą išvystyti yra paprasčiausia. Na po kelių metų praleistų prie šio projekto aš taip teigti nedrįsčiau.

Nerandu.lt - kadangi mastau kiek ne standartiškai ir negailiu keletos litų domenams, vieną kartą eidamas į surask.lt (atsiprašau už reklamą) šovė į galvą mintis „nerandu.lt“ :) ir už ne pilnų metų gimė nuorodų katalogas. Kodėl nuorodų katalogas? Todėl, kad tai naudinga ir svetainių kūrėjams ir nedidelioms įmonėms, nes tai yra nemokamos reklamos forma. Tuo metu, nebuvo nei vieno nuorodų katalogo kuris turėtų nuorodų TOP100, kuris rodytų naujausias nuorodas (kas padidina pastebėjimo tikimybę). Ar smagu naršant po interneto svetainę matyti šveplą tekstą? Ar smagu matyti pasikartojančią informaciją? Todėl stengiuosi nerandu.lt padaryti švariausiu nuorodų katalogu. Kiekvienos svetainės informacija yra perskaitoma, ištaisomos gramatinės, loginės klaidos ir t.t. Tai daug darbo reikalaujanti sritis, bet taip pat ir nešanti didelį emocinį pasitenkinimą kai supranti jog tai darydamas galbūt padedi smulkioms įmonėms gauti vieną kitą taip reikalingą užsakymą. Prieš gerus du metus kam buvo aktuali nemokama reklama? Tik pavieniams asmenims, o šiandien ji aktuali ir daugumai įmonių.

Rinkdamasis kurią idėją įgyvendinti (šiuo metu galvoje jų sukasi labai daug) jas renkuosi intuityviai, nesu verslo pasaulio ryklys kuris pultų tik į akivaizdžiai perspektyvias sritis. Aš manau, kad svarbiausia daryti tai kas patinka, tuomet ir rezultatai būna geresni.

Ir pabaigai…

R.: Manau dar ne daug kas susimąsto, bet vertėtų susimąstyti apie tai, jog nuosavas internetinis investicinis projektas vėliau gali pasitarnaut nuosavo verslo reklamai, kad ir nesusijusio su internetu. Kam mokėti už reklamą internete jei patiems galima susikurt nuosavus reklaminius plotus? Žinoma tam reikia nemažai laiko, bet šiuo metu žmonės turi daugiau laiko nei pinigų, todėl jį reiktų investuoti protingai.

Sėkmės generuojant idėjas ir jas įgyvendinant!

Raktažodžiai: autod.lt, automobilių skelbimai, Darbo skelbimai, jau.lt, klasifikuoti skelbimai, klasifikuotų skelbimų portalai, meistras.com, nekilnojamojo turto skelbimai, parduodamidomenai.lt, pažinčių skelbimai, smsdarbas.lt, topreklama.lt

Mėgčiau ar nelabai aš Pigu.lt, bet negaliu ginčytis, jog į rinkos pokyčius jie reaguoja tobulai. Tokie plakatai pastaruoju metu šmėžuoja spaudoje.

Bet kur kas reikšmingesnis žingsnis, kad šiandien jie oficialiai paskelbė, jog atidarė prekių atsiėmimo punktą, kuriame galima atsiimti ir sumokėti už internete užsakytas prekes. Cituojant pranešimą spaudai: “Klientai, užsisakę prekes „Pigu.lt“ prekybos centre ir pasirinkę galimybę atsiimti jas patys, gaus pranešimą, kuomet jų prekės bus pristatytos iš sandėlio į atsiėmimo punktą. Atvažiavę jiems patogiu metu pirkėjai galės atsiimti prekes ir vietoje susimokėti.”

Kitaip tariant, gera vieta ilgai tuščia nebūna ;) Užsilenkus BMS ir ICG, e-parduotuvėms atsiveria platesni horizontai, tačiau juos kol kas riboja žmonių nepasitikėjimas elektroniniais atsiskaitymais (net ir pirkdami  e-parduotuvėse didesnė dalis pirkėjų už prekes atsiskaito grynais kurjeriui). Tad strategiškai toks Pigu.lt žingsnis labai teisingas. Paskirstymo punktas, tai ne parduotuvė ir išlaikymo kaštai nesulyginami.

Na, stebėsim, ką dar naujo e-komercijos srityje Pigu.lt mums parodys..

Raktažodžiai: BMS, ICG, Pigu.lt, Pigu.lt paskirstymo punktas

Prieš kelias Povilas rašė apie televizijoje vis skambantį žaidimą “Pinigų virusas”. Vakar gavau laišką nuo šio žaidimo kūrėjų, tad suteikiu šansą ir jų pusei:

“Rašau, nes pamačiau, kad pastebėjote mūsų naująjį produktą - Pinigų virusą. Džiugu, kad pastebėjote, vadinasi komunikacija tikrai pradeda įsisukti.

Bet kuriuo atveju, kadangi jau buvome sulyginti su liūdnai pagarsėjusiu Fun Mobile’u, manau, turime teisę paaiškinti, kad mes toli gražu ne ta puse pasukome :)

Suprantu, kad kuriant bet kokį tokio modelio žaidimą yra sunku išvengti praeities “kolegų” sukurto šleifo - tai žaidimai per TV1 ar BTV, kur skambučiai į studiją nepatekdavo, vėliau įvairios kitos prenumeratos - Fun Mobile, Love Termometer ir visokie kitokie smagumai, kurie dabar pamačius bet ką panašaus gąsdina, nejau tai vėl apgaulė.

Tikrai taip nėra, kuo gi tai kitaip - Fun Mobile prenumerata buvo produktų, kurių paprastai reikia tik kartą - tai koks nors IQ testas ar meilės termometras, pažaidei ir gana. Pinigų viruso žaidimas yra tęstinis. Kas nutinka fun mobile atveju - vartotojas apie prenumeratą pamiršta, nežino, kad jis yra apmokestinamas (ne visi operatoriai Lietuvoje siunčia apmokestinimo informacija sms’u). Vartotojas apie prenumeratą sužino tik gavęs sąskaitą arba net nesužino, jei jam įprast gauti didesnes sąskaitas.

Pinigų viruso atveju vartotojas apie prenumeratą nepamirš niekada - į savaitę jam siunčiami klausimai net keturis kartus. O jei vartotojas ilgesni laiką nežaidžia - mes jį atjungiam. Ir daugiau jam nieko nebesiūlom…

Esame darę apklausas ir kalbėję su prizus laimėjusiais vartotojais - jie supranta, kad žaidimas yra mokamas ir kiek jis kainuoja. Įdomu ir tai, kad nemaža dalis žaidžia ne dėl prizo, o dėl įdomumo atsakinėti į klausimus. Klausimai SMS’u pateikiami tikrai sudėtingesni, nei pateikė Povilas. Pakeisime juos ir komunikacijoje į sudėtingesnius.

Kitaip nei kitų “paslaptingų” žaidimų - turime pilnos darbo dienos pagalbą Pinigų Viruso vartotojams telefou bei el. paštu. Nuo paslaugos galima atsijungti paprasta - išsiuntus sms’ą, ar tiesiog paskambinus į mūsų support’ą.

Jau esame atidavę apie šimtą prizų, ir jų kaštai tikrą nėra maži, tad Povilas rašydamas apie greitus Pinigus yra neteisus.

Taigi, trumpai apie žaidimą tiek. Jei kils dar  - mielai atsakysime.

Povilas”

Tad jeigu turite klausimų ar pasmalsavimų, rašykite komentaruose.

Raktažodžiai: Fun mobile, IQ testas, Love Termometer, Pinigų virusas

Jau šiek tiek rašėme apie „dalyvavimo“ rinkodarą, kurią taip pat būtų galima vadinti „įsitraukimo“ rinkodara. „Dalyvavimo“ rinkodaros strategijos principas - įtraukti vartotojus į prekinio ženklo vystymąsi. „Įsitraukimas“ aktualus ne tik socialiniuose tinkluose.  Neseniai „Wetpaint/Altimeter Group“ išplatino vartotojų įsitraukimo socialinių medijų pagalba ir finansinės grąžos tyrimo rezultatus.

Aukščiausius „įsitraukimo“ įvertinimus gavę prekiniai ženklai (šaltinis: ENGAGEMENTdb.com):

Tyrimo rezultatais patvirtinta, kad aukštesnio lygio vartotojų įtraukimas socialinės medijos kanalais teigiamai koreliuoja su geresniais finansiniais įmonės rezultatais.

Vartotojų įsitraukimas ir naudojamų kanalų skaičius (šaltinis: ENGAGEMENTdb.com):

„Įmonių, kurios giliai (aut. past. įsitraukimo lygis) ir plačiai (aut. past. vartotojų ir kanalų skaičius) įtraukia vartotojus socialinės medijos pagalba, ženkliai lenkia konkurencines įmones tiek pagal pajamas, tiek ir pagal pelną.“ „Mavens“, arba aukščiausio ir plačiausio įsitraukimo lygio, prekinių ženklų metinis pajamų augimas vidutiniškai siekia 18%. Medija ir technologijos išsiskiria daug didesniu vartotojų įsitraukimu, palyginti su kitomis pramonės šakomis.

Galima rasti išsiskiriančių lietuviškų „įsitraukimo“ rinkodaros pavyzdžių, tarkime, „Coffee Inn“. Įmonės tinklaraštis, socialiniai tinklai ir kita socialinė medija apsimoka, jei tik esate pasiruošę „įdarbinti“ vartotojus :)

Raktažodžiai: Coffee Inn, Dalyvavimo rinkodara, ENGAGEMENTdb.com, įsitraukimo rinkodara, prekiniai ženklai, Strategija, Wetpaint/Altimeter Group

Vakar gavome laišką iš Vaido, meistras.com administratoriaus. meistras.com yra “tinklapis, kurio dėka jo lankytojai galės operatyviai išsiųsti užklausas pageidaujamos srities meistrams konkrečiame mieste”, kurio startas planuojamas rugpjūtį. Jau ne pirmą kartą klausiama, apie nišinių interneto projektų komunikavimą, tam tikro produkto potencialą.

Vaidas kreipėsi su prašymu (kalba taisyta):
a) kokią jūs rinktumėtės strategiją tinklapio populiarinimui, t.y. kertiniai akmenys, siekiant pritraukti lankytojų?
b) kokia jūsų nuomonė apie tokio nišinio produkto potencialą? Tinklapis buvo kuriamas su idėja “raskite meistrą greitai, kaip 1,2,3.”

<atsakymai komentaruose>

Raktažodžiai: meistras.com, nišinis internetinis projektas, nišinis portalas, Patarimai, produkto potencialas, Strategija

Vakar spaudoje nuskambėjo istorija apie Facebook.com strateginį žingsnį - suartėjimą su savo klonu Rusijos rinkoje vKontakte.ru. 2009 m. vasarą Facebook.com į teismą padavė vokišką portalo kloną. Įdomu, kodėl Facebook.com strategija pasikeitė.

Pagal Forbes.com, vienintelė vKontakte.ru akcininkė „Digital Sky Technologies“ 2009-07-13 pareiškė nupirksianti Facebook.com akcijų už 100 mln. JAV dol. Tai jau antra DST investicija į Facebook.com, papildysianti DST priklausančią Facebook’o dalį iki 3,5% paprastųjų akcijų.

vKontakte.ru ir Facebook.com panašumas nenuginčijamas (šaltinis: Forbes.com):

Dėl Facebook.com pasirinkimo suartėti su vKontakte.ru galima sugalvoti bent porą potencialių priežasčių:

• Vokietijoje pralaimėjusi bylą dėl nukopijuoto produkto, Facebook.com nesiryžo rizikuoti Rusijoje, kur intelektinė nuosavybė teisiškai yra silpniau apsaugota, nei Vokietijoje.
• vKontakte.ru yra 38 mln. registruotų rusakalbių varotojų (2 lankomiausia svetainė Rusijoje), didžioji dalis iš postsovietinių šalių. Facebook.com Rusijoje turi apie 0,5 mln. vartotojų. Facebook.com svarsto apie vKontakte.ru perėmimą, tad nenorima teisminiais procesais gadinti santykių su DST.

Geras pavyzdys, kaip „tinkamoje“ teisinėje aplinkoje su gerą strategija galima išlošti tiesiog nukopijavus sėkmingą produktą.

Raktažodžiai: Digital Sky Technologies, Facebook.com, Forbes.com, prekės ženklo apsauga, vKontakte.ru

Praeitų JAV prezidento rinkimų politinė B. Obamos biuro komunikacijos kampanija laimėjo du Grand Prix, pagrindinius Cannes Lions International Advertising Festival apdovanojimus, dviejose kategorijose Titanium ir Integrated Lions).

Vienas iš priešrinkiminių JAV prezidento Obamos reklaminių klipų susuktas pagal jau klasika tapusį Wassup klipą (šis nieko nelaimėjo):

Pastarasis reklaminis klipas Youtube.com sulaukė 6504726 peržiūrų per 8 mėnesius. Originalų video klipą peržiūrėjo 1378244 vartotojų per 2 metus. Laiko išbandytas scenarijus, ironija ir Obamos prekinis ženklas savo padarė :)

Raktažodžiai: Barack Obama, Cannes Lions, Obama, Wassup, Youtube.com

Reklama per el. paštą ar naujienlaiškius yra laikoma viena efektyviausių. Siunčiant laiškus vienas iš rodiklių padedančių vertinti konkrečią kampaniją yra unsubscribe rate. T.y. kiek vartotojų iš tų, kurie gavo naujienlaiškį, jo atsisakė (proc.). Egzistuoja įvairūs veiksniai, dėl kurių per vienas kampanijas šis rodiklis būna didelis, per kitas mažas.

eMarketer atliko tyrimą, siekdami išaiškinti, kokie veiksniai lemia naujienlaiškių atsisakymą. Ir štai rezultatai:

Taigi pagrindiniai rodikliai - naujienlaiškiuose turi būti aktualus turinys ir jie neturi būti siunčiami pernelyg dažnai. Paprastai laikoma, kad tarp išsiuntimų būtų sveika turėti bent 2 sav. pertraukas. O aktualaus turinio parinkimas mano nuomone yra didžiausias galvos skausmas, kadangi vartotojų požiūris į tai, kas yra aktualu, nėra homogeniškas. Tad visiems neįtiksi, o pernelyg smulkiai segmentuodamas daugiau sugaiši laiko nei patirsi naudos, ypač kalbant apie tokią smulkią rinką kaip Lietuva. Pavyzdžiui, šią savaitę Pigu.lt siuntė ‘Geriausi pasiūlymai’ (beje, aš nesu užsiregistravęs, o man atsiuntė :P). Laiško įžanga lyg teigia, kad autoriai parinko “naudingiausius daiktus vasaros laikotarpiu. Visgi kodėl būtent šaldytuvas, kompiuteris ar kompiuterinė vaizdo kamera? Turbūt vartotojas turintis teigiamesnį požiūrį nei aš, pagalvos “geras! vasarą galėsiu atsišaldyti alų šaldytuve, sėst prie kompo ir chating naudodamasis video kamera. ar gali būt geresnė vasara?”.

Visiems neįtiksi, o gal ir neverta stengtis?

Raktažodžiai: elektroninio pašto marketingas, Pigu.lt

„Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Frazė puikiai iliustruoja vaizdų naudojimo dažnį internete. Jei turite projektą, kurio turinį nuolat plečiate kitų autorių nemokamai gautų nuotraukų pavyzdžiais, gali tekti susidurti su teisinėmis institucijomis dėl intelektinės nuosavybės naudojimo pažeidimų.

Išvengti panašių problemų galėtų padėti Google Images, kurio paieškoje atsirado naujas funkcionalumas - galimybė ieškoti vaizdų pagal Creative Commons licencijų tipą. Prieš mėnesį Yahoo vaizdų paieškoje įdiegtas analogiškas funkcionalumas.

Šiuo metu paieškos parinktys nėra pasiekiamos tiesiai iš Google Images. Galite išbandyti naują funkcionalumą tiesiogiai iš marketer.lt (pirmiausia pažymėkite teisių tipą):

Formos šaltinis: http://googlesystem.blogspot.com/2009/06/find-creative-commons-images-in-google.html

Kiekviena iš formos parinkčių - skirtingų Creative Commons licencijų kombinacija (angl.):

• publicdomain;
• attribute;
• sharealike;
• noncommercial;
• nonderived.

Raktažodžiai: Google Images, images.google.com, nuotraukos, vaizdai

Praėjusią savaitę Harvard Business Review paskelbė Twitter tyrimo rezultatus. Anot autorių, Twitter’iui labiau būdinga vienakryptė informacijos sklaida (vienas visiems), o ne dvikryptė. Ištyrus daugiau nei 300 000 vartotojų padarytos kelios įdomios įžvalgos:

1. 10% Twitter’io vartotojų sukuria 90% turinio (paveikslėlyje žemiau). Vadinasi, norint paskleisti savo žinutę, 90% auditorijos galima pasiekti sudominant tik pagrindinius 10% aktyviausių vartotojų. 90% vartotojų Twitter’yje beveik nečiulba. Tiesiog seka.. Tuo tarpu socialiniuose tinkluose, 10% aktyviausių vartotojų sukuria apie 30% turinio.

Šaltinis: Harvard Business Review

2. Vyrai yra dukart labiau linkę sekti kitus vyrus, nei moteris. Ir apskritai, vyrai vidutiniškai turi 15% daugiau sekėjų nei moterys. Pastarosios vienodai domisi tiek vyrų, tiek moterų čiulbesiais. Tačiau jų užsiregistravusių Twitter yra šiek tiek daugiau nei vyrų. Taigi, jei nuspręstumėte įmonės komunikacijai naudoti Twitter, tebūnie čiulba vyras.

Raktažodžiai: socialiniai tinklai, socialinių ryšių tinklai, twitter, Wikipedia

Rinkodarininkai neretai skeptiškai žiūri į įvairių guru mokymus ir svaičiojimus kaip teisingai įgyvendinti siekiamus tikslus, kaip teisingai daryti vienokį ar kitokį marketingą ir panašius teorinius pamokymus apie kuriuos yra parašyta visa biblioteka knygų. Nesiimsiu ginti vienos ar kitos pusės, bet tiesos tame yra. Šiandien pateiksiu 5 patarimus, kurie gali sumažinti išlaidas pasitelkiant el. naujienlaiškį (paruošta pagal Emma, Inc informaciją).

Informacijos perkėlimas į naujienlaiškį

Naujienlaiškis gali puikiai pasitarnauti mažinant kitas išlaidas. Tai gali būti pinigai išleidžiami spaudai. Jei tik galite perkelti spausdintinę informaciją į naujienlaiškį – padarykite tai. Specialių pasiūlymų skrajutės, pakvietimai, gimtadienio sveikinimai – visa tai gali būti perkelta į el. formatą. Svarbiausia, kad jūsų klientai žinotų, jog šį informacija yra platinama tik elektroniniu būdų. Taip jie galbūt pradės sekti jūsų naujienas siunčiamas el. paštu.

Siųskite naudingą informaciją

Skamba logiškai ir aiškiai. Jei naujienlaiškyje žmogus neras naudingos informacijos – jis jo nebeskaitys. Naudinga informacija gana slidus terminas, kiekvienam žmogui vis kitaip. Todėl internetinė rinkodara ir reikalauja dar akylesnio vartotojų sekimo, kad tikrai žinotumėt, jog žmogui tai bus naudinga.

Kurkite lojalumą

Nuolatos siųsdami naujienlaiškius, nepamirškite specialių akcijų, nuolaidų, pakvietimų jį skaitantiems. Žmonės jausis dėkingi ir naujienlaiškį skaitys dažniau nei tai darė prieš tai.

Parduokite reklamą naujienlaiškyje

Puikus būdas uždirbti iš naujienlaiškio – parduoti jame reklamą. Tai nebūtinai turi būti didelis rožinis banneris, kurį vartotojai nė nemirktelėjęidentifikuos kaip reklamą. Jei naujienlaiškyje apžvelginėjate internetinių projektų start-up‘us, pasiūlykite reklamą hostingo paslaugas teikiančiai įmonei.

Laikykitės strategijos

Laikykitės savo sukurtos el. naujienlaiškio strategijos ir taip tikrai sukursite kažką vertingo.

Gal kas galite pateikti gerų lietuviškų naujienlaiškių pavyzdžių?

Raktažodžiai: el. paštas, el. rinkodara, lojalumas, naujienlaiškis

Per paskutinę savaitę VZ pateikė net dvi naujienas apie klasifikuotų skelbimų grandus Lietuvoje - UAB “Alio” ir UAB “Plius”. Pirmoji bendrovė susigriebė, kad beveik milijonas (900 000 Lt) investuotas į klasifikuotų skelbimų portalą alio.lt lyg ir nepateisino lūkesčių ir šį mėnesį ketina paleisti atnaujintą alio.lt. Panašu, kad webdunuliška alio.lt koncepcija, kurią pasiūlė Gaumina, neprigijo. Mano nuomone šioje situacijoje labiau pravertų įsigilinti į koncepciją “Just do the basics right“.

Kitas svarbus dalykas, kad alio.lt planuoja po šiuo prekiniu ženklu iki vasaros vidurio apjungti autogidas.lt, sveikas.lt, manodieta.lt ir btrader.lt. Panašu, kad alio.lt administracija skelbimų portalų pajungimą po Plius.lt, o naujienų portalų po diena.lt kepuraite laiko sėkmingu žingsniu. Visgi yra racijos tame, kad didelis bendros auditorijos pasiekiamumas suveiktų kaip svarus argumentas pardavimuose.

Kaip bebūtų, iki metų pabaigos įmonė planuoja padidinti pajamas iš internetinių projektų nuo 100 000 Lt iki 200 000 Lt. Jaučiu (pataisykit, jei klystu), kad bendrovė turi didelę aktyvių pardavimų komandą, o tai yra didelis išskirtinumas lyginant su artimiausiomis klasifikuotų skelbimų portalus valdančiomis įmonėmis. Manau, kad Alio.lt šansai tikrai geri. Žinomas prekinis ženklas, reikšminga auditorija, patyrę reklamos pardavimo specialistai. Sutvarkius sistemą galima tikėtis tikrai gerų finansinių rodiklių.

Tuo tarpu konkuruojančią įmonę, UAB “Plius”, valdantis Norvegijos žiniasklaidos koncernas “Schibsted” padidino savo turėtą akcijų įmonėje skaičių nuo 51% iki 100%. Kažkokie pokyčiai nenumatomi, o UAB “Plius” direktorius teigia, kad:

Taigi, labai daug prasmės viename sakinyje. Kadangi vietiniai ištekliai riboti, o jau sukauptas didžiulis žinių bagažas bei pasiektos aukštos pozicijos, būtų gaila prarasti gerus žmones bei pasiekimus stipriai susiveržiant diržus per trumpalaikį nuosmukį. Juk “Schibsted” investuoja ilguoju laikotarpiu ir jiems svarbu kad ir per ilgesnį laiką, bet tapti lyderiais. Tik realybė kartais būna tokia, kad pinigai pas dedes iš užjūrio irgi išsenka. Tikėkimės, kad tai ne šis atvejis ir sunkmetį pratemsim.

Raktažodžiai: alio.lt, alioreklama.lt, autogidas.lt, autoplius.lt, btrader.lt, domoplius.lt, ekoplius.lt, fotoplius.lt, goplius.lt, manodieta.lt, Schibsted, sveikas.lt, teleplius.lt, UAB "Alio", UAB "Plius"