“TESCO” prekybos tinklas gudriai Pietų Korėjoje panaudojo QR kodus pardavimams skatinti. “TESCO” prekės ženklas Pietų Korėjoje vadinasi “Homeplus” (pavadinimas keistas, prisitaikant prie vietinės rinkos). Metro stotelėse buvo sukurta virtuali parduotuvė, kurioje apsipirkdavo važiuojantys metro.
Kviečiu pažiūrėti išsamų kampanijos pristatymą ir rezultatus video klipe.
Raktažodžiai: Homeplus, m-marketingas, mobilioji rinkodara, mobilusis marketingas, Pietų Korėja, QR kodai, TESCO
Naujasis Starbucks logotipas
2011-01-8
2011 m. Starbucks keičia logotipą. Naujas logotipas - perėjimas prie minimalistinio požiūrio, žodžių “Starbucks Coffee” pašalinimas, sirenos paveikslėlio padidinimas.
Kaip jums šis Starbucks ėjimas? Ar įmonė ieškodama medaus neįkris į deguto statinę? ;)
Raktažodžiai: Starbucks
“Old Spice” virusiniai video sumušė rekordus
2010-09-17
“Sveikos damos, pažiūrėkite į savo vyriškį, o dabar į mane…” - tokiais žodžiais prasideda populiariausia “Old Spice” virusinė video reklama. Šis klipas tapo virusiniu ir sulaukė per 20 mln. peržiūrų. “Old Spice” kampanija jau vadinama viena iš sėkmingiausių youtube.com video kampanijų.
“Old Spice” kanalas tapo daugiausia prenumeratorių turinčiu prekinio ženklo kanalu youtube.com - virš 170 tūkst. gerbėjų. Profilis youtube.com aplankytas beveik 12 mln. kartų. Iš viso Old Spice pateikti video buvo peržiūrėti beveik 144 mln. kartų.
Platesnė reklaminės kampanijos apžvalga:
Raktažodžiai: Old Spice, Youtube.com
Vakar internetiniai media portalai mirgėte mirgėjo nuo Europos internetinių lošimų milžinų “PartyGaming” ir “Bwin” susijungimo pranešimų. Listinguojama kompanija “PartyGaming” nusipirko kontrolinį “Bwin” akcijų paketą (51,64%) už 1,76 mlrd. JAV dol. Vienas iš svarbesnių susijungimo motyvų - potencialiai “atsiverianti” JAV lošimų rinka dėl pokyčių JAV teisinėje sistemoje, kuri buvo “uždaryta” dar 2006 m.
“PartyGaming” priklauso tokie internetiniai prekiniai ženklai kaip “PartyPoker“, “PartyCasino“, “Foxy Bingo” ar “PartyBets“. Susijungimas sukurs didžiausią pasaulyje internetinių lošimų kompaniją.
Raktažodžiai: Bwin, Foxy Bingo, internetiniai lošimai, lošimai internete, PartyBets, PartyCasino, PartyGaming, PartyPoker
Interviu su e-rinka.lt kūrėju
2010-07-2
2010 m. birželio 3 d. Lietuvos interneto projektų padangėje oficialiai startavo „pirmasis interneto rinkos tyrimas Lietuvai, pagrįstas Google kompanijos pateiktais duomenimis“ - „E-rinka“. Praėjus mėnesiui po projekto starto kalbiname projekto kūrėją Martyną Jokubauską. Pašnekovo atsakymų tekstas redaguotas nebuvo.
1. Prašau trumpai apibūdinti projektą e-rinka.lt?
„E-rinka“ tai interneto rinkų tyrimo duomenų atvaizdavimo sistema, kurioje surinkti ir surūšiuoti penkių Google sistemų pateikiami duomenys. Šiuo metu atlikti 67-ių interneto rinkų tyrimai. „E-rinka“ suteikia galimybę geriau suprasti jau esamus vartotojų poreikius internete konkrečiam produktui ar paslaugai.
2. Kaip kilo idėja sukurti e-rinka.lt? Kodėl? Kas paskatino?
Interneto rinkos tyrimus atliekame nuo 2008 m. rudens. Atlikus virš 30-ies skirtingų interneto rinkų tyrimus pastebėjome tendencijas, kurių neįmanoma buvo pamatyti žvelgiant tik į vieną rinką. Daugeliu atveju Užsakovų įsivaizduojamas rinkos vaizdas internete visiškai skirdavosi nuo realaus, taip pat buvo atrandama šokiruojančių rinkos nišų, kur paklausa buvo milžiniška, o pasiūla visiškai skurdi. Pavyzdžiui online filmų ieško daugybę žmonių, tačiau nei vieno legalaus portalo Lietuvoje kolkas nėra. 2009 m. gruodį, kilo mintis pasidaryti 50 didžiausių interneto rinkų tyrimą ir sužinoti, kuriose rinkose jau yra susiformavę didelį vartotojų srautai, kokie šių vartotojų poreikiai, koks sprendimų pasiūlos kiekis ir pan. Iš pradžių tai darėm savo reikmėm, tačiau pamatę darbo apimtis, pradėjome ieškoti panašių sprendimų, kurie galėjo sutaupyti mūsų laiką ir pinigus. Yra daug programų padedančių susirinkti ir susirūšiuoti Google duomenis, tačiau jau surinktų duomenų paketų, su kuriais galima būtų dirbti, deja nebuvo. Tyrimo – sistemos „E-rinka“ idėja gimė 2010 m. vasarį. Peržvelgiau rinktų tyrimų ataskaitas ir pamačiau, kad šiuos duomenis galima sistemizuoti ir pateikti, patogiame formate. Didžiausia paskata ir tiklas buvo – kaip per 5 minutes sužinoti apie ištirtos interneto rinkos potencialą naujam ar jau egzistuojančiam verslui internete. Anksčiau tai pavykdavo padaryti maždaug per 1-2 val. turint tyrimo duomenis, o vienos rinkos tyrimui paruošti prireikdavo net kelių dienų, tačiau dabar tai galima padaryti per porą minučių.
3. Ar buvo kuriamas unikalus produktas? Ar yra analogų užsienyje?
Taip, tai unikalus produktas. Nieko panašaus nepavyko rasti nei Lietuvoje, nei užsienyje. Kaip minėjau anksčiau – yra daug programų padedančių atlikti raktažodžių analizę, tačiau nebuvo sprendimo, kurio pagalba galima būtų gauti jau „sukramtytą“ informaciją ir ją tiesiog pritaikyti versle. Be to renkant pačiam informaciją ir neturint patirties – dažniausiai surinkta informacija būna bevertė, nes interpretuojama pagal informcijos rinkėjo sukauptas žinias. Dažniausiai daug laiko ir energijos yra išvaistoma rinkos poreikių vaizdui susidaryti ir visiškai neskiriama laiko šių duomenų pritaikymui savo versle.
4. Kiek žmonių dirba prie projekto? Kokių įgūdžių reikėjo projektui sukurti ir paleisti?
Prie projekto nuo jo idėjos iki dabartinio įgyvendinimo dirbo 23 žmonės. Prireikė 6 mėn., kad sugalvota idėja taptų realybe. Įgūdžių reikėjo įvairų: inžinerinių, marketingo, Google sistemų išmanymo, SEO ir PPC patirties, bankinių atsiskaitymų, programavimo, sistemų projektavimo ir dokumentavimo, dizaino ir maketavimo, video gamybos, meninio piešimo, social media, turinio kūrimo, viešųjų ryšių, projekto valdymo ir kt.
5. Ar tai yra Jūsų pagrindinė veikla? Kuo užsiimate be šio projekto? Kokios srities specialistai esate?
„E-rinka“ papildoma veikla – produktas. Ateityje projektą planuojame vystyti, kaip atskirą kompaniją. Pagrindinė INTERNET IDEAS veikla Lietuvoje yra konsultacijos - tinklapių optimizavimo paieškos sistemoms (SEO) ir interneto rinkų tyrimų klausimai. Taip pat INTERNET IDEAS yra viena iš „WEB Akademijos Klubas“ - interneto profesionalų ir mėgėjų klubo įkūrėjų. 2009 m. kartu su INFOBALT asociacija suorganizavome didžiausią webinarą (seminarą transliuojamą internetu) Lietuvoje (http://tv.infobalt.lt). Esame interneto projektų vystymo specialistai, šiuo metu daugiausiai dirbame SEO srityje.
6. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte iki projekto starto?
Projekto starto metu – didžiausias iššūkis buvo – ar būsime pajėgūs surinkti užsibrėžta duomenų kiekį, tuo metu apie jokią programinę sistemą net nebuvo galvojama, ir kaip sugebėsime tokį milžinišką informacijos kiekį suvaldyti. Mums tai pavyko ir net viršijome savo užsibrėžtus tikslus.
7. Kokią pasirinkote projekto įvedimo į rinką strategiją? Kodėl? Kiek truko pasiruošiamieji darbai?
Strategija paprasta – pradžioje problema, vėliau sprendimas. Pirmoji projekto stadija prasidėjo nuo interneto svetainės www.arverta.lt atidarymo, kurioje buvo klausiama lankytojų „Ar verta kurti verslą internete“ ir su kokiomis problemomis tenka susidurti, kaip mąsto nepatyręs interneto verslo kūrėjas. Pasiruošiamieji darbai truko daugiau nei 3 mėnesius. Iki starto Facebook portalo grupėje „Ar verta“ turėjome daugiau nei 1000 bendraminčių.
8. Kaip sekėsi projekto įvedimas į rinką - startas?
Iš tikrųjų labai puikiai. Partnerių dėka pasiekėme labai tikslinį lankytojų srautą. Tikėjomės nedidelio skaičiaus registracijų, nes tai nišinis produktas, skirtas dirbantiems internetiniame versle ir planuojantiems verslą internete. Rezultatai viršijo lūkesčius. Per pirmą savaitę turėjome daugiau nei 800 užsiregistravusių interesantų.
9. Kokias, Jūsų nuomone, didžiausias klaidas padarėte startuodami? Su kokiais sunkumais susiduriate dabar?
Viena iš klaidų – startavome per vėlai. Pirma starto data buvo planuota balandžio mėnesio viduryje, tačiau startavome vasaros pradžioje. Šiuo metu didžiausias sunkumas su interneto rinkos tyrimų nauda nesusidūrusiems žmonėms parodyti šio produkto vertę. Tai naujas produktas, reikalaujantis didesnio vartotojų suvokimo ir patirties internete. Išvada - poreikis yra, bet potencialūs vartotojai dar apie tai nežino, o jeigu ir žino nesuvokia kur ieškoti sprendimo. Manau, kad keletas sistemos patobilinimų, sėkmės istorijos ir atitinkama viešųjų ryšių strategija turėtų išspręsti šią problemą.
10. Iš ko gyvena projektas? Koks verslo modelis?
Projekto pirma stadija buvo vystoma iš įmonės ir pirmųjų partnerių lėšų. Produktas skirtas verslo segmentui, tiksliau internetinio verslo savininkams ir planuojantiems verslą internete.
11. Kokie projekto plėtros planai? 1 metų? 3 metų?
Yra suplanuotos keturios projekto plėtros stadijos. Šiuo metu projekto vystymui ieškomi finansiniai partneriai, planuojami antro etapo darbai. Deja, prisidengdamas komercine paslaptimi, daugiau informacijos šiuo metu atskleisti negaliu.
12. Pabaigai norėčiau viešai padėkoti visiems prisidėjusiems prie projekto „E-rinka“sukūrimo. Be Jūsų nuoširdaus darbo tai nebūtų įvykę.
Raktažodžiai: E-rinka, e-rinka.lt, infobalt, INTERNET IDEAS, Martynas Jokubauskas, Optimizavimas Paieškos Sistemoms, PPC, Rinkos tyrimai, SEO, WEB Akademijos Klubas
Naujasis “Omnitel” verslas
2010-05-24
Panašu, kad judriojo ryšio operatorius “Omnitel” ėmėsi naujo verslo - SMS lošimų organizavimo. Į žemiau esantį akcijos - žaidimo puslapį, kuris veikia jau porą savaičių, patenkama iš “Omnitel” interneto svetainės.
Verslo idėja labai paprasta:
- Siunti SMS, gauni žinutę skatinančią dalyvauti žaidime, kuriame turi atsakyti gautus klausimus, rinkti taškus.
- Kvietimas dalyvauti yra LABAI stiprus, o klausimai - labai nesunkūs. Papildomai duodamas prizas - nemokamos SMS. Jei patenkate į akcijos - žaidimo puslapį, iš jo išeiti nėra paprasta: paspaudus meniu punktą “Pagrindinis”, lankytojas grąžinamas į akcijos - žaidimo puslapį. Žema dalyvio bilieto kaina, prizų gausa ir pagrindinio prizo didele verte bandoma gauti daugiau pajamų, subūrus daugiau dalyvių.
- Nuo kiekvienos išsiųstos žinutės operatorius gauna 2 LTL.
Stebimas paprasčiausias bandymas monetizuoti interneto svetainės lankytojus. Matyt, gana geras omnitel.lt lankomumas.
Alexa.com duomenys:
Kaip vertinate tokius judriojo ryšio operatoriaus veiksmus? Kokie pagrindiniai šio verslo pliusai? Didžiausios rizikos operatoriui?
Raktažodžiai: Ieskok.lt, judriojo ryšio operatoriai, lošimai, mobiliojo ryšio operatoriai, omnitel, omnitel.lt, SMS verslas, UAB Omnitel, verslo modeliai internete, verslo rizika
Šiandien platinamas pranešimas:
Gerbiamieji,
nors Autoplius.lt lankomumas nuolat auga, bendravimas su Jumis ir vykdyta apklausa parodė, kad naujoji portalo versija, paleista prieš metus, Jums nėra tokia patogi, kokia buvo senoji. Todėl, su Jūsų pagalba, stengsimės sugrąžinti senosios versijos paprastumą, patogumą ir tvarkingą, tik šiuolaikiškesnį, dizainą.
Šiandien, kaip buvo ir senajame Autoplius.lt, atsiranda viršutinis meniu, padėsiantis patogiau naviguoti portale – iš bet kurios portalo vietos pasieksite visas svarbiausias rubrikas ir funkcijas. Iki birželio pabaigos darysime ir daugiau pakeitimų, tačiau į pokyčių procesą būtinai norime įtraukti Jus – kad padėtumėte mums sukurti tokį portalą, kuriuo naudotis Jums būtų patogu ir lengva. Prašome Jūsų aktyvaus dalyvavimo vykdomose apklausose.
Turėdami pasiūlymų ar komentarų taip pat galite mums rašyti: pagalba@plius.lt. Būsime nuoširdžiai dėkingi už Jūsų nuomonę ir įsitraukimą!
Autoplius.lt komanda
www.autoplius.lt
Raktažodžiai: autoplius.lt
Strateginiai pokyčiai Domoplius.lt
2010-05-15
Šią savaitę nekilnojamojo turto portalas Domoplius.lt panaikino skelbimų įdėjimo apmokestinimą. Ta proga trumpai pakalbinom jų pardavimų vadovą Evaldą Narbuntovičių.
Nemokamas skelbimų įdėjimas tik privatiems vartotojams, ar ir įmonėms (aka NT agentūroms)? Kiek prieš tai kainavo įdėti skelbimą Domoplius.lt?
Galimybė nemokamai skelbti parduodamus objektus yra visiems svetainės Lankytojams: tiek privatiems, tiek įmonėms, tiek mūsų partneriams. Jie tai gali daryti nuo gegužės 12d.
Iki šiol skelbimų apmokėjimas priklausė nuo to ar skelbiantis yra privatus asmuo ar mūsų partneris. Privačiam asmeniui skelbimo patalpinimas kainuodavo 5 litai mėnesiui. Mūsų partneriams buvo taikoma atskira kainodara, priklausanti nuo turimų skelbimų skaičiaus.
Plačiau pakomentuokite, kodėl nusprendėte taip padaryti?
Strateginiu sprendimu tapti nemokamais siekiame paskatinti portalo plėtrą ir į tai investuojame. Vadovaujamės gera didžiausių analogiškų užsienio portalų praktika. Skelbti juose, kaip ir Domoplius.lt, galima nemokamai, skelbimų ar juos keliančių brokerių skaičius nėra ribojamas, kainuoja tik papildomos paslaugos, kurios portale suteikia išskirtines sąlygas ir padidina tikimybę greičiau parduoti ar išnuomoti.
——————————————————————————————————————————————-
NT portalų rinkoje šiuo metu stipriai dominuoja UAB “DIGINET LT”, turinti Aruodas.lt, eDomus.lt bei Skelbiu.lt NT rubriką. Sudėtinga yra priešpastatyti ką nors “three-in-one” pasiūlymui, turint omenį jų milžinišką pasiekiamumą. Tad tapti nemokamu portalu, pritraukti daugiau turinio nei mokamas konkurentas ir upsellinti tam tikras premium paslaugas iš pirmo žvilgsnio atrodytų geresnė alternatyva nei vegetuoti tarp vidutinybių. Nors toks požiūris į uždirbimą ir plačiai paplitęs labiau išsivysčiusiose šalyse, bet kaip visuomet labai daug priklauso nuo įgyvendinimo.
Pirma, tai kad skelbimą galima idėti nemokamai, dar nereiškia, kad jų kiekis pradės augti geometrine progresija. Reikės daug darbo pritraukiant pardavėją įsidėti net ir nemokamai. Antra, pritraukti pirkėjus vis vien reikės daug pastangų - vien didelis turinys (jei taip išvis įvyktų) savaime GREITAI nesuburs didelės auditorijos. Trečia, ar premium paslaugų pardavimas padės pasiekti bent jau tai, kas buvo uždirbama iki tol? Juk išlaidos projekto palaikymui dramatiškai nesumažės (jei ne padidės dėl išaugusio vartojimo), tad pelningumo rodiklių pataisyti mažinant išlaidas vargu, ar pavyks. Ar pavyks uždirbti labiausiai priklausys nuo Domoplius.lt vartojamumo. Jei pavyks suformuoti auditoriją, kuri būtų ne tik didelė, bet ir vartotų intensyviai - puiku. Jei ne - tragedija, nes pajamos iš premium paslaugų bus nereikšmingos.
Išvada: blogų idėjų nėra, būna tik blogas įgyvendinimas :)
Raktažodžiai: aruodas.lt, diginet lt, domoplius.lt, edomus.lt, Evaldas Narbuntovičius, Skelbiu.lt
Dar apie “Startup Weekend”
2010-04-9
Šiandien gavome informacinį pranešimą, kuriame šiek tiek daugiau informacijos apie “Startup Weekend” renginį (tekstas redaguotas).
Istorija
„Startup Weekend“ idėja kilo 2007 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokie renginiai jau vyko 54 Amerikos bei Europos miestų ir buvo sukurta apie 260 įvairaus pobūdžio naujų kompanijų.
Apie renginį
Balandžio 9–11 renginys vyks Vilniuje, Kaune, Kopenhagoje, Osle, Lunde, Helsinkyje, Taline ir Stokholme (balandžio 16). Siekiant paskatinti bendradarbiavimą tarp miestų, Vilniaus, Kauno, Kopenhagos, Oslo ir Lundo forumai bus sujungti vaizdo tiltais tam, kad laisvi dalyviai iš skirtingų šalių galėtų papildyti ar suformuoti komandas, kurioms trūksta žmonių. <…> “Startup Weekend”, kurio tikslas – vos per 54 val. verslo idėją paversti realybe. Geriausių idėjų autoriams bus suteikta galimybė naują verslą toliau plėtoti didžiausiame Lietuvoje “Saulėtekio slėnio” mokslo ir technologijų parke.
Veiksmų planas
Renginiuose Vilniuje ir Kaune ketina dalyvauti apie 300 dalyvių. Naujus verslus kartu generuos ne tik informacinių technologijų specialistai, bet ir rinkodaros, reklamos, verslo ir teisės žinovai. Pristačius ir atrinkus geriausias idėjas, padedant konsultantams, mentoriams ir investuotojams, bus vystomi verslo planai, kuriami tinklalapiai ar programos, derinami dizaino ir teisiniai aspektai. Sekmadienio vakarą paruošti idėjų prototipai bus pristatomi visiems dalyviams.
Prizai
5 geriausioms idėjoms „Saulėtekio slėnis“ skirs 10 tūkst. Lt vertės konsultacijas verslo plėtros, teisės, inovacijų vadybos, projektų valdymo klausimais, o 2 perspektyviausiems verslininkams pusei metų arba įmonei 3 mėnesiams bus suteiktos nemokamos darbo vietos verslo inkubatoriuje.
Pirmadienį lauksime įspūdžių.
Raktažodžiai: Saulėtekio slėnis, Startup Weekend
Prieš pora dienų Marketing VOX trumpai aprašė keturias idėjas, kaip galima parduoti (arba skatinti pardavimą) mobiliųjų telefonų turėtojams:
- Artimiausios parduotuvės adresas, gaunamas vartotojui siunčiant SMS’u savo buvimo vietos pašto kodą;
- Specialūs pasiūlymai, siunčiami įmonių mobiliojo ryšio prenumeratorių sąrašui (prenumerata grįsta paslauga);
- Speciali aplikacija pirkimams atlikti (Android, Symbian, iPhone, Windows Mobile ir kt.);
- Mobiliosios komercijos svetainės (įskaitant WAP’ą) sukūrimas ir populiarinimas.
Lietuvoje visos iš Marketing VOX aprašytų priemonių techniškai įgyvendinamos jau senokai. Kyla klausimas, ar visos iš jų tinkamos vietinei rinkai.
- Įdomus, tačiau nepraktiškas sprendimas. Retas su savimi nešiojasi pašto kodų rinkinį. Reikalinga mažytė paslaugos logikos modifikacija norimam rezultatui pasiekti.
- Prenumerata grįstos paslaugos kol kas Lietuvoje nėra išnaudojamos pirkimo skatinimo žaidimams. Panašių mobiliųjų kampanijų organizavimą taip pat riboja mobiliojo ryšio operatorių techninologiniai sprendimai.
- Dažniausiai kyla atsipirkimo ir vartotojų skaičiaus klausimai, kai kalbama apie mobiliąsias aplikacijas. Ar Lietuvos rinka nėra per maža?
- Kai kurių ITT specialistų nuomone, rinka nėra brandi tokiems sprendimams. Galbūt laukiama didesnės išmaniųjų telefonų penetracijos?
Raktažodžiai: android, iPhone, išmanieji telefonai, itt, Marketing VOX, mobilioji komercija, mobilioji prenumerata, pardavimų skatinimas, smartphone, symbian, wap, windows mobile
Startup Weekend jau Lietuvoje
2010-03-19
Balandžio 9-11 d. Kaune ir Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas visame pasaulyje gerai žinomas „Startup Weekend“. Renginio tikslas - populiarinti startup‘ų kultūrą Lietuvoje. Iniciatyvos idėja - per 54 val. verslo idėją paversti realybe.
Idėjų generatoriai, IT profesionalai ir kiti specialistai bus suburiami į komandas, kurios per savaitgalį įgyvendins vieną iš pasirinktų idėjų. Geriausios komandos turės galimybę dalyvauti “Startupbootcamp” programoje Kopenhagoje.
Alternatyvus renginys, išpopuliarėjęs Estijoje - “Garage48“. Iniciatorių pagrindinė mintis - sukurti naujas paslaugas per 48 val. Renginys vyksta Taline, Estijoje. Darbo principas yra panašus kaip ir “Startup Weekend”.
Keletas “Garage48″ komandų sukurtų internetinių paslaugų:
- Emp.ly - nemokamas socialinis portalas - laisvų darbo vietų skelbimo ir paieškos įrankis;
- Passwd.me - unikalių ir saugių slaptažodžių generatorius;
- Sayat.me - nemokama paslauga, padedanti surinkti iš pažįstamų nuomones apie save, arba pateikti savo apie kitus;
- Skitrack - nesudėtingas užduočių valdymo ir bendradarbiavimo įrankis.
Raktažodžiai: Emp.ly, Garage48, garage48.org, Passwd.me, Sayat.me, Skitrack, Startup Weekend, Startup Weekend Kaunas, Startup Weekend Vilnius, Startupbootcamp
Prieš metus rašėme apie „Super Bowl“ JAV NFL finalinį žaidimą ir reklamų kainas. Šiemet „Super Bowl 2010“ reklamų tinklelis taip pat sulaukė „Doritos“ organizuojamos „Crash The Superbowl“ socialinės reklamos kampanijos reklamos-nugalėtojos. „Crash The Superbowl“ idėja yra paprasta - tiek paprasti žmonės, tiek profesionalūs reklamų kūrėjai sukuria ir pateikia konkursui juokingiausias „Doritos“ reklamas. Reklamos talpinamos „Crash The Superbowl“ socialinės reklamos internetinėje svetainėje, kurioje reklamų žiūrėtojai išrenka reklamas finalistes. Jų kūrėjai dalinasi solidų prizinį fondą, o iš finalistų galiausiai atrenkamas geriausias video, kurį „Doritos“ transliuoja „Super Bowl“ reklamų tinklelyje.
Laimėtojas: „House Rules“
Kiti finalinikai:
1. „Underdog“
2. „Casket“
3. „Snack Attack Samurai“
Atvejis įdomus, nes sąlyginai nebrangiai sukuriamas solidus reklaminių idėjų portfelis, pagaminama reklama, iškomunikuojami „Doritos“ auditorijai skirtingi reklamų variantai ir vartotojų atrenkamas geriausias video. Rezultatas - didelis buzz’as ir video reklamos sėkmė yra garantuota.
Raktažodžiai: Casket, Crash The Superbowl, Doritos, funny commercial, House Rules, juokinga video reklama, Snack Attack Samurai, Super Bowl, Super Bowl 2010, Underdog, video, video reklama, videos, virusinė video reklama
Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), antro pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos konglumerato “News Corporation” savininkas, vis dažniau užsimena apie ketinimus apmokestinti naujienas internete. Anot jo:
“having free newspaper websites is a ‘flawed’ business model”
- The Guardian
Ir tai vaizdžiai iliustruoja News Corp. paskutinė finansinė ataskaita (žiūr. 2 psl. Newspapers and Information Services eilutę):
http://www.newscorp.com/investor/download/NWS_Q1_2010.pdf
Žiniasklaidos magnatas tikina, jog šiuo metu intensyviai dirbama prie verslo modelio kūrimo, padėsiančio uždirbti iš naujienų portalų ne per pajamas iš reklamos, o iš paslaugų. Vienas iš variantų galėtų būti apmokestinimas Financial Times pavyzdžiu:
Portalą ft.com galima naršyti ir nemokamai, tačiau norint daugiau (FT komentarų ir analizės, specialių ataskaitų, archyvo, patogumo paslaugų ir t.t.) reikia įsigyti prenumeratą.
Grįžtant į Lietuvą, regis, nuo praėjusios savaitės Verslo žinios nedidelę dalį savo straipsnių vz.lt atvaizduoja kaip aktyvią nuorodą į mokamą laikraščio versiją internete verslozinios.lt. Nemokamai prieinama tik straipsnio pirmoji pastraipa:
Mokama versija egzistuoja jau seniai, tačiau anksčiau nesu pastebėjęs tokių mėginimų pritraukti daugiau vartotojų į apmokestinamą turinį. Kaip bebūtų, tokiai iniciatyvai pritariu. VŽ turim tik vienus tokius :)
Su verslo naujienomis bei informacija yra kiek aiškiau - jos reikalingos sprendimų, lemiančių finansinius rezultatus, priėmimui. Tad už tai mokėti racionalu. Tačiau, ar tai suveiktų su paprastom dienos naujienom apie sportą, pramogas, kultūrą ir t.t. atsakyti sunku. Pamenu, kaip vienas lrytas.lt vadovų sakė, kad DELFI turbūt švenčia antrąjį gimtadienį tą dieną, kai lrytas.lt apmokestino savo turinį. Tai neva lėmė, jog DELFI šiandien yra pirmi. Vėliau apmokestinimo atsisakyta, tačiau tuomet buvo geri laikai, kai pajamos iš reklamos buvo solidžios. Manau, kad šiandien šis verslo modelis nebeveikia.
Mano subjektyvia nuomone dienos dumblas gali ir likti nemokamas, tačiau už daugiau darbo reikalaujantį turinį turi būti mokami pinigai. Antraip naujienų portaluose dumblą tik ir matysime, nes kokybiško turinio kurti esant tokiam modeliui paprasčiausiai neapsimoka.
Raktažodžiai: delfi, DELFI.lt, lrytas.lt, naujienų portalai, News Corp., News Corporation, Rupert Murdoch, Rupertas Merdokas, verslo modeliai internete, Verslo žinios, VZ.LT
SMS verslas: mokami atsakymai į klausimus
2009-10-30
Ar sutiktumėte mokėti už atsakymą į klausimą, kai paieškos sistemose beveik viską galite rasti dykai? Trubūt atsakysite neigiamai. Visgi yra žmonių, kurie sutinka mokėti už atsakymus taip taupydami savo laiką. Pavyzdys yra Knowledge Generation Bureau (toliau KGB) nišinė paslauga - atsakymai į klausimus SMS žinute. Pasirodo, kad poreikis aprašytai paslaugai egzistuoja. Turbūt jį dar labiau “sužadina” KGB video reklamos (pateikiama žemiau) :)
arba
arba
Raktažodžiai: KGB, Knowledge Generation Bureau, mokami atsakymai, nišinis projektas, SMS mokėjimai, SMS verslas
Nedidelio biudžeto skelbimų portalai
2009-09-25
Marketeryje dažnai kalbame apie portalus, kurie puikuojasi lankomumo reitingų viršūnėse, kurie priklauso didelėms tinklalapių grupėms ir, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Visgi turbūt ne vienas esate susidūrę su atvejais, kai žmonės mėgina prasimušti ir savarankiškai, neturėdami nei didelių finansinių nei laiko resursų. Paprastai tai būna vienas ar keli interneto specialistai, laisvalaikiu kuriantys tinklapius, kurie šiandien yra hobis, o ateityje galbūt ir pragyvenimo šaltinis. Beje, ar žinote, kad draugiem.lv (Lietuvoje FRYPE) atsirado irgi kaip grupės programuotojų hobis? Tik kiek vėliau jie pardavė dalį akcijų berods Latvijos telekomui. Čia hobis virto milijonais :)
Bene populiariausia sritis, kurioje pasireiškia individualios iniciatyvos yra klasifikuotų skelbimų portalai. Tarp populiariausių yra nekilnojamojo turto, pažinčių, automobilių ir darbo skelbimai. Vieni, kaip Darbas kaune, siekdami sėkmės specializuojasi, kiti kaip Jau stengiasi būti kažkuom patogesni, gražesni ir t.t. Kiekvienas pradėdamas jaučia, kodėl Skelbiu.lt ar koks kitas didelis portalas nėra tobulas ir tuo galima pasinaudoti. Pagrindinis mažo biudžeto projekto galimybių šaltinis - kūrybingumas.
Šia tema kalbiname vieną tokių kūrybingų žmonių, kurio mintis dažnai galite rasti komentaruose - Rolandą.
Kokie projektai jums priklauso?
R.: Šiuo metu man priklauso jau.lt, nerandu.lt, autod.lt, topreklama.lt, parduodamidomenai.lt, smsdarbas.lt, dalis meistras.com projekto.
Nuo ko viskas prasidėjo?
R.: Visa ko pradžia buvo susidomėjimas interneto svetainėmis, bei smalsumas. Praleisdavau nemažai laiko besidomėdamas įvairių interneto svetainių lankomumu, nes ypač pradžioj pagrindinis variklis skatinantis kurti savo projektą (-us) ir buvo lankytojai. Tuomet dar negalvojau apie tai, jog interneto svetainė gali tapti kažkokiu tai verslu. O ir internete tuo metu (prieš maždaug 6 metus) pamenu tik vieną verslą – prekybą SMS pramogomis mob. telefonams.
Ar tai vieno žmogaus iniciatyva?
R.: Taip tai yra vieno žmogaus iniciatyva, tačiau įvairiais klausimais tiek kuriant tiek vystant projektus nuolat diskutuoju su keletu draugų kurie dirba su internetu nesusijusiose srityse, taip manau galima tikėtis didžiausio objektyvumo, nes jie viską mato paprasto lankytojo akimis.
Kokios srities specialistai padeda vystant siuos projektus?
R.: Vystant projektus daugiausiai patirties semiuosi iš knygų ir įvairių sričių verslininkų. Nes ne retai prireikia vieno ar kito verslo specifinių žinių. Projektų vystymui labai pasitarnautų ir psichologo pagalba, nes psichologijos supratimas neįtikėtinai gali padėti vystant projektus.
Kuo jūs pats užsiimate?
R.: Mano pagrindinė veikla – interneto projektų kūrimas. Dirbdamas pagrindinį darbą nuolat tobulinu tiek bendravimo, tiek programavimo įgūdžius kurie praverčia tiek kuriant naujus projektus, tiek vystant jau sukurtus.
Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais?
R.: Visų pirma projektų vystymas mano hobi, o tik tuomet kažkokio tai verslo užuomazga. Jeigu naršėte man priklausančias svetaines, tikriausiai pastebėjote, jog jos nėra perkrautos reklamomis (o tai automatiškai apriboja pajamas, tačiau už tai lankytojai duoda pliusą). Be to, manau atkreipėte dėmesį į tai, kad mano vystomus projektus būtų galima išskirti į dvi dalis – vieni generuoja pajamas iš reklamos, kiti iš paslaugų apmokestinimo. Nors realiai tai projektai sueikvoja truputį daugiau pinigėlių nei uždirba, nes visos pajamos investuojamos atgal siekiant projektų augimo.
Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?
R.: Manau svarbiausia nedaryti kičo. Niekada nekurkite projekto jei lankytojui negalėsite pasiūlyti kažko daugiau nei šiuo metu gali pasiūlyti kitos interneto svetainės. Ar teko susimąstyti kiek šiuo metu yra klasifikuotų skelbimų portalų Lietuvoje? O kiek yra GERŲ klasifikuotų skelbimų portalų? Dauguma žmonių investuojančių į interneto svetaines tikisi greitos grąžos, todėl pajungia skelbimų talpinimą iš kitų svetainių. Tuomet tvarkos nelieka, o tokias svetaines lanko tik netyčia per paieškų sistemas atklydę lankytojai. O tuomet apie lankytojų lojalumą svetainei neverta net kalbėti. Dar viena dažnai daroma klaida (jau paminėta ankščiau) neprotingas reklamos kiekis. Ar normalu, kad užėjus į svetainę viename puslapyje rodoma 750×100 pix, 468×60 pix., 3 reklamos po 180×150 pix. Ir dar gerai jei nėra kokių 2 reklamų 300×250 pix. Manau daugiau nei 3 reklaminės antraštės rodomos viename puslapyje naujai svetainei yra per didelė prabanga. Be to vienas iš svarbiausių projekto sėkmę arba nesėkmę lemiančių veiksnių – internetinio projekto kūrėjai (dizaineris(-ė), programuotojas(-a)). Nuo jų darbo, bei patarimų kokybės priklauso projekto sėkmė. Ne retai į mane kreipiasi žmonės investavę pinigus į interneto svetainę su klausimais kodėl jų interneto svetainės lankomumas visiškai neauga. O kai pamatai projektą supranti, jog ten buvo ne kas kita kaip eilinė programuotojo ir dizainerio „chaltūra“.
Taigi kuriant mažo biudžeto interneto projektą manau svarbiausia:
- Sugalvoti kuo jūsų svetainė bus pranašesnė už jau veikiančias svetaines.
- Pasikonsultuoti, bei padiskutuoti su jūsų manymu konpetetingu asmeniu dėl konkrečios svetainės kūrimo. Niekada aklai nepasikliaukite tais kuriuos jums rekomenduoja draugai ir/ar kolegos. Iki tam tikro lygio aš visuomet pasirengęs pakonsultuoti asmenis, įmones ketinančias kurtis mažo biudžeto investicinius projektus.
- Susitaikyti su mintim, kad artimiausius 2 metus (jei idėja nebus visiškai unikali ir jei neinvestuosite krūvos pinigėlių į reklamą) visas pajamas gausite vėl investuoti į reklamą.
- Bent truputį investuoti į svetainės dizainą, nes kaip kažkas pasakė „Geras dizainas lankytojų nepritrauks, bet prastas dizainas atstums“.
- Ypatingai svarbu optimizavimas paieškų sistemoms. Nes patys pigiausi lankytojai, tai lankytojai iš paieškų sistemų – nes jie nieko nekainuoja.
- Tinkamai išnaudokit visas nemokamos reklamos galimybes: nuorodų katalogai, nemokamą reklamą talpinančios svetainės (kaip topreklama.lt), forumai (specializuotuose forumuose pasiteiraukit, kas kam patinka ir nepatinka jūsų svetainėje), skelbimų lentos ir t.t. (pasikliaukit fantazija). Tik nerekomenduočiau: siųsti krūvas reklaminių el. laiškų (SPAM‘o); kasdien talpinti po keliasdešimtis skelbimų į skelbimų lentas. Tuomet jūsų svetainė atrodys visiškai ne solidi ir atstums tokius lankytojus kaip aš ir pan. ;)
- Ne apmokestinkit paslaugų iškart (jei yra tokia galimybė).
- Duokit ką nors lankytojui nemokamai (turite būti naudingas lankytojui).
- Nuolat domėkitės, kas lankytojus trikdo jūsų svetainėje.
- Leiskite lankytojams prisidėti prie svetainės plėtojimo (įgyvendinkite lankytojų prašymus, visuomet arba dažniausiai atsižvelkite į jų pastabas).
- Visada atrašykite į lankytojų laiškus, kad ir kokie jie kartais ne logiški atrodo. Ir prašyčiau laiško pabaigoje nepasirašykit kaip „ mano_web.lt administratorius“, gi esam žmonės :) prisistatykim. Juk visiems malonu kai į juos kreipiasi asmeniškai – vardu.
- Dėl mokamos reklamos. Ir mažo biudžeto projektuose kartais būna pinigėlių reklamai, tad prieš reklamuojantis atidžiai rinkitės kur reklamuotis. Mokėkite už parodymus, paspaudimus (tik ne už mėnesį, savaitę ar dieną), pasirinkite svetaines kuriuose renkasi jūsų svetainės tikslinė lankytojų grupė.
Ar galima išsiversti užsiimant tik tokių projektų vystymu Lietuvoje be jokio kito darbo?
R.: Na, žmonės turi skirtingus poreikius, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima. Šiuo ekonominio sunkmečio metu Lietuvoje išsiversti vien su tokiu projektų vystymų būtų ypatingai sunku. Na, bet aš laikausi nuomonės, jog viskas įmanoma. Gi geram projektui galima rasti investuotoją kuris sutiktų investuoti į projektą (ir tapti jo dalininku), o investicija būtų mėnesinis atlyginimas projekto vystytojui. Kadangi dalį portalo valdytų ir jo kūrėjas/vystytojas jis išliktų suinteresuotas portalo sėkme. O iš reklamos, papildomų paslaugų apmokestinimo pragyventi praktiškai neįmanoma, nebent projektai yra pakankamai įsibėgėję ir nebeinvestuojama į projekto populiarinimą.
Kokias dar neužpildytas nišas matote tarp Lietuvos tinklalapių?
R.: Vieną neužpildytą nišą matau labai gerai ir jau po truputi vyksta portalo kūrimo darbai. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje būtinai pristatysiu šią svetainę marketer.lt, tuomet galėsim atsigręžti atgal ir pasvarstyti kodėl šios nišos ankščiau niekas neužpildė. Na manau dar yra vietos specializuotiems automobilių pardavimo, nekilnojamo turto portalams. Tačiau tokiems projektams išvystyti reikia turėti arba daug nuosavų reklamos plotų ir/arba nemažai pinigėlių.
Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent 1. atsakyme paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?
R.: Kai Jau.lt portalas buvo pradėtas kurti, tuo metu Lietuvoje suskaičiavau man regis apie 20 skelbimų lentų ir jos visos atrodė labai sunkios, nepatogios, be to sritis atrodė labai įdomi ir nereikalaujanti jokių specifinių žinių. Be to, labai jau tuomet gundė skelbiu.lt lankomumas :). Taip pat turėjau kelias idėjas kurių tuomet nebuvo įgyvendinusi nei viena skelbimų lenta. Manau, jog daugumai yra/buvo susidariusi nuomonė, jog skelbimo lentą išvystyti yra paprasčiausia. Na po kelių metų praleistų prie šio projekto aš taip teigti nedrįsčiau.
Nerandu.lt - kadangi mastau kiek ne standartiškai ir negailiu keletos litų domenams, vieną kartą eidamas į surask.lt (atsiprašau už reklamą) šovė į galvą mintis „nerandu.lt“ :) ir už ne pilnų metų gimė nuorodų katalogas. Kodėl nuorodų katalogas? Todėl, kad tai naudinga ir svetainių kūrėjams ir nedidelioms įmonėms, nes tai yra nemokamos reklamos forma. Tuo metu, nebuvo nei vieno nuorodų katalogo kuris turėtų nuorodų TOP100, kuris rodytų naujausias nuorodas (kas padidina pastebėjimo tikimybę). Ar smagu naršant po interneto svetainę matyti šveplą tekstą? Ar smagu matyti pasikartojančią informaciją? Todėl stengiuosi nerandu.lt padaryti švariausiu nuorodų katalogu. Kiekvienos svetainės informacija yra perskaitoma, ištaisomos gramatinės, loginės klaidos ir t.t. Tai daug darbo reikalaujanti sritis, bet taip pat ir nešanti didelį emocinį pasitenkinimą kai supranti jog tai darydamas galbūt padedi smulkioms įmonėms gauti vieną kitą taip reikalingą užsakymą. Prieš gerus du metus kam buvo aktuali nemokama reklama? Tik pavieniams asmenims, o šiandien ji aktuali ir daugumai įmonių.
Rinkdamasis kurią idėją įgyvendinti (šiuo metu galvoje jų sukasi labai daug) jas renkuosi intuityviai, nesu verslo pasaulio ryklys kuris pultų tik į akivaizdžiai perspektyvias sritis. Aš manau, kad svarbiausia daryti tai kas patinka, tuomet ir rezultatai būna geresni.
Ir pabaigai…
R.: Manau dar ne daug kas susimąsto, bet vertėtų susimąstyti apie tai, jog nuosavas internetinis investicinis projektas vėliau gali pasitarnaut nuosavo verslo reklamai, kad ir nesusijusio su internetu. Kam mokėti už reklamą internete jei patiems galima susikurt nuosavus reklaminius plotus? Žinoma tam reikia nemažai laiko, bet šiuo metu žmonės turi daugiau laiko nei pinigų, todėl jį reiktų investuoti protingai.
Sėkmės generuojant idėjas ir jas įgyvendinant!
Raktažodžiai: autod.lt, automobilių skelbimai, Darbo skelbimai, jau.lt, klasifikuoti skelbimai, klasifikuotų skelbimų portalai, meistras.com, nekilnojamojo turto skelbimai, parduodamidomenai.lt, pažinčių skelbimai, smsdarbas.lt, topreklama.lt
Blogo prenumerata
