marketer.ltforumas

Šiuo metu vyksta “26th Annual Golden Joystick” video žaidimų apdovanojimai. “E4 Grand Master Flash Award” kategorijoje savo darbą “Stickman Madness” pristato ir “Gaumina“. Įdomi ši sritis ne tik todėl, kad varžosi lietuviško kapitalo įmonė.

Peržiūrėjęs visus kategorijos žaidimus pakraupau. Modernus menas siekia šokiruoti, tai dažnai daro eksponuodamas smurtą. Nenuostabu - tūlas šiandien taip vizualizuoja pasaulio aktualijas. Galite pažiūrėti patys - peržiūros ir žaidimas nieko nekainuoja

Gaumina atrodo gana neblogai, palyginti su kitais nominantais. Bent jau įspūdį jų produktas palieka ilgam. Turite galimybę balsuoti už patraukliausią žaidimą. Ką išsirinkote?

Belieka tikėtis, kad internetinės rinkodaros padangėje komunikacija vyksta ir vyks naudojant šviesesnes temas. Žinoma, socialinėms reklamoms estetiškumo etiketė ne visada tinka. O jos ne visada ir reikia :)

Vakar pasirodęs straipsnis, jog pusė interneto vartotojų nežino kur įsigyti lėktuvų bilietus internete sudomino ir mane.

Visų pirma pamatęs straipsnio pavadinimą pagalvojau, jog tai bus kurios nors internete lėktuvų bilietais prekiaujančios įmonės atliktas tyrimas, kuriuo jie pasidalino su delfiu, deja apsirikau, apklausa atlikta „Gemius Baltic“ ir nei vienas iš internetinių bilietų pardavimo sistemų pavadinimų nedominuoja.

Kokios gali būti tokio reiškinio priežastys? Visų pirma galime galvoti, jog tokio reiškinio priežastis nepakankama reklama. Žinant Flylal, Greitai.lt, Skrisk.lt išleidžiamus biudžetus internetinei reklamai negalima sakyti, jog jos yra mažai. Jos yra tikrai pakankamai. Suprantama, jog klientų paieškos bus bergždžios jei jų ieškosime talpindami maketus spaudoje, ar sukdami reklamą TV, kai prekiaujame internete.

Belieka tik socialinės priežastys, dėl kurių pusė interneto vartotojų nežino kur tuos bilietus įsigyti. Daug interneto vartotojų neuždirba tiek, jog galėtų bent pagalvoti apie skrydį į kitą šalį. Taip pat yra dalis vartotojų, kurie vieną kartą į metus leidžia sau pailsėti Turkijoje ar Egipte. Jie tikrai bilietų neieško internete, jie tai daro kelionių agentūrose. Kita dalis interneto vartotojų yra paaugliai, kurie taip pat dar negalvoja apie skrydžius į kitą šalį be tėvų, todėl tuo patys nesirūpina.Taigi normalu, jog išsikristalizuoja būtent ta dalis vartotojų, kurie žino kur juos įsigyti. Jei manęs paklaustų kur galima įsigyti lėktuvų bilietų ne internete, tektų pasukti galvą.

Raktažodžiai: bilietai, flylal, greitai.lt, internetas, skrisk.lt

Šią savaitę praleidau vienoje pasaulinėje e. komercijos projektų konferencijoje. Dar niekad nemačiau tiek daug rimtų dėdžių ir tetų kalbančių apie click’us ir pan. Vieną dalyką apie kurį norėčiau padiskutuoti pateikė Airijos atstovė. Įsivaizduokite jūs turite internetinį verslą, kurio modelis nėra grįstas pajamomis iš reklamos. Jūs uždirbate, sakykim, iš vartotojų. Pavyzdžiui, esate socialinių ryšių portalas, skirtas profesionalams, kuriame žmonės moka narystės mokestį. Jūs uždirbate krūvas pinigų, tačiau jūsų auditorija yra patraukli ir jūs nuolat gaunate pasiūlymų iš media agentūrų įvairiai reklamai - pradedant mobiliojo ryšio paslaugomis ir baigiant šampūnu. Lyg ir būtų neblogai gauti papildomų lėšų, tačiau, ar tai “nesunervintų” vartotojų, ypač jei jie lyg ir sumokėjo už erdvę kuria naudojasi? Airė teigė, kad kuo daugiau reklamos, tuo jos ankstesne nuomone, vartotojai labiau linkę palikti portalą. Taigi prarandamos pajamos. Žinoma, jeigu reklama yra labai tiksliai targetinama, orientuota būtent į tokią auditoriją, vartotojų nepasitenkinimo ji nesukels. Tačiau įsivaizduokite, kad pas jus ateina mobiliojo ryšio operatorius su mirgančia reklama “skirta visiems”. Kaip jūs pasielgsite? Atsisakysite reklamos pajamų dėl šventos ramybės?

PS diskusijos išvadas parašysiu komentaruose.

Raktažodžiai: Internetiniai projektai be reklamos

Prieš porą dienų su kolega sėdėjau Reval Hotel Lietuva. Prie gretimo staliuko diskutavo vyriškis ir mergina, vis dar studijuojanti universitete. Jų dialogas buvo gana atviras, tad teko nugirsti šį bei tą … viską: dar vieną būdą milijonui uždirbti. Išgirdau nemokamai, tad nemokamai su Jumis pasidalinsiu (kai kam tai gali būti ne naujiena) :)

Minėtas būdas praturtėti - internetinio verslo elektroninė frančizė (angl. internet electronic business franchise). Turbūt ne kartą teko girdėti apie ne internete veikiančias frančizes. Jei negirdėjote apie interneto pagrindu grįstas, galite rasti krūvą: nuo miestų katalogų iki internetinės apsaugos sistemų.

Internetinės rinkodaros frančizę siūlo, pavyzdžiui, WSI. Susipažinus su sąlygomis, sakyčiau, gana įdomu pasidarė :) Nusiunčiau registracijos anketą, bet kol kas negavau atsakymo. Kai tik gausiu naujienų, papildysiu įrašą.

Kol kas Lietuvoje internetinio verslo frančizių sunku pastebėti, tad galėjo būti naudinga nueiti į Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos organizuotus mokymus apie frančizių plėtrą. Galbūt Lietuvos franšizės informacijos centre būtų galima gauti daugiau informacijos.

Įmonėms frančizė gali būti puikus būdas plėsti verslą, kai įmonė tam neturi išteklių. 2007 m. savo verslą frančize išplėtė ir “Pinigų kvadranto” autorius Robert Kiyosaki. Jis siūlo “Turtingo tėčio” frančizę.

Prieš porą metų buvo kilusi mintis surašyti visus giminaičius į krūvą - padaryti geneologinį šeimos medį. Vienas paprasčiausių įrankių, kurį teko naudoti ieškant šaknų - Geni.com. Šis socialinis “Web 2.0″ tinklas startavo dar 2007 m. sausį. Krūvą bug’ų ir neišpildytų dalių turėjęs projektas 2008 m. liepą praturtėjo naujais funkcionalumais.

Šiandien Geni.com galima lipdyti giminės medį, kviesti giminaičius ir su jais bendrauti, palikti svečių knygoje žinutę, stebėti aktyvumą. Naudingi įrankiai - nuotraukų ir video talpykla, įvykių organizavimas. Tai yra pakankamas išteklius geneologijos tyrinėtojui - mėgėjui. Kol kas projektas buvo prieinamas “for free” ir be reklamos. Manau, kad netrukus bus įgyvendinta svarbių projekto pakeitimų, arba pradėta kapitalizuoti susirinkusius 1 mln. vartotojų. Skaičius yra santykinai mažas. Jei bus pradėta kapitalo nugriebimo procedūra, nujaučiu, kad tai bus atlikta per naujų funkcijų apmokestinimą.

Reziumuojant - gražus įrankis. Visgi kaip ir visi socialiniai tinklai, jis gali virsti tikru galvos skausmu privatumui.

Sakoma, kad vasara - poilsio ir pasiruošimo rudens veiklai metas. Šiemet “pasiruošimo” darbų sąraše įrašyti CRM ir PM (angl. trumpinys Project Management, liet. projektų valdymas) įrankiai. Apie CRM buvo diskutuota, liko apžvelgti PM įrankius. Projekto valdymas (kai kuriuose šaltiniuose - projektų vadyba) g.b. apibūdintas kaip veikla, kuri užtikrina galutinio produkto (pvz. reklamos kampanijos, reklaminio skydelio, interneto promo-svetainės…) atitikimą kliento reikalavimams bei jo pristatymą klientui sutartu laiku. Šios dienos užduotis g.b. įvardinta, kaip PM įrankio, su internetu susijusiems projektams, paieška :)

Projektų valdymo programinė įranga apjungia įvairias PM veiksmų grupes: projekto valdymo, informacijos dalinimosi su projekto dalyviais, užduočių (procesų) priskyrimo ir monitoringo, projektų portfelių valdymo, resursų valdymo. Norėtųsi pasirinkti įrankį, kuris apimtų visas išvardintas PM sritis. Kitas reikalavimas PM įrankiui - žema kaina, aukšta kokybė. Patogiausias, mano galva, būtų internetinis projekto valdymo įrankis. Internetiniai tools’ai patrauklūs tuo, kad visa informacija, susijusi su projektu, g.b. pasiekiama iš bet kurio kompiuterio, prijungto prie interneto.

Būtų įdomu sužinoti lietuviškų PM įrankių. Galbūt žinote keletą? Google radau “DocLogix Projektai“. Įmonė taip pat siūlo ir CRM įrankį. PM įrankio aprašymą galite rasti čia. Gaila, kad neprieinama demo versija. Gal kam teko naudoti?

Iš atviro kodo PM įrankių kažkaip linkstu prie Project.net atviro kodo produkto. Kol kas tai vienintelis išsamus ir nekainuojantis įrankis, kurį pavyko rasti. Instaliacija buvo gana sudėtinga, nors Project.net AK bendruomenės web‘e radau visą reikiamą support’ą.

Jei įmonės poreikiai nėra dideli, tada galima ir kitą PM tools’ą pasiimti, pvz. dotProject. Gavau tokį pranešimą, kai bandžiau peržiūrėti Gantt grafiką dotProject demo vartotojo aplinkoje: “We could not configure your memory or your memory configuration is too low, this may be as a result of Safe Mode being in effect and may result in not enough memory to display this chart.” Matyt, demo ne taip ir gerai sukonfigūruotas :)

Šįkart ignoruoju mokamus nelietuviškus produktus. Alternatyva visiems minėtiems PM įrankiams - kurti savo produktą. Kažkaip netikiu, kad apsimokėtų tokia alternatyva, jei neketintumėte vėliau savo PM įrankio parduoti.

Tolesniam skaitymui:
IT specialistams g.b. įdomu: http://proin.ktu.lt/~ekartus/Irankiai/palyg1.ppt
Ekstremalus PM: http://lt.wikipedia.org/wiki/Ekstremalus_projekt%C5%B3_valdymas

Neseniai rinkodaros tyrimų bendrovė Nielsen Mobile išplatino interneto mobiliuosiuose telefonuose (įskaitant išmaniuosius) vartojimą analizuojantį darbą “Kritinė masė”. Radau keletą įdomių tyrimo išvadų. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į:

• Daugiausia internetu mobiliajame telefone naudojasi JAV, Didžiosios Britanijos ir Italijos piliečiai. Mobiliojo interneto skvarba tose šalyse atitinkamai siekia nuo 15,6; 12,9; 11,9. Įdomu, kokia Lietuvos mobiliojo interneto vartotojų skvarba?
• Europoje populiariausias m-įrankis naršyti po internetą yra Nokia N95 ir Nokia N70, o JAV - Motorola RAZR/RAZR2 ir, žinoma, iPhone. Sakyčiau, tokia statistika nestebina.
• Kalbant apie reklamą, buvo pastebėta, kad mobiliajame telefone žiūrint internetinę reklamą žmonės yra pastebimai geriau nusiteikę ją priimti. Jie yra atviresni ir greičiau suprantą siunčiamą žinutę. Gal pats laikas mobiliojo ryšio operatoriams dar aktyviau pradėti populiarinti mobiliojo interneto paslaugą?
• Manau, kad Lietuvoje internetas mobiliajame telefone yra truputi užmirštas. Atrodo, kad Lietuvoje daugiau žmonių naudoja WAP, nei Didžiojoje Britanijoje. Matyt, kalta infrastruktūra. Galbūt ši tendencija pasikeis.
• Interneto skvarbos didėjimas byloja ir apie internetinės rinkodaros (mobiliajame telefone) dalies augimą. Reikia priminti, kad tai puiki platforma pasiekti asmeninį kontaktą su vartotoju.
• Daugiau apie tyrimą galima sužinoti paskaičius “Kritinė masė” tyrimą.

Ar jūs naudojatės mobiliuoju internetu? Ar sutinkate mobiliajame internete reklaminių skydelių? Kaip žiūrite į reklaminius skydelius internete?

Lietuvoje interneto žvaigždutes dažnai sukuria patys rinkodarininkai (Ežio - Kets ir Vyts, ZipFM - Radistai, SiSi), o vakaruose tarp rinkodarininkų darosi madinga naudoti išpopuliarėjusius youTube’inius žvaigždūnus savo kampanijoms. Vadacom savo reklamai filmavo rembo stiliaus video internete išgarsėjusį australą, o amerikiečių pop-rock grupė Weezer pasikvietė visą krūvą interneto vaizdelių žvaigždučių filmuotis savo naujo singlo klipe.

Tad, Povilai, tempk linksmąjį blogerį iš Coffe-Inn’o - gal ir iš jo žvaigždė bus :)

Čia - ne reklama. Tikiuosi daug iš žemiau aprašyto renginio.

Nuo 2000 m. gyvuojantis renginys „MobileMonday“ (toliau MM) 2008 m. gegužės 12 d. pirmą kartą atkeliaus į Vilnių. Galbūt renginys “įleis šaknis” ir kiekvieną mėnesio pirmą pirmadienį sulauksime MM. Paprastai renginiuose “rinkos dalyviai ir interesantai pristato ir aptaria mobiliojo sektoriaus naujienas, aktualijas ir tendencijas.” Užsienyje MM susilaukė didžiulio susidomėjimo. Žiūrėsime, kas vyks Lietuvoje:)

Cituoju: “Pagrindiniai tarptautinio „MobileMonday“ judėjimo tikslai yra:

• Paskatinti mobiliųjų inovacijų kūrimą ir taikymą
• Palengvinti stambių ir smulkių, vietinių ir užsienio mobiliosios industrijos kompanijų bendradarbiavimą
• Padėti vietinėms kompanijoms efektyviai įsilieti į tarptautines iniciatyvas per dalinimąsi vizijomis, technologijomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais
• Pristatyti naujoviškas mobiliosios rinkos vizijas, tendencijas, studijas ir prognozes
• Sudaryti sąlygas ir paskatinti kurtis partnerystes
• Prisidėti prie švietimo apie mobiliąją rinką per įvairias publikacijas, internetinę erdvę bei bendradarbiavimą su žiniasklaida.”

Subjektyviai vertinant internetinė rinkodara ir mobilioji rinkodara susilieja į naują modernios ir interaktyvios rinkodaros rūšį. Būtų gerai MM išgirsti ir apie minėtą tendenciją. Galbūt pavyks ką nors inovatyvaus sugalvoti mobiliosios ir internetinės rinkodaros srityje. Teks užbėgti į renginį:) Ar kam anksčiau teko dalyvauti MM (ne Lietuvoje)?

Ar yra panašių internetinės rinkodaros specialistų ir besidominčiųjų susibūrimų? Jei nėra, gal reiktų pradėti burtis?:)

Šiandien porą valandų diskutavau vartotojų elgsenos temomis. Reziumė: vartotojai nėra racionalūs, vartotojai yra super iracionalūs. Tuoj suprasite apie ką rašau. Štai jums pavyzdys, kaip žmonės renkasi du dalykus. Galbūt padėsite suprasti, kodėl pasirinkimo elgsena yra vienokia, o ne kitokia :)

Situacija-dialogas (1):

• “Klausyk, galbūt teko naudoti širdies pulso matuoklį (a/k/a sportinis laikrodis)? Jau keletą savaičių intensyviai ieškau ir neapsisprendžiu, kurį įsigyti. <…> Kodėl naudojai širdies ritmo matuoklį? <…> Girdėjau tokie prekiniai ženklai kaip Sigma yra neblogi, tačiau iš forumuose pateiktos informacijos, rinkčiausi Polar. <…> Kokie funkcionalumai, tavo galva, yra reikalingi šiam įrenginiui? <…> Girdėjau, kad nacionalinės rinktinės treneriai nerekomenduoja jų naudoti, pakanka “įsiklausyti” į organizmą - atstos bet kokį matuoklį <…>”.
• “Teko naudoti širdies pulso matuoklį. Sporto klube jį naudoju, kai darau apšilimą <…> dažniausiai Polar. <…> Manau, kad svarbiausia, kad įrenginys rodytų širdies pulsą, galbūt vidutinį jos ritmą per tam tikrą laiko tarpą. Tiek funkcijų turėtų pakakti <…>.”

Šis širdies pulso matuoklio pirkimas puikiai iliustruoja, kiek daug pastangų dedame pirkdami, rodos, nereikšmingus dalykus. Suprantu, kad čia reliatyvu, tačiau darau prielaidą, kad gyvenimo draugo (ės) pasirinkimas yra daug reikšmingesnis įvykis. Pabandykime pažvelgti į kitą situaciją :)

Situacija-dialogas (2):

• “Susipažinome viename sunkiojo metalo koncerte. Abu buvome išlenkę po 8 bokalus alaus. Jis atrodė “čiki”. Nuo to vakaro esame kartu. <…> Kitą mėnesį vyks vestuvės :) <…>”.

Abi istorijas girdėjau iš gana impulsyvių žmonių. Kur moralas? Rinkdamiesi partnerį visam gyvenimui (arba ilgesniam laikotarpiui) vartotojas praleido maksimum vieną dieną (nelabai blaivaus) laiko.
Kita vertus, pirkdamas širdies ritmo matuoklį jis gaišta jau antrą savaitę paieškoms. Kodėl? Turbūt galima apsispręsti greitai ir efektyviai?

Man atrodo, kad rinkdamiesi nelabai reikalingus objektus, pavyzdžiui, širdies ritmo matuoklį, mes save išbandome ieškodami priežasčių, kodėl produkto nereiktų pirkti. Kitaip sakant, bandoma pateisinti (suteikti vertę) pirkimui iš pirmo žvilgsnio nereikalingo produkto.

Jei kalbėsime apie antrą situaciją, turbūt sutiksite, kad pasirenkant gyvenimo partnerį, išskyrus išankstinius tėvų sandorius, pasikliaujama (ne) racionaliu “6-uoju” pojūčiu”. Kodėl?

Ką tik San Franciske baigėsi Web 2.0 Expo konferencija, skirta marketingistams, dizaineriams, projektų vadovams, verslininkams, jog apžvelgti Web 2.0 suteikiamas galimybes. Dalies pranešimų medžiagą rasite čia bei galite pažiūrėti kai kurių prezentacijų video. Rimtumas rimtumu, o linksmiausia prezentaciją pateikė Forbes žurnalistas Dan Lyons, apie tai, kaip jis pradėjo netikrą Steve Jobs blogą, blogo sėkmę ir ką Danas suprato jį kurdamas. Pasimėgaukite:

Sekmadienio OFF-topic’as… Talino oro uoste pamėginau prisijungti prie WI-FI’ajaus. Štai kokį pranešimą gavau į ekraną:

Welcome to Tallinn airport WI-FI area. To get access to the internet please press button Internet.

Skype is made in Estonia. Join us, make history.

Visit jobs.skype.com.

Kas tiesa, tas tiesa. Praeityje Estijos politikai tikrai padarė neblogą žingsnį. Jie suvokė, kad Estija negali pasigirti nei naudingų iškasenų klodais, nei kažkuo kitu išskirtiniu, tad nusprendė savo strategine kryptimi pasirinkti technologijas. Štai tau ir rezultatas - estai tikrai neblogi technologijų specialistai.

Prisiminiau vieną rinkodarininkų diskusiją - o kuo gi gali pasigirti Lietuva? Kuo ji tokia išskirtinė? Gražiom merginom? Alumi? Krepšiniu? O gal lazeriais? Vienas kitas dar gal ir Maxima paminėtų arba atominę… Diskusijos išvada buvo, kad niekuo :(

Raktažodžiai: Lietuvos konkurenciniai pranašumai

Sekmadienio OFF-TOPIC’as. Apie LIDL ketinimą atidaryti savo mažmeninės prekybos tinklą turbūt girdėjo visi. Apie ketinimų atsisakymą turbūt irgi. Taigi supirktą turtą reikia parduoti. Lietuvos ryto tituliniame lape atspausdintas pasiūlymas - Lidl parduoda šį nekilnojamąjį turtą. Tik kodėl siūloma pirkti jau parduotą turtą (Alytuje, Kaune pirmoje eilutėje)? Čia, matyt, lietuvių toks būdas - matai mes turėjom, bet pardavėm, tai dabar skubėk pirkti likusius, o tai ir tuos parduosim.

Raktažodžiai: Lidl pardavinėja nekilnojamąjį turtą, Lietuvos rytas

Sorry - Šeštadienio OFF-topic’as. Negalėjau atplėšti akių nuo šitos reklamos:

No comments :)

Raktažodžiai: Reklama

“Self branding”, arba šiandien buvau “Čili kaime” ir negaliu nepapasakoti kurioziškų dalykų, kurie nutinka “pildant” ant stalų išdėliotus lankstinukus, kviečiančius “Prisijungti prie komandos”. Įsivaizduokite, jog užimate aukštas pareigas įmonėje ir jums paskambina iš “Čili kaimo” ir kviečia pradėti karjerą pvz. padavėju ar kepėju, nes užpildėte jų anketą (rasta ant stalo). Profesijos čia niekuo dėtos. Turbūt ne vienas CEO pradėjo savo karjerą nuo panašaus pobūdžio darbo.

Žodžiu, viskas būtų OK, jei jūs būtumėte pats užpildęs anketą. Pasirodo, jūsų draugai (arba “nedraugai“) iškrėtė pokštą. Ar tai geriausias būdas prisitraukti darbuotojų? O gal tai puiki priemonė papokštauti? Jei taip, tada nenustebkite, jei būdamas tarptautinės kompanijos vadovu gausite adekvataus turinio skambutį ;)