marketer.ltforumas

Ekonominio nuosmukio laikais žmonės daugiau realaus gyvenimo pramogų iškeičia į virtualias. Pramoginių paslaugų tiekėjai skuba didinti pajamas dėl besikeičiančių vartotojų elgsenos ypatumų, vykdo pardavimų skatinimo kampanijas. Pramogos suaugusiems toliau aktyviai keliauja į internetą. Žemiau atvaizduotą kontekstinę reklamą buvo galima užtikti portale autoplius.lt:

Prieš nagrinėjant pateiktą kontekstinę reklamą, reiktų atkreipti dėmesį, kad autoplius.lt ir Google AdWords reklaminio vizualo transliavimo politika skiriasi. Pateiktos kontekstinės reklamos nuoroda veda į erotinio turinio tinklalapį sexity.lt.

Vertinimas. Opozicija.

• Etinis požiūriu reklamoje yra diskriminuojama silpnoji lytis - moterys. Moterys yra akivaizdžiai lyginamos su automobiliais.
• Santykinai klaidinanti reklama. Perkamos prekių ir paslaugų turinys vizualiai bei turiniu skiriasi nuo reklmoje identifikuojamų prekių / paslaugų.
• Šios kontekstinės reklamos rodymas nėra ribojamas vaikams. Visgi socialiniuose portaluose jie turi galimybes pamatyti daugiau…

Vertinimas. Pozicija.

• Tikslinė auditorija yra nesunkiai pasiekiama. Reklama pateikta vietoje ir laiku.
• Reklama sukelia nuostabą ir susidomėjimą. Nesitikima automobilių skelbimų portale rasti panašaus pobūdžio “skelbimų”.
• Reklamoje suderinamas juodasis humoras (kaina, produkto aprašymas ir t.t.) ir sarkazmas - automobilio ir moters analogija.
• Racionalus paspaudimų skaičius. Tikėtina, kad antrą kartą ant to pačio kalbliuko reklamos žiūrėtojas nebus “pagautas”. Taigi, sutaupoma lėšų reklamai už paspaudimus?

Subjektyviai.

Atmetus etines ir moralines normas, reklama pasiekia tikslą. Verslo modelis, slypintis už sexity.lt - mokėjimas už paslaugą (striptizas gyvai ir pokalbiai suaugusiems), atsiskaitymo forma - mobilioji prenumerata. Jei vartotojas užsiregistravo vieną kartą, tikslas yra pasiektas - vartotojas apmokestinamas nepriklausomai nuo to, ar lankosi portale.

Raktažodžiai: AdWords, autoplius.lt, Google, Google Adwords, kontekstine reklama, mobilioji prenumerata, moterų diskriminacija, pokalbiai suaugusiems, pramogos internete, sexity.lt, striptizas gyvai

Šiandien tęsiame temą apie darbą su nedidelio biudžeto interneto projektais ir kalbiname dažnai komentaruose sutinkamą interneto specialistą Adrijų.

Kokie projektai jums priklauso?

A.: Šiai dienai turiu ~10 svetainių, tarp kurių yra horoskopai.lt, sapnai.com, orai.info, patarles.lt, posakiai.lt ir dar keletas kitų.

Nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

A.: Atsimenu, kad magistrinis darbas buvo susijęs su portalo optimizavimu paieškos sistemom ir google reitingavimo tyrimais, tai buvo berods 2003-2004 metais. Informacijos lietuvių kalba tuo metu visiškai nebuvo, teko remtis šaltiniais anglų kalba. Susidomėjau SEO sritim ir tas žinias bandydavau pritaikyti klientams, kuriems tuo metu kurdavom svetaines pagal užsakymus. Taip pat norint atskirti neveikiančias teorijas ir teisingus dalykus, jau tuo metu turėjau keletą svetainių eksperimentavimo tikslais su kuriom gan neblogai sekėsi. Kadangi vėliau susidomėjau domainingu ir turėjau nemažai gerų domenų, tiesiog stengdavausi pakurti ant jų svetaines, kad nestovėtų tuščiai. Va taip va ir prisižaidžiau…

Sritys gan įvairios, bet visos svetainės informacinio tipo. Paanalizuoju konkurenciją ir jeigu matau perspektyvas tam tikroje srityje, tiesiog bandau rasti vietą savo projektui.

Koks pagrindinis motyvas užsiimti papildoma veikla?

A.: Papildomi pinigai, pastovaus tobulėjimo galimybė ir tiesiog kai kurie dalykai veža.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais? Kodėl būtent toks(ia)?

A.: Nišinės svetainės yra gerai, bet jos turi ribotą lankytojų skaičių. Tikslas atrasti vieną ar kelias populiarias sritis, kuriose mano projektas galėtų būti Nr1. Aš nelabai tikiu, kad vienas žmogus su savo projektu gali, pavyzdžiui, kokioje skelbimų srityje padaryti perversmą, o būti dešimtu ar penkioliktu irgi nieko gero.

Turėti svetainių tinklą yra patogu, nes yra vietos savireklamai, nuorodoms, lengvas lankytojų nukreipimas. Tačiau ir čia galioja 20/80 principas, kad ir kiek kursi tik 2 svetainės iš 10 bus tos, kurios duos pakankamą grąža, visos kitos tik palengvins gyvenimą pirmosioms. Tokius prioritetus ir aš esu užsidėjęs.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

A.: Vienas žmogus negali groti taip gerai kaip visas orkestras, tačiau mažo biudžeto projektuose savininkas turi būti kuo universalesnis. Projektas prasideda nuo idėjos, bet vėliau seka kiti etapai: specifikacija, domeno parinkimas, programavimas, dizainas, išpopuliarinimas, palaikymas. Todėl kuo žmogus daugiau žino (arba sugeba surasti tinkamus partnerius), tuo mažiau viskas kainuoja. Būtų galima ir daugiau vardinti apie idėjos originalumą, patį projekto įgyvendinimą ir pateikimą, žodžiu sėkmės recepte nemažai sudedamųjų dalių.

Kokius patarimus galėtumėte duoti žmonėms, kurie ketina savarankiškai vystyti tinklalapius neturėdami stipraus finansinio užnugario? Kokių dalykų vengti, ties kuom susikoncentruoti? Kokias klaidas esate padarę, kurių dabar žinodami jau galėtumėte išvengti?

A.: Naujokams reikia pasiruošti daug mokytis, siūlau nepradėti nuo super didelių idėjų (kurios tik teorijoje gali būti gražios) ir didelių portalų kūrimo. Kadangi pradžioje teks suvirškinti labai daug naujos informacijos, svetainės turėtų būti paprastesnės, o vėliau augsite žingsnis po žingsnio.

Man kaip ir daugeliui pradedančių teko padaryti daug klaidų: permokėti už kai kurias paslaugas, pasirinkti netinkamus žmones, kas įtakojo neužbaigtus projektus ir panašiai. Vienas iš pirmų didesnių projektų, kuris buvo skirtas ne Lietuvos rinkai, buvo labai ilgai daromas/gražinamas/testuojamas, daug kainavo ir visiškai nepasiteisino. Tai buvo man labai gera pamoka.

Ar galima išsiversti iš darbo su nuosavais nedideliais internetiniais projektais namuose?

A.: Galima, bet vien iš reklamos bus labai sunku tai padaryti. Reikėtų siūlyti papildomų paslaugų ar kitaip diferencijuoti uždarbio šaltinius. Nedidelio lankomumo svetainėse dažniausiai sukasi reklamos ne už parodymus, bet už paspaudimus, kas dar sumažina pajamas. Patys matote, kokios dabar krizinės reklamos kainos, ir kaip sunku rasti užsakovų.

Kokias dar neužpildytas nišas matote Lietuvos tinklalapių rinkoje?

A.: Galimybių ir neužpildytų nišų yra visada, tik kartais jų nematome. Tikriausiai ir šiandien praleidžiame galimybes, dėl kurių po kelių metų gailėsimės, nors viskas žiūrint atgal atrodys akivaizdu. Kartais smulkmeniškai išgvildentas planas nepavyksta, o ten kur nesitiki - rezultatai pranoksta visus lūkesčius. Man patiko flickr.com (didžiausia šiuo metu foto talpinimo sistema) įkūrėjų atsakymas, kai interviu metu paklausė, koks buvo jų planas prieš paleidžiant portalą. Atsakymas buvo, kad jeigu jie būtų rašę detalius verslo planus, išanalizavę kokie stiprūs konkurentai, jie niekada nebuvo išdrįsę paleisti šio portalo, jie tiesiog padarė šį žingsnį negalvodami. Kartais matyt reikia gyvenime improvizuoti ir galimybės pačios ateis pas tave.

Jeigu galėtumėte duoti viena patarimą, norintiems optimizuoti savo svetainę paieškos sistemoms, koks patarimas tai būtų?

A.: Jeigu reikėtų rinktis vieną SEO veiksmą svetainėje, rekomenduočiau būtinai įdėti raktinius žodžius į title žymą. Google rezultatuose, tai mėlynas pabrauktas tekstas.

Ir pabaigai…

A.: Internete viskas keičiasi stulbinamu greičiu, reikia daug mokytis ir viskuo domėtis, bet tai kartu ir didžiulė erdvė jūsų galimybėms. Ne vienas esam skaitę įkvepiančių sėkmės istorijų, kai per kelis metus savo projektų pagalba žmonės tampa milijonieriais ar milijardieriais. Linkiu, kad tarp Marketer.lt skaitytojų irgi atsirastų kuo daugiau tokių žmonių, kurie ankščiau ar vėliau galėtų pasakoti savo įspūdingą sėkmės istoriją!

Raktažodžiai: horoskopai.lt, nedidelio biudžeto interneto projektai, orai.info, papildomas darbas, patarles.lt, posakiai.lt, sapnai.com

Marketeryje dažnai kalbame apie portalus, kurie puikuojasi lankomumo reitingų viršūnėse, kurie priklauso didelėms tinklalapių grupėms ir, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Visgi turbūt ne vienas esate susidūrę su atvejais, kai žmonės mėgina prasimušti ir savarankiškai, neturėdami nei didelių finansinių nei laiko resursų. Paprastai tai būna vienas ar keli interneto specialistai, laisvalaikiu kuriantys tinklapius, kurie šiandien yra hobis, o ateityje galbūt ir pragyvenimo šaltinis. Beje, ar žinote, kad draugiem.lv (Lietuvoje FRYPE) atsirado irgi kaip grupės programuotojų hobis? Tik kiek vėliau jie pardavė dalį akcijų berods Latvijos telekomui. Čia hobis virto milijonais :)

Bene populiariausia sritis, kurioje pasireiškia individualios iniciatyvos yra klasifikuotų skelbimų portalai. Tarp populiariausių yra nekilnojamojo turto, pažinčių, automobilių ir darbo skelbimai. Vieni, kaip Darbas kaune, siekdami sėkmės specializuojasi, kiti kaip Jau stengiasi būti kažkuom patogesni, gražesni ir t.t. Kiekvienas pradėdamas jaučia, kodėl Skelbiu.lt ar koks kitas didelis portalas nėra tobulas ir tuo galima pasinaudoti. Pagrindinis mažo biudžeto projekto galimybių šaltinis - kūrybingumas.

Šia tema kalbiname vieną tokių kūrybingų žmonių, kurio mintis dažnai galite rasti komentaruose - Rolandą.

Kokie projektai jums priklauso?

R.: Šiuo metu man priklauso jau.lt, nerandu.lt, autod.lt, topreklama.lt, parduodamidomenai.lt, smsdarbas.lt, dalis meistras.com projekto.

Nuo ko viskas prasidėjo?

R.: Visa ko pradžia buvo susidomėjimas interneto svetainėmis, bei smalsumas. Praleisdavau nemažai laiko besidomėdamas įvairių interneto svetainių lankomumu, nes ypač pradžioj pagrindinis variklis skatinantis kurti savo projektą (-us) ir buvo lankytojai. Tuomet dar negalvojau apie tai, jog interneto svetainė gali tapti kažkokiu tai verslu. O ir internete tuo metu (prieš maždaug 6 metus) pamenu tik vieną verslą – prekybą SMS pramogomis mob. telefonams.

Ar tai vieno žmogaus iniciatyva?

R.: Taip tai yra vieno žmogaus iniciatyva, tačiau įvairiais klausimais tiek kuriant tiek vystant projektus nuolat diskutuoju su keletu draugų kurie dirba su internetu nesusijusiose srityse, taip manau galima tikėtis didžiausio objektyvumo, nes jie viską mato paprasto lankytojo akimis.

Kokios srities specialistai padeda vystant siuos projektus?

R.: Vystant projektus daugiausiai patirties semiuosi iš knygų ir įvairių sričių verslininkų. Nes ne retai prireikia vieno ar kito verslo specifinių žinių. Projektų vystymui labai pasitarnautų ir psichologo pagalba, nes psichologijos supratimas neįtikėtinai gali padėti vystant projektus.

Kuo jūs pats užsiimate?

R.: Mano pagrindinė veikla – interneto projektų kūrimas. Dirbdamas pagrindinį darbą nuolat tobulinu tiek bendravimo, tiek programavimo įgūdžius kurie praverčia tiek kuriant naujus projektus, tiek vystant jau sukurtus.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais?

R.: Visų pirma projektų vystymas mano hobi, o tik tuomet kažkokio tai verslo užuomazga. Jeigu naršėte man priklausančias svetaines, tikriausiai pastebėjote, jog jos nėra perkrautos reklamomis (o tai automatiškai apriboja pajamas, tačiau už tai lankytojai duoda pliusą). Be to, manau atkreipėte dėmesį į tai, kad mano vystomus projektus būtų galima išskirti į dvi dalis – vieni generuoja pajamas iš reklamos, kiti iš paslaugų apmokestinimo. Nors realiai tai projektai sueikvoja truputį daugiau pinigėlių nei uždirba, nes visos pajamos investuojamos atgal siekiant projektų augimo.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

R.: Manau svarbiausia nedaryti kičo. Niekada nekurkite projekto jei lankytojui negalėsite pasiūlyti kažko daugiau nei šiuo metu gali pasiūlyti kitos interneto svetainės. Ar teko susimąstyti kiek šiuo metu yra klasifikuotų skelbimų portalų Lietuvoje? O kiek yra GERŲ klasifikuotų skelbimų portalų? Dauguma žmonių investuojančių į interneto svetaines tikisi greitos grąžos, todėl pajungia skelbimų talpinimą iš kitų svetainių. Tuomet tvarkos nelieka, o tokias svetaines lanko tik netyčia per paieškų sistemas atklydę lankytojai. O tuomet apie lankytojų lojalumą svetainei neverta net kalbėti. Dar viena dažnai daroma klaida (jau paminėta ankščiau) neprotingas reklamos kiekis. Ar normalu, kad užėjus į svetainę viename puslapyje rodoma 750×100 pix, 468×60 pix., 3 reklamos po 180×150 pix. Ir dar gerai jei nėra kokių 2 reklamų 300×250 pix. Manau daugiau nei 3 reklaminės antraštės rodomos viename puslapyje naujai svetainei yra per didelė prabanga. Be to vienas iš svarbiausių projekto sėkmę arba nesėkmę lemiančių veiksnių – internetinio projekto kūrėjai (dizaineris(-ė), programuotojas(-a)). Nuo jų darbo, bei patarimų kokybės priklauso projekto sėkmė. Ne retai į mane kreipiasi žmonės investavę pinigus į interneto svetainę su klausimais kodėl jų interneto svetainės lankomumas visiškai neauga. O kai pamatai projektą supranti, jog ten buvo ne kas kita kaip eilinė programuotojo ir dizainerio „chaltūra“.
Taigi kuriant mažo biudžeto interneto projektą manau svarbiausia:

• Sugalvoti kuo jūsų svetainė bus pranašesnė už jau veikiančias svetaines.
• Pasikonsultuoti, bei padiskutuoti su jūsų manymu konpetetingu asmeniu dėl konkrečios svetainės kūrimo. Niekada aklai nepasikliaukite tais kuriuos jums rekomenduoja draugai ir/ar kolegos. Iki tam tikro lygio aš visuomet pasirengęs pakonsultuoti asmenis, įmones ketinančias kurtis mažo biudžeto investicinius projektus.
• Susitaikyti su mintim, kad artimiausius 2 metus (jei idėja nebus visiškai unikali ir jei neinvestuosite krūvos pinigėlių į reklamą) visas pajamas gausite vėl investuoti į reklamą.
• Bent truputį investuoti į svetainės dizainą, nes kaip kažkas pasakė „Geras dizainas lankytojų nepritrauks, bet prastas dizainas atstums“.
• Ypatingai svarbu optimizavimas paieškų sistemoms. Nes patys pigiausi lankytojai, tai lankytojai iš paieškų sistemų – nes jie nieko nekainuoja.
• Tinkamai išnaudokit visas nemokamos reklamos galimybes: nuorodų katalogai, nemokamą reklamą talpinančios svetainės (kaip topreklama.lt), forumai (specializuotuose forumuose pasiteiraukit, kas kam patinka ir nepatinka jūsų svetainėje), skelbimų lentos ir t.t. (pasikliaukit fantazija). Tik nerekomenduočiau: siųsti krūvas reklaminių el. laiškų (SPAM‘o); kasdien talpinti po keliasdešimtis skelbimų į skelbimų lentas. Tuomet jūsų svetainė atrodys visiškai ne solidi ir atstums tokius lankytojus kaip aš ir pan. ;)
• Ne apmokestinkit paslaugų iškart (jei yra tokia galimybė).
• Duokit ką nors lankytojui nemokamai (turite būti naudingas lankytojui).
• Nuolat domėkitės, kas lankytojus trikdo jūsų svetainėje.
• Leiskite lankytojams prisidėti prie svetainės plėtojimo (įgyvendinkite lankytojų prašymus, visuomet arba dažniausiai atsižvelkite į jų pastabas).
• Visada atrašykite į lankytojų laiškus, kad ir kokie jie kartais ne logiški atrodo. Ir prašyčiau laiško pabaigoje nepasirašykit kaip „ mano_web.lt administratorius“, gi esam žmonės :) prisistatykim. Juk visiems malonu kai į juos kreipiasi asmeniškai – vardu.
• Dėl mokamos reklamos. Ir mažo biudžeto projektuose kartais būna pinigėlių reklamai, tad prieš reklamuojantis atidžiai rinkitės kur reklamuotis. Mokėkite už parodymus, paspaudimus (tik ne už mėnesį, savaitę ar dieną), pasirinkite svetaines kuriuose renkasi jūsų svetainės tikslinė lankytojų grupė.

Ar galima išsiversti užsiimant tik tokių projektų vystymu Lietuvoje be jokio kito darbo?

R.: Na, žmonės turi skirtingus poreikius, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima. Šiuo ekonominio sunkmečio metu Lietuvoje išsiversti vien su tokiu projektų vystymų būtų ypatingai sunku. Na, bet aš laikausi nuomonės, jog viskas įmanoma. Gi geram projektui galima rasti investuotoją kuris sutiktų investuoti į projektą (ir tapti jo dalininku), o investicija būtų mėnesinis atlyginimas projekto vystytojui. Kadangi dalį portalo valdytų ir jo kūrėjas/vystytojas jis išliktų suinteresuotas portalo sėkme. O iš reklamos, papildomų paslaugų apmokestinimo pragyventi praktiškai neįmanoma, nebent projektai yra pakankamai įsibėgėję ir nebeinvestuojama į projekto populiarinimą.

Kokias dar neužpildytas nišas matote tarp Lietuvos tinklalapių?

R.: Vieną neužpildytą nišą matau labai gerai ir jau po truputi vyksta portalo kūrimo darbai. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje būtinai pristatysiu šią svetainę marketer.lt, tuomet galėsim atsigręžti atgal ir pasvarstyti kodėl šios nišos ankščiau niekas neužpildė. Na manau dar yra vietos specializuotiems automobilių pardavimo, nekilnojamo turto portalams. Tačiau tokiems projektams išvystyti reikia turėti arba daug nuosavų reklamos plotų ir/arba nemažai pinigėlių.

Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent 1. atsakyme paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

R.: Kai Jau.lt portalas buvo pradėtas kurti, tuo metu Lietuvoje suskaičiavau man regis apie 20 skelbimų lentų ir jos visos atrodė labai sunkios, nepatogios, be to sritis atrodė labai įdomi ir nereikalaujanti jokių specifinių žinių. Be to, labai jau tuomet gundė skelbiu.lt lankomumas :). Taip pat turėjau kelias idėjas kurių tuomet nebuvo įgyvendinusi nei viena skelbimų lenta. Manau, jog daugumai yra/buvo susidariusi nuomonė, jog skelbimo lentą išvystyti yra paprasčiausia. Na po kelių metų praleistų prie šio projekto aš taip teigti nedrįsčiau.

Nerandu.lt - kadangi mastau kiek ne standartiškai ir negailiu keletos litų domenams, vieną kartą eidamas į surask.lt (atsiprašau už reklamą) šovė į galvą mintis „nerandu.lt“ :) ir už ne pilnų metų gimė nuorodų katalogas. Kodėl nuorodų katalogas? Todėl, kad tai naudinga ir svetainių kūrėjams ir nedidelioms įmonėms, nes tai yra nemokamos reklamos forma. Tuo metu, nebuvo nei vieno nuorodų katalogo kuris turėtų nuorodų TOP100, kuris rodytų naujausias nuorodas (kas padidina pastebėjimo tikimybę). Ar smagu naršant po interneto svetainę matyti šveplą tekstą? Ar smagu matyti pasikartojančią informaciją? Todėl stengiuosi nerandu.lt padaryti švariausiu nuorodų katalogu. Kiekvienos svetainės informacija yra perskaitoma, ištaisomos gramatinės, loginės klaidos ir t.t. Tai daug darbo reikalaujanti sritis, bet taip pat ir nešanti didelį emocinį pasitenkinimą kai supranti jog tai darydamas galbūt padedi smulkioms įmonėms gauti vieną kitą taip reikalingą užsakymą. Prieš gerus du metus kam buvo aktuali nemokama reklama? Tik pavieniams asmenims, o šiandien ji aktuali ir daugumai įmonių.

Rinkdamasis kurią idėją įgyvendinti (šiuo metu galvoje jų sukasi labai daug) jas renkuosi intuityviai, nesu verslo pasaulio ryklys kuris pultų tik į akivaizdžiai perspektyvias sritis. Aš manau, kad svarbiausia daryti tai kas patinka, tuomet ir rezultatai būna geresni.

Ir pabaigai…

R.: Manau dar ne daug kas susimąsto, bet vertėtų susimąstyti apie tai, jog nuosavas internetinis investicinis projektas vėliau gali pasitarnaut nuosavo verslo reklamai, kad ir nesusijusio su internetu. Kam mokėti už reklamą internete jei patiems galima susikurt nuosavus reklaminius plotus? Žinoma tam reikia nemažai laiko, bet šiuo metu žmonės turi daugiau laiko nei pinigų, todėl jį reiktų investuoti protingai.

Sėkmės generuojant idėjas ir jas įgyvendinant!

Raktažodžiai: autod.lt, automobilių skelbimai, Darbo skelbimai, jau.lt, klasifikuoti skelbimai, klasifikuotų skelbimų portalai, meistras.com, nekilnojamojo turto skelbimai, parduodamidomenai.lt, pažinčių skelbimai, smsdarbas.lt, topreklama.lt

„Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti“. Frazė puikiai iliustruoja vaizdų naudojimo dažnį internete. Jei turite projektą, kurio turinį nuolat plečiate kitų autorių nemokamai gautų nuotraukų pavyzdžiais, gali tekti susidurti su teisinėmis institucijomis dėl intelektinės nuosavybės naudojimo pažeidimų.

Išvengti panašių problemų galėtų padėti Google Images, kurio paieškoje atsirado naujas funkcionalumas - galimybė ieškoti vaizdų pagal Creative Commons licencijų tipą. Prieš mėnesį Yahoo vaizdų paieškoje įdiegtas analogiškas funkcionalumas.

Šiuo metu paieškos parinktys nėra pasiekiamos tiesiai iš Google Images. Galite išbandyti naują funkcionalumą tiesiogiai iš marketer.lt (pirmiausia pažymėkite teisių tipą):

Formos šaltinis: http://googlesystem.blogspot.com/2009/06/find-creative-commons-images-in-google.html

Kiekviena iš formos parinkčių - skirtingų Creative Commons licencijų kombinacija (angl.):

• publicdomain;
• attribute;
• sharealike;
• noncommercial;
• nonderived.

Raktažodžiai: Google Images, images.google.com, nuotraukos, vaizdai

Tai tikrai paprastas GA patarimas, bet per praėjusia savaitę jį teko rekomenduoti net keliose situacijose, tad, manau, daug žmonių jo nėra atradę. Taigi papasakosiu plačiau.

Įsivaizduokite, jog savo portale turite ne atskirą puslapį, bet didelę vienodos struktūros puslapių grupę (pvz. narių anketos, straipsniai ir pan.). Atlikote kažkokį optimizacijos žingsnį, kuris, jūsų nuomone, turėtų pagerinti tos puslapių grupės reitingavimą paieškos sistemose. Tuo pat metu atlikote pakeitimus ir kituose savo svetainės puslapiuose. Lankytojų skaičius iš paieškos sitemų padidėjo, tačiau kurie būtent pakeitimai turėjo įtakos? Tiesiog pažiūrėjus į Google Analytics rodomus atėjimų pagal raktažodžius rezultatus, išvadą daryti sunku, nes kai keičiamos puslapių grupės, paprastai atsiranda “ilgosios uodegos” efektas, t.y. ne pakylama pagal vieną raktažodį, o atsiranda daug naujų raktažodžių, pakylama pagal kelis ir pan. Kaip sugaudyti juos visus?

Todėl darome taip: einame į Google Analytics skiltį Traffic Sources->Keywords. Raporte prie Dimension pasirenkame “Landing page”, o raporto apačioje šalia “Containing” įvedame žodį, kuris yra visose mūsų analizuojamos puslapių grupės nuorodose. Pvz. noriu pamatyti savo portalo narių anketų lankokumo pokyčius iš paieškos sistemų. Narių anketų nuorodos atrodo taip: kazkas.lt/anketa/1245, kazkas.lt/anketa/6557 ir t.t. Tokiu atveju prie “Containing” įvesčiau žodį “anketa”.

Žemiau pateikiau pavyzdį, kuriame palyginta, kiek šį mėnesį atėjo iš paieškos sistemų į Marketer.lt tag’ų puslapius, palyginus su praėjusiu mėnesiu:

Taigi atėjimai į tag’ų puslapius padidėjo 20%. Kadangi lankytojai atėjo į 866 skirtingus marketer.lt tag’ų puslapius, rankiniu būdu juos sugaudyti būtų buvę “šiek tiek” sudėtinga.. ;)

Raktažodžiai: Google Analytics, Google Analytics pamoka, Optimizavimas Paieškos Sistemoms, paieškos sistemos

“Failure is simply the opportunity to begin again, this time more intelligently”, Henry Ford.

Jau senokai rašėme apie elektroninių laiškų rinkodarą. Panašu, kad laikas sugrįžti prie temos. Dovilė rašė apie tai, kad įmonių siuntinėjami reklaminiai el. laiškai atima daugiau laiko, nei su darbo reikalais susijusio el. laiškų skaitymas. Elektroniniai laiškai yra bene efektyviausia vieta reklamai. El. laiškais grįstų rinkodaros kampanijų rezultatus galima stebėti ir matuoti. Elektroninių laiškų marketingas yra galimybė parduoduoti, bet nekokybiški el. laiškai gali sugadinti santykius su klientais.

Pavyzdžiai, kurie neseniai atsidūrė el. pašto dėžutėje:

• BPC Travel: “NAKTINIS AKROPOLIO IŠPARDAVIMAS JAU ARTĖJA!!!“. Kažkas nori “pajoti” ant masinio Vilniaus Akropolio “Maximos” išpardavimo idėjos? Norėčiau pagirti BPC Travel už tai, kad savo komunikaciją el. laiškais daro diskrečia forma (neperkrauti laiškai), draugišku tonu (”Brangieji”) ir reguliariai (kas dvi savaites) :) Visgi visi laiškai “patiuninti” HTML’iniai, tad puikiai išsidarko “Plain Text’e” arba “Simple HTML” rėžimuose, nematuojami rezultatai, neindividualizuota žinutė ir t.t.
• ADcenter.Lt: “ADcenter.Lt - reklamos apsikeitimo sistema“. Laiškas gerai skaitomas visomis peržiūros formomis. “TO” laukelyje matomi visi adresatai. Visgi tai gali būti apsukrus sprendimas, mat sukelia reakciją ir diskusijas. Kita vertus, neigiamos reakcijos iš vienų adresatų, kurios grįžta visiems adresatams, gali turėti neigiamą “spiralės” formos efektą ir visą komunikaciją paversti antikomunikacija. Subjektyviai: netinkamas laiško tonas interneto projektų turėtojams.
• DnB NORD: “Gaukite didesnes palūkanas eurais!!!”. 2009.05.07 gavau laišką iš Vilniaus klientų aptarnavimo skyriaus vyresniosios pardavimo vadybininkės. Dėl sąlygos el. laiške, laiško turinio negaliu patalpinti. Laiškas buvo HTML’inis, tad “Plain text” rėžimas atrodė šiek šiek keistai. Detalių neanalizuosiu, nors viena jų užkliuvo - visi el. laiško gavėjų adresai sudėti “TO” laukelyje. Trumpa reziumė: DnB NORD’as nemokamai perdavė apie 1450 banko klientų el. pašto adresų.

Jei turite santykinai mažai patirties su el. laiškų rinkodara, arba atnaujinti žinias, rekomenduoju pažiūrėti valandos trukmės edukacinį seminarą (žiūr. apačioje). Lietuvos ir užsienio rinkose galima rasti el. laiškų marketingo priemonių, pavyzdžiui, mailer.lt, kurias galite panaudoti rinkodaros kampanijose.

Raktažodžiai: ADcenter.lt, BPC Travel, DnB NORD, elektroniniai laiškai, elektroninio pašto marketingas, elektroninio pašto rinkodara, Mailer.lt

Turbūt pamenate 2006 m. vykusią Audi ir BMW spaudos reklamų dvikovą, į kurią neatsispyrė įsikišti ir Subaru. Visai neseniai pietų Karolinoje (JAV) šie du gamintojai vėl įgėlė vienas kitam. Ten vienoje gatvės pusėje kokį gerą mėnesį ramiai stovėjo Audi reklaminis stendas, pristatantis naująjį A4 ir pabrėžiantis Audi technologinį pranašmą prieš BMW (reklamoje pagrindinė frazė “Your move BMW”). Ir štai kitoje gatvės pusėje atsirado BMW atsakymas.

Viskas ok, gamintojai linksminasi, reklamos blogams yra apie ką parašyti, prekių ženklai sulaukia daugiau žiniasklaidos dėmesio. Tik vienas dalykas pasikeitė nuo tų 2006 m. Tada karai nuskambėjo tik žiniasklaidoje. Dabar iškart po tokio BMW atsako Audi fanai Audi facebook’o puslapyje pradėjo talpinti “suphotoshopint’us” pasiūlymus, kaip Audi galėtų atsikirsti BMW. Tam Facebook buvo pakurtas atskrias renginys, kur vėlgi visi galėjo siūlyti savo kūrybą. Ir variantų atsirado gana smagių:

‘

Galiausiai Audi reklama buvo pakeista šia ir BMW nuo gatvės dingo.

Raktažodžiai: Audi, BMW, reklamų karai

Tęsiu naudingų Google Analytics gudrybių seriją. Šįkart apie tai, kaip matyti per kokius raktažodžius pas jus atėjo lankytojai iš google vaizdų paieškos. Lankytojus, atėjusius per įprastą paiešką, jūs matote skiltyje Traffic Sources -> Search Engines arba Traffic Sources -> Keywords. Bet atėje per vaizdų paiešką čia neįtraukiami ir negalite sekti, kokie konkrečiai raktažodžiai jums generavo šį srautą, nes jis įtrauktas tik Traffic Sources -> Referring Sites skiltyje kaip images.google.com (.lt ir pan.), vadinasi galite matyti tik bendrą per vaizdų paiešką atėjusiųjų skaičių. Vien į marketer.lt, nors pas mus vaizdinės informacijos yra minimaliai, images.google per mėnesį atneša apie 200 lankytojų. Dideliuose portaluose skaičius siekia kelioliką tūkstančių ir daugiau. Tad apie tai, kaip įtraukti vaizdų paieškos raktažodžius į Google Analytics raportus.

Iš tiesų Google Analytics turi galimybę įtraukti papildomus paieškos variklius, t.y. stebėti ne tik google, yahoo ir kitus didžiuosius, bet ir pridėti savo. Kad pridėtumėte Google vaizdų paiešką, prie Google Analytics kodo pridėkite vieną papildomą eilutę,  kad jis atrodytų taip:

<script type="text/javascript">
var gaJsHost = (("https:" == document.location.protocol) ? "https://ssl.": "http://www.");
document.write(unescape("%3Cscript src=’" + gaJsHost + "googleanalytics.com/ga.js’ type=’text/javascript’%3E%3C/script%3E"));
</script>
<script type="text/javascript">
var pageTracker = _gat._getTracker("UA-XXXXX-X");
pageTracker._addOrganic("images.google", "prev");
pageTracker._initData();
pageTracker._trackPageview();
</script>

Eilutė pageTracker._addOrganic(“images.google”, “prev”); būtent ir įtraukia Google vaizdų paiešką kaip papildomą paieškos sistemą. Dalis “images.google” nurodo, kaip atrodo pridedamos paieškos sistemos interneto adresas, o dalis “prev” - kuri dalis nuorodoje atspindi paieškos užklausą.

Jei įvykdysite google vaizdų paiešką pvz. pagal užklausą “marketer” ir paspausite ant pirmo paveikslėlio, naršyklės laukelyje matoma nuoroda atrodys panašiai į tokią:

http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://www.era-az.com/xeber/marketer.jpg&imgrefurl=http://www.era-az.com/index.php%3Fs%3D1001%26x%3D120%26lg%3Den&usg=__94zFmc01U41QXwPv1-CFHpWBbwc=&h=313&w=262&sz=44&hl=lt&start=1&tbnid=CDg9e3dSk7_QrM:&tbnh=117&tbnw=98&prev=/images%3Fq%3Dmarketer%26gbv%3D2%26hl%3Dlt%26sa%3DG

Dalyje prev=/images%3Fq%3Dmarketer įtraukta užklausa, pagal kurią tas paveikslėlis buvo rastas, t.y. marketer. Kadangi prieš tekstą “marketer” yra dar visokio papildomo teksto, norėdami raktažodžius gražiai matytie savo GA ataskaitose, turėsite atlikti dar vieną žingsnį - pritaikyti filtrą.

Tam prisijunkite prie į savo Google Analytics ir viršuje kairėje paspauskite “Analytics Settings”. Šalia norimo GA profilio paspauskite “Edit”. Paslinkite žemyn ir skiltyje ‘Filters Applied to Profile” paspauskite “Add Filter” ir nustatykite tokį filtrą:

Spaudžiame “Finish” ir nuo ryt Traffic Sources -> Search Engines dalyje matysite dar vieną paieškos sistemą :)

Raktažodžiai: Google Analytics, Google Analytics pamoka, images.google.com, paieškos sistemos

Dauguma turinio portalų turi bendrinę paiešką, kurios paskirtis - padėti lankytojui greičiau naviguoti puslapyje, greitai atrasti konkrečią naujieną ir pan. Marketer.lt svetainėje pvz. šis paieškos laukas yra dešinėje viršuje.  Statistika, ko žmonės ieško, dažnai parodo silpnas navigacijos dalis, aktualų turinį ir pan. Susiduriu, kad daug kas nežino, jog ją galima patogiai stebėti, naudojantis Google Analytics. Tad trumpa instrukcija, kaip tai padaryti.

Prisijunkite prie savo Google Analytics, per Analytics Settings įeikite į skiltį, kur yra jūsų norimas koreguoti portalo profilis ir spauskite Edit. Tada vėl pasirinkite Edit.

Ties antrašte ‘Site search’ pasirinkite ‘Do track site search’, prie ‘Query Parameter’ įrašykite, koks simbolis url adrese identifikuoja paieškos užklausą, kai atliekate paiešką.

Pvz. atlikus įrašius į marketer.lt paieškos laukelį “Google Analytics” ir paspaudus “Ieškoti”, atsidariusio puslapio url adresas atrodo taip:
http://www.marketer.lt/index.php?s=google+analytics&submit_btn=Ieskoti

Dalis “s=google+analytics” parodo pagal kokią frazę atlikta paieška. Taigi paieškos frazę identifikuoja raidė “s”. Taigi marketer.lt atveju ją ir įrašyčiau į ‘Query Parameter’ laukelį.

Jei atlikdamas paiešką žmogus dar papildomai gali pasirinkti skiltį, kurioje ieško (pvz. šalia marketer.lt paieškos laukelio būtų dar slankiklis su visomis surašytomis turinio kategorijomis ir pasirinkus atitinkamą kategoriją, paieškos frazės būtų ieškoma tik joje), galite ties “Do you use categories for site searfch” pasirinkti ‘Yes’ ir atitinkamai įrašyti, koks parametras, esantis atliktos paieškos url adrese, atspindi kategoriją.

Dabar spauskite ‘Save changes’ ir nuo šiol jūsų paieškos bus sekamos. Jų statistiką matysite Google Analytics skiltyje ‘Content->Site Search’.

Raktažodžiai: Google Analytics, paieška, paieška svetainėje

Šiemet balandžio 1 d. (trečiadienį) įvyks virtuali pasaulinė rinkodaros specialistų konferencija „Digital Marketing World Spring 2009“. Dalyvavimas nemokamas, konferencijos vieta - pasirinkite patys, tik reikia nepamiršti interneto prieigos.

Konferencija apims tiek B2C, tiek B2B temas. Programoje  bus analizuojamos sėkmės istorijos iš Facebook’o panaudojimo internetinės rinkodaros kampanijose, JAV prezidentų rinkimai - strategija ir taktika, turinio panaudojimo galimybės B2B komunikacijoje ir kt. Pranešėjų suolelis taip pat ilgas (pvz. David Meerman Scott).

Daug dalykų gali būti girdėti, bet sudalyvauti verta.

Raktažodžiai: B2B marketingas, B2C marketingas, David Meerman Scott, Digital Marketing World Spring 2009, internetinė rinkodara, internetinis marketingas, konferencija

Google Analytics turbūt yra geriausia sistema portalo lankomumo ir lankytojų veiksmų jame stebėjimui ir analizavimui įvairiausiais pjūviais. Visgi Google Analytics panaudojimas gali būti gerokai platesnis negu vien tai. Pasitarėme su kolegomis ir karts nuo karto marketer’yje dėsime trumpas pamokas apie ne visų dar atrastas Google Analytics funkcijas.

Šiandien - apie nuorodų žymėjimą (en. “link tagging”). Šiaip buvau įsitikinusi, jog ši funkcija tarp lietuviškų portalų savininkų gerai žinoma ir kam reikia, tas jau naudoja, tačiau pakalbėjusi su keliais pamačiau, kad dar toli gražu ne.

Taigi, kas yra “nuorodų žymėjimas”. Įsivaizduokite, kad savo portalo nariams reguliariai siunčiate naujienlaiškius ar kitus informacinio pobūdžio laiškus. Kaip atsekti, kiek šiuos laiškus atsidariusių žmonių paspaudė laiške esančias nuorodas ir grįžo pas jus? Google Analytics statistikoje juos matytumėte kaip atėjusius tiesiogiai (jei naudoja el.pašto programą pvz. Ms Oulook ir pan.) arba, jei prie el. pašto dėžutės jungiasi internetu,  juos matysite kaip atėjusius iš rekomenduojančių puslapių (referring sites), o jų pavadinimai atrodys panašiai kaip mail.google.com, us.mg1.mail.yahoo.com, webmail.delfi.lt ir dar krūvos kakaip taip skambančių, nes el.pašto tiekėjus žmonės naudoja įvairiausius. Tad norėdamas atsekti visus - gaudyk vėją laukuose. Žinoma, galima specialiai žymėti nuorodas ir tada stebėti žmones atėjusius per tas nuorodas.

Bet Google Analytics turi patogesnę galimybę. Tiksliau tam tikrą taisyklių rinkinį, pagal kurį papildžius pvz. nuorodas naujienlaiškyje, Google įtrauks papildomą lankytojų šaltinį į “Traffic Sources” skiltį ir galėsite labai lengvai atsekti, kad lankytojai atėjo būtent iš ten bei stebėti su tuo susijusią statistiką, atliktus veiksmus ir pan. 

Pavyzdžiui, nuoroda jūsų naujienlaiškyje atrodė taip:
http://www.mano-svetaine.lt/index.html.

Ją papildžius Google Analytics reikalingais aparametrais, atrodytų taip:
http://www.manosvetaine.lt/index.html?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_campaign=kaledine-nuolaida

Šie parametrai (utm_source, utm_medium ir utm_campaign) pačios nuorodos veikimo nepakeičia ir ji veda ten pat, kur ir vedė anksčiau. Tačiau toks papildymas nurodo Google Analytics, įtraukti papildomą lankytojų šaltinį (utm_source=naujienlaiskis) bei kad šio šaltinio kanalas yra el.paštas (utm_medium=elpastas), o kampanijos (ar naujienlaiškio) pavadimimas yra “kaledine-nuolaida” (utm_campaign=kaledine-nuolaida). Taigi visi per šią nuorodą atėję lankytojai bus tvarkingai sužymėti ir surūšiuoti Google Analytics statitikos ataskaitose.

Žymės, kuriomis galite papildyti nuorodas yra tokios:

Būtinos žymės:

utm_source=XXX Čia nurodomas lankytojų šaltinis, pvz. “naujienlaiskis”, “baneris-kazkur”.

utm_medium=XXX Būdas, kuriuo nuoroda pasiekia vartotoją, pvz. “elpastas”, “baneris”, “cpc”.

utm_campaign=XXX Kampanijos pavadinimas. Jis padeda atsekti skirtingas kampanijas. Pvz. viename e-laiške lankytojams siuntėte kalėdinės nuolaidos pasiūlymą, kitame galbūt jau siųsite kažką su Valentino diena, tad vadinkite skirtingai, kad po to lengvai atsektumėte, kas iš kur.

Papildomos žymės (nėra būtinos, bet kartais praverčia):

utm_term=XXX Naudojama atsekti mokamiems raktažodžiams, pvz. “naujas darbas”, “usb raktas” ir pan.

utm_content=XXX Naudojamas, jei siunčiate tą pačią kampaniją, tačiau turite kelis jos variantus ir norite patikrinti, kuri efektyesnė, tad daliai varototojų siunčiate vieną variantą, o daliai kitą.

O čia rasite įrankį, kuris padės paprastai ir greitai žymėmis papildyti bet kurią nuorodą. Tad smagaus sekimo :)

Raktažodžiai: GA, Google Analytics, Google Analytics pamoka, naujienlaiškio marketingas, umt link tagging, utm