Kas naujo iš Google
2010-11-11
Pastaruoju metu Google’as gana smarkiai pokštauja, tad į naudą nepraleisti Google paieškos vadovo Matt Cutts patarimų. Keletas pastarojo meto įdomesnių:
Raktažodžiai: Google, Matt Cutts, SEO patarimai
Dar truputį apie Google paiešką
2010-05-27
Keletas aktualesnių video iš Google paieškos vadovo Matt Cuts lūpų, apie tai, kas svarbu ir kas ne, šiam paieškos gigantui.
Kiek visgi svarbus puslapio krovimosi greitis jo reitingui Google?
Truputį apie turinio unikalumą ir to reikšmę:
Kodėl gi Google nesuindeksuoja visko, ką jam paduodame sitemap’e?
Apie vartotojo buvimo vietą ir paieškos rezultatus:
Apie description meta tag’ą ir kodėl jo ne visada paisoma:
Na ir truputį apie url struktūrą:
Raktažodžiai: Google Webmaster Central, Matt Cuts, SEO, SEO patarimai
CSS3 suderinamumas su el. pašto klientais
2010-04-30
Reklamą kasdien gauti elektroniniais laiškais (dideliais kiekiais) tapo norma. Dažnai siunčiami el. laiškai su komerciniais pasiūlymais nė truputį neprimena komercinių laiškų, arba neparduoda, arba yra neįskaitomi su įvairiomis el. pašto klientų programomis. Naujį vėjai dizaino pasaulyje gali padėti el. laiškų marketingą padaryti patrauklesnį skaitytojui. Visgi reiktų nepersistengti.
Šįkart trumpai apie el. laiškų dizaino suderinamumą su el. pašto klientais ir vieną iš “paskutinių mados tendencijų” dizaine - CSS3. ”CampaignMonitor” atnaujino savo tyrimo ataskaitą apie el. pašto klientų suderinamumą su CSS. Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai naudojamais el. pašto klientais, jų rinkų dalimis ir CSS3 atvaizdavimu. Visą ataskaitą galite persisiųsti čia.
Akvaizdu, kad prieš pradedant kokybiškai el. laiškų marketingo praktikoje aktyviai taikyti visas CSS3 galimybes reiktų luktelti, kol atsinaujins el. pašto klientai.
Raktažodžiai: CSS3, CSS3 dizainas, el. laiškų marketingas, elektroninio pašto marketingas, elektroninis marketingas, elektroninis paštas, elektroninių laiškų dizainas, Grafinis dizainas, reklama elektroniniais laiškais, Tiesioginis marketingas
Anksčiau Google tik užsimindavo, kad puslapio krovimosi greitis ateityje taps vienu iš rodiklių, nuo kurio priklauso svetainės pozicija paieškos rezultatuose. Prieš kelias dienas šios užuominos jau pagaliau tapo oficialiu pareiškimu. Savo oficialiame puslapių kūrėjams skirtame bloge Google patvirtino, kad greitis labai svarbus ir į jį nuo šiol bus atsižvelgiama reitinguojant puslapį.
Keletas Google rekomenduojamų įrankių, skirtų įvertinti savo puslapį ir gauti patarimų, kaip paspartinti jo krovimosi greitį:
- Page Speed, papildoma ir šiaip jau labai naudingo Firefox priedo Firebug dalis. Matuoja krovimosi greitį ir pateikia pasiūlymų, ką vertėtų optimizuoti.
- YSlow, nemokamas įrankis iš Yahoo. Taip pat pateikia pasiūlymų, kaip optimizuoti puslapio “svorį”.
- WebPagetest - online įrankis, skirtas atlikti išsamesnius krovimosi testus, didelis nustatymų pasirinkimas. Taip pat pateikia pasiūlymus, kaip optimizuoti.
- Paties Google įrankis, esantis po Webmaster Tools, Labs > Site Performance parodo, kaip greitai kraunasi jūsų puslapis jūsų pačių lankytojams.
Tad matuojam ir optimizuojam. Jeigu ne Google, tai bent jūsų lankytojai tikrai už tai padėkos ;)
Raktažodžiai: Google, Google paieškos rezultatai, Google Webmaster Tools, Puslapio krovimosi greitis
Klausimai-atsakymai apie SEO
2010-02-18
Šįkart įrašas skirtas besidomintiems SEO. Keletas aktualesnių Google paieškos vadovo Matt Cutts video atsakymų į su optimizavimu susijusius klausimus.
Kiek svarbus puslapio krovimosi greitis pozicijai Google paieškoje?
Jei mano svetainė turėjo nuorodų iš puslapių, kurie “užsilenkė”, ar mano svetainei liks bent truputis tų nuorodų “gėrio”?
Ar nuorodų eilės tvarka puslapyje svarbi SEO?
Ar svetainė Google Analytics duomenys naudojami svetainės reitingui įvertinti?
Kaip Google vertina nuorodas iš Facebook ar Twitter?
Ar svetainės perkėlimas į kitą “hostingą” gali turėti įtakos SEO?
Raktažodžiai: Google, Matt Cutts, SEO
Teisingas interneto projektų kūrimas
2010-01-21
Šįkart pas mus į svečius užsuko dažnas marketer.lt komentatorius Ostapas. Tad jūsų teismui Ostapo įrašas apie interneto projektų kūrimą. Beje, svečių laukiame ir dažniau!
Kuriantys šiandieninius interneto projektus dažnai patenka į savotiškus spąstus – stengiasi koncentruotis vien tik į naujausias technologijas ar išskirtinį funkcionalumą (juk visi į tai koncentruojasi!). Be abejo, žmonės dažnai užsimano „Video svetainėje“, „Blogo (nes visi tai turi)“ ar „Atseit integruotos tiesioginio marketingo el. paštu kampanijos“ ir t.t. Bet į ką reikia atsižvelgti pirmiausia, kokius prioritetus pasirinkti ir kaip rišliai paaiškinti savo sprendimo priežastis?
Pirmiausia, turime sau atsakyti į pagrindinį klausimą – koks yra mūsų projekto tikslas? Ar pagrindinis tikslas yra padidinti pardavimus? Galbūt tiesiog reikia pateikti informaciją švietimo tikslais? Padaryti kokio nors projekto ar įvykio reklamą? Padidinti svetainėje užsiregistravusių narių skaičių? Galiausiai, pats svarbiausias dalykas – kiek žmonių Jums reikia pasiekti savo projektu, kad būtų verta dėl jo aukoti laiką ir pinigus?
Visiškai nesvarbu, ką Jūs kuriate naudosiesi pačiomis pažangiausiomis technologijomis – interneto svetainę, reklamos Facebook‘e kampaniją ar ketinate savo klientus „apšaudyti“ tiesioginio marketingo elektroniniais laiškeliais – pirmiausia būtina pradėti nuo GALUTINIO tikslo. Koks yra Jūsų projekto tikslas? Taipogi, negalite susilaukti sėkmės, jeigu neturite kaip įvertinti savo projekto rezultatų. Kas iš to, jeigu darote kažką, kieno sėkmės neįmanoma pamatuoti? Jūs turite ne tik sukurti reikiamą komunikacijos įrankį, bet ir pasirūpinti atitinkama strategija, kuri padėtų pasiekti Jūsų tikslinę auditoriją ir priversti ją elgtis taip, kaip Jūs norite. Paimkime paprastą pavyzdį apie geriausią pasaulyje produktą, kurio pristatymą sugalvojote padaryti vaizdo klipo pavidalu:
- Jeigu pateikiate vaizdo medžiagą apie geriausią pasaulyje produktą, bet niekas jos nemato – kokia iš to nauda? Kiek žmonių nusipirks Jūsų siūlomą prekę?
- Jeigu visi mato pamato Jūsų vaizdinę medžiagą, bet ten nėra nurodyta, kaip tą prekę įsigyti, kokia iš to nauda?
- Jeigu vaizdo kokybė yra labai prasta ir sugadina visą įspūdį apie geriausią pasaulyje prekę, kokia iš to nauda?
Atsakymai į visus šiuos klausimus turi būti rasti dar projekto planavimo stadijoje. Schema apačioje pakankamai tiksliai apibrėžia keletą projekto vystymosi etapų, į kurių eiliškumą reikėtų atsižvelgti kuriant bet kokį interneto projektą:
Ieškojimas:
Apsibrėžiate projekto tikslus, strategiją tikslinės auditorijos pasiekimui, Jūsų kampanijos pagrindines žinutes (tas, kurias norite pasakyti savo klientams), suplanuojate projekto sklaidos grafiką, reikalingus atlikti kitus darbus ir nepamirštate ataskaitų apie projekto „gyvenimą“.
Techninė ir informacijos pateikimo struktūros
Turite pasirinkti technologijas, kurias naudosite savo projektui įgyvendinti, apgalvoti atskirų verslo sistemų ryšius tarpusavyje (jeigu tokios egzistuoja), apspręsti tai, ką matys galutinis vartotojas ir galiausiai nusistatyti aiškius savo pateikiamo turinio prioritetus.
Grafinis dizainas
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – dizaino darbai atliekami dar gerokai prieš projekto planavimo darbus. Jūs turite pirmiausia susikurti savo informacijos pateikimo struktūrą, kad galėtumėte tinkamai „išryškinti“ arba pabrėžti savo pagrindinį turinį – atskirti jį nuo antrojo ar trečiojo lygmens „žinučių“.
Kuomet esate dizaino kūrimo fazėje, pats svarbiausias dalykas – Jūsų įvaizdis ir prekės ženklo patrauklumas. Jeigu Jūs nesudarysite reikiamo įspūdžio savo potencialiems klientams pirmojo žvilgsnio metu (kuris tetrunka vos akimirką), niekas nesivargins toliau nagrinėti Jūsų pasiūlymo detalių.
Tinkamai atsirinkite dizainerius savo projektui – būkite tikri, kad jie specializuojasi būtent interneto projektų kūrimui. Negalvokite, kad spaudos darbų genijai taip sublizgės ir internete, kur galioja kiek kitokios taisyklės.
Kūrimas ir integracija
Projekto programavimas turi prasidėti tik tada, kai yra tiksliai apibrėžtas visas funkcionalumas ir dizainas. Jeigu tiksliai žinote, ko norite, programavimo darbų sąskaita galite sutaupyti nemažai pinigų.
Projekto paleidimas, ataskaitos, tobulinimas
Projekto paleidimo jokiu būdu nereikėtų traktuoti kaip savo darbų pabaigos. Anaiptol, viskas tuomet tik prasideda. Tai yra pradžios, atskaitos taškas. Jūs įgyvendinate savo planą, valdote savo veiksmus ir turite pateikti pirmąją ataskaitą apie projekto rezultatus. Juk visi žino, kad daugiausia laiko užima jau paleisto projekto tobulinimas – tai atliekama tol, kol jis pasiekia visus jam keliamus tikslus.
Sėkmės internete!
Ostapas
www.vedesirnevedes.lt
Raktažodžiai: Grafinis dizainas, Interneto projektai, Interneto projektų kūrimo etapai, Projektų kūrimas
Kad daugiau lankytojų taptų pirkėjais
2010-01-14
Kartais net ir nedidelis svetainės puslapio, kuriame lankytojas priima sprendimą (pirkti-nepirkti, registruotis-nesiregistruoti ir t.t.) dizaino pakeitimas, kaip kad pvz. formos perkėlimas iš dešinės į kairę, gali turėti ženklų poveikį rezultatui (angl. conversion rate). Google tam matuoti turi gerą įrankį Website Optimizer. Bet kartais gerų idėjų galima pasisemti ne tik iš savo, bet ir iš kitų klaidų. Tad tiems, kas dar neatradę, rekomenduoju karts nuo karto aplankyti portaliuką ABTests.com, kuriame lankytojai talpina savo atliktų pakeitimų pavyzdžius ir kokį procentinį poveikį tie pakeitimai turėjo rezultatams.
Pvz. kartais laukų skaičiaus susisiekimo formoje sumažinimas gali pagerinti rezultatą dvigubai ;)
Sėkmės keičiantis ;)
Raktažodžiai: AB testing, AB tests, ABTests.com, Google Website Optimizer
Kai šventiniai sveikinimai užkišo el. paštą
2009-12-25
Šviesių ir linksmų šv. Kalėdų!
Turbūt beveik visų lietuviškojo interneto vartotojo pašto dėžutes užgriuvo elektroniniai šventiniai sveikinimai. Šių metų šventinių sveikinimų maratoną drąsiai galima vadinti įpusėjusiu. Internetinių šventinių sveikinimų gamintojai teigia, kad šiemet yra “elektroniniu atviruku metai :)”. Teisybės šioje frazėje yra. Pašto dėžutę daugiausia užkišo el. laiškai - atvirukai (pvz. prisegtas JPG failas).
Keletas pavyzdžių iš gautų sveikinimų Jūsų vertinimui.
- “airBaltic” linkėjimai buvo kokybiškai sudėti į el. laišką, taip pat pateikta nuoroda į sveikinimą internetiniame puslapyje.
- “Interneto vizija” el. sveikinimas atsiųstas el. laišku, patalpintas internete.
- “Olympic Casino Group Baltija” daugiakalbis FLASH sveikinimas.
- “Cesim” šventinis sveikinimas, pateiktas kaip nuoroda el. laiške.
- … daug el. JPG sveikinimų (pateikiami pavyzdžiai) :)
Kai kurių sveikinimų kokybė (tam tikrose įmonėse) akivaizdžiai atspindi suplonėjusių (arba perskirstytų) rinkodaros biudžetų politiką. Norint išvengti elementarių klaidų siunčiant el. sveikinimus, daug lėšų nereikia.
Ko tikrai NEREIKTŲ daryti siunčiant šventinius sveikinimus el. laišku?
- Siųsti sveikinimo tik prisegtoje nuotraukoje (laišką palikus be teksto), pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI).
- Nenurodyti el. laiško gavėjo arba adresato (t.y. siųsti BCC visiems gavėjams).
- Palikti bendrinį ir nieko originalaus apie siuntėją (ar turinį) nepasakantį laiško pavadinimą, pavyzdžiui, “Sveikinimas”. Šiemet šis patarimas labai aktualus :)
- Jei el. laiške siunčiate nuorodą į sveikinimą, sukurti nuorodą ilgą ir sunkiai įsimeną. Šiemet ilgiausia gautą nuorodą sudarė 58 simboliai (įskaitant http://).
Raktažodžiai: airBaltic, atvirukai, Cesim, el.pašto marketingas, Interneto Vizija, Kalėdiniai sveikinimai, Kalėdos, Olympic Casino Group Baltija, Šv. Kalėdos, šventiniai sveikinimai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI
Dar truputį naudos iš Google
2009-12-17
Jeigu turite savo interneto svetainę, portalą ar esate atsakingas už kurį nors ir dar jo neužregistravote į Google Webmaster Tools įrankį, verta tą padaryti. Bent jau man asmeniškai ši Google konstrukcija yra padėjusi atkapstyti daug problemų, kodėl svetainė veikia ar indeksuojama/reitinguojama ne taip kaip turėtų.
Na bet šis įrašas ne apie Webmaster Tools privalumus apskritai, o apie tai, kad šalia jau buvusių naudingų įrankių pridėtas naujas privalumas - Site Performance Tool (liet. “Svetainės našumas”). Įrankis skirtas stebėti, per kiek laiko užkraunamas jūsų svetainės titulinis puslapis bei atskiros svetainės dalys. Kadangi dažniausiai viskas ne taip optimalu, kaip galėtų būti, po diagnostikos lentelėmis su užsikrovimo greičiais rasite Google patarimus, kaip reikalus galima paturbinti. Aišku, Google neįlįs į svetainės programinį kodą ir neišspręs ten kartais slypinčio gūdaus miško, bet ant teisingo kelio užvesti gali.
Tad, kas netingi ir dar nebandę, užmeskit akį, tikrai pravers.
Raktažodžiai: Google, Google Siter Perfomance Tool, Google Webmaster Tools, SVetainės krovimosi greitis
Turbūt daugeliui teko girdėti apie „Juodojo penktadienio“ apsipirkimų tradiciją JAV. Penktadienį po Padėkos dienos JAV vyksta didžiausias metuose išpardavimas. Lietuvoje analogu galima būtų pavadinti „Juodojo apsipirkimo naktį“, kurią organizavo „Maxima“. Galbūt tai taps Lietuvoje tradicija.
JAV „Juodojo penktadienio“ pirkimai aktyviai persikėlė į internetą, tad proga apsipirkti pigiau šiandien gali pasinaudoti ir Lietuvos interneto vartotojai. Visgi dalies e-parduotuvių siūlomų prekių skirtos tik JAV gyvenantiems / viešintiems asmenims. Internete šią savaitę, o ypač šiandien, aktyviai prekiauja (tikslesnės nuorodos pateikiamos Google.com):
| Babies R Us | Kmart | Office Max | Target |
| Best Buy | Kmart TG | PacSun | Toys R Us |
| Dell Home | Lowe’s | RadioShack | Walmart |
| Home Depot | NewEgg | Sears | Walmart Thursday |
| JCPenney | Northern Tool | Staples | Amazon.com |
Norėtųsi sulaukti ir Lietuvos interneto padangėje tokio mąsto išpardavimų. Galbūt arčiau šv. Kalėdų :)
Raktažodžiai: amazon, apsipirkimas internete, black friday, JAV, juodasis penktadienis, Juodojo apsipirkimo naktis, maxima, parduotuve internete, pirkiniai internetu, usa
Socialinė medija nepasiteisina
2009-10-28
Vakar emarketer.com paskelbtas JAV smulkiojo verslo tyrimas mėgina patvirtinti vis dažniau girdimas abejones dėl socialinių medijų poveikio finansiniams įmonių rezultatams. Straipsnyje minima, kad net 53% iš smulkiojo verslo savininkų yra sukūrę profilius socialiniuose tinkluose. Deja, tik 22% jų mano, jog tai pasiteisinanti rinkodaros taktika.
Kaip pateikta paveikslėlyje aukščiau, tik 12% apklaustųjų teigė, kad socialiniai tinklai padeda jų verslui pritraukti naujų užsakymų. Gali būti kelios priežastys. Viena, socialiniai tinklai ištiesų neveikia. Antra (mano nuomone teisingesnė), įmonės nemoka pasinaudoti socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis. Yra tikrai daugybė įmonių, kurios atidarė savo Facebook ir Twitter account’us, bet viskas tuo ir pasibaigė. Šiek tiek pačiulbėjo, šiek tiek įmetė reklaminės medžiagos į korporatyvinį įmonės puslapį Facebook ir tuo viskas pasibaigė. Taip ir susidaro 53% atvesti ‘mados’.
Raktažodžiai: facebook, Linkedin, Socialinė medija, twitter
Keli “kas yra kas” iš Google lūpų
2009-10-15
Keletas paskutinių naudingų video iš Google paieškos vadovo Matt Cutts. Jo pasisakymais dažnai padeda pasidaryti naudingų įžvalgų.
Kas geriau - HTML ar XML svetainės žemėlapis (sitemap):
Šiek tiek detaliau apie robots.txt veikimą ir kodėl jis ne visada apsaugo nuo puslapių suindeksavimo:
Apie Google paieškos algoritmo atnaujinimus ir kodėl apie juos dažnai neinformuojama:
Ar Google kreipia dėmesį į nuotraukos URL adresą:
Raktažodžiai: google paieškos algoritmas, google paieškos veikimas, html sitemap, Matt Cutts, nuotraukų indeksavimas, robots.txt, xml sitemap
Šiandien tęsiame temą apie darbą su nedidelio biudžeto interneto projektais ir kalbiname dažnai komentaruose sutinkamą interneto specialistą Adrijų.
Kokie projektai jums priklauso?
A.: Šiai dienai turiu ~10 svetainių, tarp kurių yra horoskopai.lt, sapnai.com, orai.info, patarles.lt, posakiai.lt ir dar keletas kitų.
Nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?
A.: Atsimenu, kad magistrinis darbas buvo susijęs su portalo optimizavimu paieškos sistemom ir google reitingavimo tyrimais, tai buvo berods 2003-2004 metais. Informacijos lietuvių kalba tuo metu visiškai nebuvo, teko remtis šaltiniais anglų kalba. Susidomėjau SEO sritim ir tas žinias bandydavau pritaikyti klientams, kuriems tuo metu kurdavom svetaines pagal užsakymus. Taip pat norint atskirti neveikiančias teorijas ir teisingus dalykus, jau tuo metu turėjau keletą svetainių eksperimentavimo tikslais su kuriom gan neblogai sekėsi. Kadangi vėliau susidomėjau domainingu ir turėjau nemažai gerų domenų, tiesiog stengdavausi pakurti ant jų svetaines, kad nestovėtų tuščiai. Va taip va ir prisižaidžiau…
Sritys gan įvairios, bet visos svetainės informacinio tipo. Paanalizuoju konkurenciją ir jeigu matau perspektyvas tam tikroje srityje, tiesiog bandau rasti vietą savo projektui.
Koks pagrindinis motyvas užsiimti papildoma veikla?
A.: Papildomi pinigai, pastovaus tobulėjimo galimybė ir tiesiog kai kurie dalykai veža.
Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais? Kodėl būtent toks(ia)?
A.: Nišinės svetainės yra gerai, bet jos turi ribotą lankytojų skaičių. Tikslas atrasti vieną ar kelias populiarias sritis, kuriose mano projektas galėtų būti Nr1. Aš nelabai tikiu, kad vienas žmogus su savo projektu gali, pavyzdžiui, kokioje skelbimų srityje padaryti perversmą, o būti dešimtu ar penkioliktu irgi nieko gero.
Turėti svetainių tinklą yra patogu, nes yra vietos savireklamai, nuorodoms, lengvas lankytojų nukreipimas. Tačiau ir čia galioja 20/80 principas, kad ir kiek kursi tik 2 svetainės iš 10 bus tos, kurios duos pakankamą grąža, visos kitos tik palengvins gyvenimą pirmosioms. Tokius prioritetus ir aš esu užsidėjęs.
Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?
A.: Vienas žmogus negali groti taip gerai kaip visas orkestras, tačiau mažo biudžeto projektuose savininkas turi būti kuo universalesnis. Projektas prasideda nuo idėjos, bet vėliau seka kiti etapai: specifikacija, domeno parinkimas, programavimas, dizainas, išpopuliarinimas, palaikymas. Todėl kuo žmogus daugiau žino (arba sugeba surasti tinkamus partnerius), tuo mažiau viskas kainuoja. Būtų galima ir daugiau vardinti apie idėjos originalumą, patį projekto įgyvendinimą ir pateikimą, žodžiu sėkmės recepte nemažai sudedamųjų dalių.
Kokius patarimus galėtumėte duoti žmonėms, kurie ketina savarankiškai vystyti tinklalapius neturėdami stipraus finansinio užnugario? Kokių dalykų vengti, ties kuom susikoncentruoti? Kokias klaidas esate padarę, kurių dabar žinodami jau galėtumėte išvengti?
A.: Naujokams reikia pasiruošti daug mokytis, siūlau nepradėti nuo super didelių idėjų (kurios tik teorijoje gali būti gražios) ir didelių portalų kūrimo. Kadangi pradžioje teks suvirškinti labai daug naujos informacijos, svetainės turėtų būti paprastesnės, o vėliau augsite žingsnis po žingsnio.
Man kaip ir daugeliui pradedančių teko padaryti daug klaidų: permokėti už kai kurias paslaugas, pasirinkti netinkamus žmones, kas įtakojo neužbaigtus projektus ir panašiai. Vienas iš pirmų didesnių projektų, kuris buvo skirtas ne Lietuvos rinkai, buvo labai ilgai daromas/gražinamas/testuojamas, daug kainavo ir visiškai nepasiteisino. Tai buvo man labai gera pamoka.
Ar galima išsiversti iš darbo su nuosavais nedideliais internetiniais projektais namuose?
A.: Galima, bet vien iš reklamos bus labai sunku tai padaryti. Reikėtų siūlyti papildomų paslaugų ar kitaip diferencijuoti uždarbio šaltinius. Nedidelio lankomumo svetainėse dažniausiai sukasi reklamos ne už parodymus, bet už paspaudimus, kas dar sumažina pajamas. Patys matote, kokios dabar krizinės reklamos kainos, ir kaip sunku rasti užsakovų.
Kokias dar neužpildytas nišas matote Lietuvos tinklalapių rinkoje?
A.: Galimybių ir neužpildytų nišų yra visada, tik kartais jų nematome. Tikriausiai ir šiandien praleidžiame galimybes, dėl kurių po kelių metų gailėsimės, nors viskas žiūrint atgal atrodys akivaizdu. Kartais smulkmeniškai išgvildentas planas nepavyksta, o ten kur nesitiki - rezultatai pranoksta visus lūkesčius. Man patiko flickr.com (didžiausia šiuo metu foto talpinimo sistema) įkūrėjų atsakymas, kai interviu metu paklausė, koks buvo jų planas prieš paleidžiant portalą. Atsakymas buvo, kad jeigu jie būtų rašę detalius verslo planus, išanalizavę kokie stiprūs konkurentai, jie niekada nebuvo išdrįsę paleisti šio portalo, jie tiesiog padarė šį žingsnį negalvodami. Kartais matyt reikia gyvenime improvizuoti ir galimybės pačios ateis pas tave.
Jeigu galėtumėte duoti viena patarimą, norintiems optimizuoti savo svetainę paieškos sistemoms, koks patarimas tai būtų?
A.: Jeigu reikėtų rinktis vieną SEO veiksmą svetainėje, rekomenduočiau būtinai įdėti raktinius žodžius į title žymą. Google rezultatuose, tai mėlynas pabrauktas tekstas.
Ir pabaigai…
A.: Internete viskas keičiasi stulbinamu greičiu, reikia daug mokytis ir viskuo domėtis, bet tai kartu ir didžiulė erdvė jūsų galimybėms. Ne vienas esam skaitę įkvepiančių sėkmės istorijų, kai per kelis metus savo projektų pagalba žmonės tampa milijonieriais ar milijardieriais. Linkiu, kad tarp Marketer.lt skaitytojų irgi atsirastų kuo daugiau tokių žmonių, kurie ankščiau ar vėliau galėtų pasakoti savo įspūdingą sėkmės istoriją!
Raktažodžiai: horoskopai.lt, nedidelio biudžeto interneto projektai, orai.info, papildomas darbas, patarles.lt, posakiai.lt, sapnai.com
Jau rašėme apie naują Google paieškos variklio Google Caffeine testavimus, taip pat galėjote susipažinti su atnaujinta gerąja SEO praktika. Iki šiol SEO ekspertų išskiriamos svarbiausios metažymės (angl. Meta Tags) buvo raktažodžiai (angl. keywords) ir aprašymas (angl. description).
Neseniai pasirodžiusiame Google pranešime teigiama, kad raktažodžių metažymės reikšmės jūsų tinklalapio reitingui Google paieškos sistemoje neturi. Žinoma, tai nereiškia, kad kitos paieškos sistemos laikosi analogiškos politikos.
Raktažodžiai: Google, Meta Description, Meta Tags, metažymės, SEO
Nedidelio biudžeto skelbimų portalai
2009-09-25
Marketeryje dažnai kalbame apie portalus, kurie puikuojasi lankomumo reitingų viršūnėse, kurie priklauso didelėms tinklalapių grupėms ir, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Visgi turbūt ne vienas esate susidūrę su atvejais, kai žmonės mėgina prasimušti ir savarankiškai, neturėdami nei didelių finansinių nei laiko resursų. Paprastai tai būna vienas ar keli interneto specialistai, laisvalaikiu kuriantys tinklapius, kurie šiandien yra hobis, o ateityje galbūt ir pragyvenimo šaltinis. Beje, ar žinote, kad draugiem.lv (Lietuvoje FRYPE) atsirado irgi kaip grupės programuotojų hobis? Tik kiek vėliau jie pardavė dalį akcijų berods Latvijos telekomui. Čia hobis virto milijonais :)
Bene populiariausia sritis, kurioje pasireiškia individualios iniciatyvos yra klasifikuotų skelbimų portalai. Tarp populiariausių yra nekilnojamojo turto, pažinčių, automobilių ir darbo skelbimai. Vieni, kaip Darbas kaune, siekdami sėkmės specializuojasi, kiti kaip Jau stengiasi būti kažkuom patogesni, gražesni ir t.t. Kiekvienas pradėdamas jaučia, kodėl Skelbiu.lt ar koks kitas didelis portalas nėra tobulas ir tuo galima pasinaudoti. Pagrindinis mažo biudžeto projekto galimybių šaltinis - kūrybingumas.
Šia tema kalbiname vieną tokių kūrybingų žmonių, kurio mintis dažnai galite rasti komentaruose - Rolandą.
Kokie projektai jums priklauso?
R.: Šiuo metu man priklauso jau.lt, nerandu.lt, autod.lt, topreklama.lt, parduodamidomenai.lt, smsdarbas.lt, dalis meistras.com projekto.
Nuo ko viskas prasidėjo?
R.: Visa ko pradžia buvo susidomėjimas interneto svetainėmis, bei smalsumas. Praleisdavau nemažai laiko besidomėdamas įvairių interneto svetainių lankomumu, nes ypač pradžioj pagrindinis variklis skatinantis kurti savo projektą (-us) ir buvo lankytojai. Tuomet dar negalvojau apie tai, jog interneto svetainė gali tapti kažkokiu tai verslu. O ir internete tuo metu (prieš maždaug 6 metus) pamenu tik vieną verslą – prekybą SMS pramogomis mob. telefonams.
Ar tai vieno žmogaus iniciatyva?
R.: Taip tai yra vieno žmogaus iniciatyva, tačiau įvairiais klausimais tiek kuriant tiek vystant projektus nuolat diskutuoju su keletu draugų kurie dirba su internetu nesusijusiose srityse, taip manau galima tikėtis didžiausio objektyvumo, nes jie viską mato paprasto lankytojo akimis.
Kokios srities specialistai padeda vystant siuos projektus?
R.: Vystant projektus daugiausiai patirties semiuosi iš knygų ir įvairių sričių verslininkų. Nes ne retai prireikia vieno ar kito verslo specifinių žinių. Projektų vystymui labai pasitarnautų ir psichologo pagalba, nes psichologijos supratimas neįtikėtinai gali padėti vystant projektus.
Kuo jūs pats užsiimate?
R.: Mano pagrindinė veikla – interneto projektų kūrimas. Dirbdamas pagrindinį darbą nuolat tobulinu tiek bendravimo, tiek programavimo įgūdžius kurie praverčia tiek kuriant naujus projektus, tiek vystant jau sukurtus.
Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais?
R.: Visų pirma projektų vystymas mano hobi, o tik tuomet kažkokio tai verslo užuomazga. Jeigu naršėte man priklausančias svetaines, tikriausiai pastebėjote, jog jos nėra perkrautos reklamomis (o tai automatiškai apriboja pajamas, tačiau už tai lankytojai duoda pliusą). Be to, manau atkreipėte dėmesį į tai, kad mano vystomus projektus būtų galima išskirti į dvi dalis – vieni generuoja pajamas iš reklamos, kiti iš paslaugų apmokestinimo. Nors realiai tai projektai sueikvoja truputį daugiau pinigėlių nei uždirba, nes visos pajamos investuojamos atgal siekiant projektų augimo.
Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?
R.: Manau svarbiausia nedaryti kičo. Niekada nekurkite projekto jei lankytojui negalėsite pasiūlyti kažko daugiau nei šiuo metu gali pasiūlyti kitos interneto svetainės. Ar teko susimąstyti kiek šiuo metu yra klasifikuotų skelbimų portalų Lietuvoje? O kiek yra GERŲ klasifikuotų skelbimų portalų? Dauguma žmonių investuojančių į interneto svetaines tikisi greitos grąžos, todėl pajungia skelbimų talpinimą iš kitų svetainių. Tuomet tvarkos nelieka, o tokias svetaines lanko tik netyčia per paieškų sistemas atklydę lankytojai. O tuomet apie lankytojų lojalumą svetainei neverta net kalbėti. Dar viena dažnai daroma klaida (jau paminėta ankščiau) neprotingas reklamos kiekis. Ar normalu, kad užėjus į svetainę viename puslapyje rodoma 750×100 pix, 468×60 pix., 3 reklamos po 180×150 pix. Ir dar gerai jei nėra kokių 2 reklamų 300×250 pix. Manau daugiau nei 3 reklaminės antraštės rodomos viename puslapyje naujai svetainei yra per didelė prabanga. Be to vienas iš svarbiausių projekto sėkmę arba nesėkmę lemiančių veiksnių – internetinio projekto kūrėjai (dizaineris(-ė), programuotojas(-a)). Nuo jų darbo, bei patarimų kokybės priklauso projekto sėkmė. Ne retai į mane kreipiasi žmonės investavę pinigus į interneto svetainę su klausimais kodėl jų interneto svetainės lankomumas visiškai neauga. O kai pamatai projektą supranti, jog ten buvo ne kas kita kaip eilinė programuotojo ir dizainerio „chaltūra“.
Taigi kuriant mažo biudžeto interneto projektą manau svarbiausia:
- Sugalvoti kuo jūsų svetainė bus pranašesnė už jau veikiančias svetaines.
- Pasikonsultuoti, bei padiskutuoti su jūsų manymu konpetetingu asmeniu dėl konkrečios svetainės kūrimo. Niekada aklai nepasikliaukite tais kuriuos jums rekomenduoja draugai ir/ar kolegos. Iki tam tikro lygio aš visuomet pasirengęs pakonsultuoti asmenis, įmones ketinančias kurtis mažo biudžeto investicinius projektus.
- Susitaikyti su mintim, kad artimiausius 2 metus (jei idėja nebus visiškai unikali ir jei neinvestuosite krūvos pinigėlių į reklamą) visas pajamas gausite vėl investuoti į reklamą.
- Bent truputį investuoti į svetainės dizainą, nes kaip kažkas pasakė „Geras dizainas lankytojų nepritrauks, bet prastas dizainas atstums“.
- Ypatingai svarbu optimizavimas paieškų sistemoms. Nes patys pigiausi lankytojai, tai lankytojai iš paieškų sistemų – nes jie nieko nekainuoja.
- Tinkamai išnaudokit visas nemokamos reklamos galimybes: nuorodų katalogai, nemokamą reklamą talpinančios svetainės (kaip topreklama.lt), forumai (specializuotuose forumuose pasiteiraukit, kas kam patinka ir nepatinka jūsų svetainėje), skelbimų lentos ir t.t. (pasikliaukit fantazija). Tik nerekomenduočiau: siųsti krūvas reklaminių el. laiškų (SPAM‘o); kasdien talpinti po keliasdešimtis skelbimų į skelbimų lentas. Tuomet jūsų svetainė atrodys visiškai ne solidi ir atstums tokius lankytojus kaip aš ir pan. ;)
- Ne apmokestinkit paslaugų iškart (jei yra tokia galimybė).
- Duokit ką nors lankytojui nemokamai (turite būti naudingas lankytojui).
- Nuolat domėkitės, kas lankytojus trikdo jūsų svetainėje.
- Leiskite lankytojams prisidėti prie svetainės plėtojimo (įgyvendinkite lankytojų prašymus, visuomet arba dažniausiai atsižvelkite į jų pastabas).
- Visada atrašykite į lankytojų laiškus, kad ir kokie jie kartais ne logiški atrodo. Ir prašyčiau laiško pabaigoje nepasirašykit kaip „ mano_web.lt administratorius“, gi esam žmonės :) prisistatykim. Juk visiems malonu kai į juos kreipiasi asmeniškai – vardu.
- Dėl mokamos reklamos. Ir mažo biudžeto projektuose kartais būna pinigėlių reklamai, tad prieš reklamuojantis atidžiai rinkitės kur reklamuotis. Mokėkite už parodymus, paspaudimus (tik ne už mėnesį, savaitę ar dieną), pasirinkite svetaines kuriuose renkasi jūsų svetainės tikslinė lankytojų grupė.
Ar galima išsiversti užsiimant tik tokių projektų vystymu Lietuvoje be jokio kito darbo?
R.: Na, žmonės turi skirtingus poreikius, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima. Šiuo ekonominio sunkmečio metu Lietuvoje išsiversti vien su tokiu projektų vystymų būtų ypatingai sunku. Na, bet aš laikausi nuomonės, jog viskas įmanoma. Gi geram projektui galima rasti investuotoją kuris sutiktų investuoti į projektą (ir tapti jo dalininku), o investicija būtų mėnesinis atlyginimas projekto vystytojui. Kadangi dalį portalo valdytų ir jo kūrėjas/vystytojas jis išliktų suinteresuotas portalo sėkme. O iš reklamos, papildomų paslaugų apmokestinimo pragyventi praktiškai neįmanoma, nebent projektai yra pakankamai įsibėgėję ir nebeinvestuojama į projekto populiarinimą.
Kokias dar neužpildytas nišas matote tarp Lietuvos tinklalapių?
R.: Vieną neužpildytą nišą matau labai gerai ir jau po truputi vyksta portalo kūrimo darbai. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje būtinai pristatysiu šią svetainę marketer.lt, tuomet galėsim atsigręžti atgal ir pasvarstyti kodėl šios nišos ankščiau niekas neužpildė. Na manau dar yra vietos specializuotiems automobilių pardavimo, nekilnojamo turto portalams. Tačiau tokiems projektams išvystyti reikia turėti arba daug nuosavų reklamos plotų ir/arba nemažai pinigėlių.
Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent 1. atsakyme paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?
R.: Kai Jau.lt portalas buvo pradėtas kurti, tuo metu Lietuvoje suskaičiavau man regis apie 20 skelbimų lentų ir jos visos atrodė labai sunkios, nepatogios, be to sritis atrodė labai įdomi ir nereikalaujanti jokių specifinių žinių. Be to, labai jau tuomet gundė skelbiu.lt lankomumas :). Taip pat turėjau kelias idėjas kurių tuomet nebuvo įgyvendinusi nei viena skelbimų lenta. Manau, jog daugumai yra/buvo susidariusi nuomonė, jog skelbimo lentą išvystyti yra paprasčiausia. Na po kelių metų praleistų prie šio projekto aš taip teigti nedrįsčiau.
Nerandu.lt - kadangi mastau kiek ne standartiškai ir negailiu keletos litų domenams, vieną kartą eidamas į surask.lt (atsiprašau už reklamą) šovė į galvą mintis „nerandu.lt“ :) ir už ne pilnų metų gimė nuorodų katalogas. Kodėl nuorodų katalogas? Todėl, kad tai naudinga ir svetainių kūrėjams ir nedidelioms įmonėms, nes tai yra nemokamos reklamos forma. Tuo metu, nebuvo nei vieno nuorodų katalogo kuris turėtų nuorodų TOP100, kuris rodytų naujausias nuorodas (kas padidina pastebėjimo tikimybę). Ar smagu naršant po interneto svetainę matyti šveplą tekstą? Ar smagu matyti pasikartojančią informaciją? Todėl stengiuosi nerandu.lt padaryti švariausiu nuorodų katalogu. Kiekvienos svetainės informacija yra perskaitoma, ištaisomos gramatinės, loginės klaidos ir t.t. Tai daug darbo reikalaujanti sritis, bet taip pat ir nešanti didelį emocinį pasitenkinimą kai supranti jog tai darydamas galbūt padedi smulkioms įmonėms gauti vieną kitą taip reikalingą užsakymą. Prieš gerus du metus kam buvo aktuali nemokama reklama? Tik pavieniams asmenims, o šiandien ji aktuali ir daugumai įmonių.
Rinkdamasis kurią idėją įgyvendinti (šiuo metu galvoje jų sukasi labai daug) jas renkuosi intuityviai, nesu verslo pasaulio ryklys kuris pultų tik į akivaizdžiai perspektyvias sritis. Aš manau, kad svarbiausia daryti tai kas patinka, tuomet ir rezultatai būna geresni.
Ir pabaigai…
R.: Manau dar ne daug kas susimąsto, bet vertėtų susimąstyti apie tai, jog nuosavas internetinis investicinis projektas vėliau gali pasitarnaut nuosavo verslo reklamai, kad ir nesusijusio su internetu. Kam mokėti už reklamą internete jei patiems galima susikurt nuosavus reklaminius plotus? Žinoma tam reikia nemažai laiko, bet šiuo metu žmonės turi daugiau laiko nei pinigų, todėl jį reiktų investuoti protingai.
Sėkmės generuojant idėjas ir jas įgyvendinant!
Raktažodžiai: autod.lt, automobilių skelbimai, Darbo skelbimai, jau.lt, klasifikuoti skelbimai, klasifikuotų skelbimų portalai, meistras.com, nekilnojamojo turto skelbimai, parduodamidomenai.lt, pažinčių skelbimai, smsdarbas.lt, topreklama.lt
Blogo prenumerata
