marketer.ltforumas

Daugiausiai pajamų užsienio interneto reklamos rinkose (UK, etc) atneša reklama paieškos sistemose. Ne reklaminiai skydeliai, ne klasifikuoti skelbimai, ne katalogai ir ne kas nors kita. Kalbant apie pastarasias uždirbimo formas, egzistuoja nemažai stiprių lietuviškų projektų. Tačiau kalbant apie paieškos sistemas - nė vienos stiprios lietuviškos. Pavyzdžiui, estai turi neti.ee, kuriam priklauso reikšminga paieškų sistemų rinkos dalis, rusai turi yandex.ru ir t.t. Tuo tarpu mes, lietuviai, esame tikri Google fanatikai. Pagal Gemius SA duomenis, Google 2009 III ketvirtį į lietuviškus tinklalapius atvedė 97.85% visų vartotojų, kurie ateina per paieškos sistemas. Kiekvieno iš artimiausių konkurentų rodikliai imant atskirai tesudaro apie 1%.

Reklama paieškos sistemose Lietuvoje imant santykinai neturi tokios didelės interneto reklamos rinkos dalies kaip UK ar pan. Tačiau turint omeny pasaulines tendencijas, galima būtų atsargiai spėti, kad Google kąsnį Lietuvos interneto reklamos rinkoje didins. Ar tai reiškia, kad visi reklamos paieškoje pinigai keliaus į Google sąskaitą? Ateitis gali būti ir netokia, jei lietuviams pavyktų sukurti savo paieškos sistemą. Prisipažinkit, neįtikėtinas scenarijus? :) Bet niekada nesakyk niekada. Tad šiandien apie vieną sistemą, kuri galbūt taps eiline interneto šiukšle, o galbūt…

Taigi - rodo.lt šiuo metu yra tik idėja, tačiau jau neilgai trukus gali tapti įdomia staigmena. Kaip rašo pats autorius savo LinkedIN profilyje:

“Inspired by Wolfram Alpha, I am currently working on a new and innovative internet search engine - Rodo. It has many social network features and also uses a mixture of computational and user rating to rank the search results. The type or purpose of the page is identified by patterns, and filtering results by type makes this search engine unique :) Rodo spider and Rodo indexer are created by me from scratch.“

Kaip autorius rašė marketer.lt (kalba netaisyta):

“O projektas yra - Lietuvai orientuota web/video/paveikslėlių/failų paieška su socialinio tinklo galimybėm. Na žinoma su google pakonkuruoti yra gana sudėtinga, tačiau yra unikalių privalumų, pvz: video paieška ieško ir lietuviškų video (vaizdelis,supervideo, lrytas ir t.t.), o paieškos rezultatai rūšiuojami pagal pagerank principą + vartotojų balsus. Taip pat galima žiūrėti kas balsavo už tam turinį ir peržiūrėti tų vartotojų portfolio, mėgiamus puslapius, nuotraukas ir t.t. Iš esmės tai yra sukryžmintas google su facebook’u:) Dar nepaminėjau kad balsuojamas turinys keliauja i naujienas ir media feed’ą ir taip pat puslapis yra pilnai ajax’inis, galima žiūrėti rastą video ir ieškoti sekančio video toliau.“

Vėliau (kalba netaisyta):

“Sistema kuriau pats nuo 0, iskaitant spider’i, kurio greitis sia savaite gerokai ugtelejo (800k/diena). Kol kas rimtos indeksacijos dar nevykdau, nes pats projektas yra tik pusiaukelej ir pagerank’as gali dar gerokai keistis. I dabartini pagerank taip pat labai nekreipkit demesio, nes dauguma puslapiu indeksuota keiciantis pagerank algoritmui, o dalis svarbiu puslapiu gali buti istrinta. Savu duomenu turejimas suteikia privalumu, tokiu kaip http://www.wefeelfine.org/wefeelfine_mac.html nuotaikos atpazinimas blog’e ar naujienoj, puslapio tipo atpazinimas (forumas/straipnis/parduotuve) ar esminio teksto istraukimas is viso puslapio. Kadangi su darbine versija as nuolat dirbu, man reiktu, kad jus parasytumet valanda, kuria prisesit paziuret svetaines ir as kelioms valandoms palikciau serveri laisva. I ji galima bus patekti ir kitu metu, bet dirbant, uzklausos gali trukti ir 20sek (paprastai 0.1sek + interneto delay). Naujienu ir media sritys dar tik pradetos kurti, taciau turiu nemazai ideju kaip joms pritaikyti rss readerio/facebook/digg funkcionaluma.“

Demo sistemos versiją galima buvo rasti adresu:

http://labs.rodo.lt

Ar sistema šiuo metu, kai jūs spausite ant nuorodos, veiks, ar ne - ne tiek svarbu. Gali būti, kad autorius, tiesiog tuo metu atlieka tobulinimo darbus. Tačiau būtų įdomu padiskutuoti iš principo, ar šioje Google užvaldytoje srityje gali gimti staigmenų?

Raktažodžiai: paieškos sistemos, reklama paieskos sistemose, rodo.lt

Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), antro pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos konglumerato “News Corporation” savininkas, vis dažniau užsimena apie ketinimus apmokestinti naujienas internete. Anot jo:

“having free newspaper websites is a ‘flawed’ business model”

- The Guardian

Ir tai vaizdžiai iliustruoja News Corp. paskutinė finansinė ataskaita (žiūr. 2 psl. Newspapers and Information Services eilutę):

http://www.newscorp.com/investor/download/NWS_Q1_2010.pdf

Žiniasklaidos magnatas tikina, jog šiuo metu intensyviai dirbama prie verslo modelio kūrimo, padėsiančio uždirbti iš naujienų portalų ne per pajamas iš reklamos, o iš paslaugų. Vienas iš variantų galėtų būti apmokestinimas Financial Times pavyzdžiu:

Portalą ft.com galima naršyti ir nemokamai, tačiau norint daugiau (FT komentarų ir analizės, specialių ataskaitų, archyvo, patogumo paslaugų ir t.t.) reikia įsigyti prenumeratą.

Grįžtant į Lietuvą, regis, nuo praėjusios savaitės Verslo žinios nedidelę dalį savo straipsnių vz.lt atvaizduoja kaip aktyvią nuorodą į mokamą laikraščio versiją internete verslozinios.lt. Nemokamai prieinama tik straipsnio pirmoji pastraipa:

Mokama versija egzistuoja jau seniai, tačiau anksčiau nesu pastebėjęs tokių mėginimų pritraukti daugiau vartotojų į apmokestinamą turinį. Kaip bebūtų, tokiai iniciatyvai pritariu. VŽ turim tik vienus tokius :)

Su verslo naujienomis bei informacija yra kiek aiškiau - jos reikalingos sprendimų, lemiančių finansinius rezultatus, priėmimui. Tad už tai mokėti racionalu. Tačiau, ar tai suveiktų su paprastom dienos naujienom apie sportą, pramogas, kultūrą ir t.t. atsakyti sunku. Pamenu, kaip vienas lrytas.lt vadovų sakė, kad DELFI turbūt švenčia antrąjį gimtadienį tą dieną, kai lrytas.lt apmokestino savo turinį. Tai neva lėmė, jog DELFI šiandien yra pirmi. Vėliau apmokestinimo atsisakyta, tačiau tuomet buvo geri laikai, kai pajamos iš reklamos buvo solidžios. Manau, kad šiandien šis verslo modelis nebeveikia.

Mano subjektyvia nuomone dienos dumblas gali ir likti nemokamas, tačiau už daugiau darbo reikalaujantį turinį turi būti mokami pinigai. Antraip naujienų portaluose dumblą tik ir matysime, nes kokybiško turinio kurti esant tokiam modeliui paprasčiausiai neapsimoka.

Raktažodžiai: delfi, DELFI.lt, lrytas.lt, naujienų portalai, News Corp., News Corporation, Rupert Murdoch, Rupertas Merdokas, verslo modeliai internete, Verslo žinios, VZ.LT

Po įrašu apie Blogorama.lt, perpublikuojančiu kitų blogų turinį, užvirė  karšta diskusija apie autorines ir turtines teises. Šie tiek grįšiu prie šios temos, bet kitu kampu. Prieš porą metų Ted Talks konferencijoje žinomas advokatas Larry Lessig skaitė gana įdomaus požiūrio taško pranešimą, kaip turtinės teisės riboja kūrybiškumą ir tuo pačiu - visuomenės progresą. Jeigu turite 20 laisvesnių minučių ir dar neteko klausyti šio pranešimo, rekomenduoju.

Gal todėl marketer.lt ir neturi (C) ;) mes nepiktybiški, jeigu kas nepatiks, tiesiog susisieksim ;)

Raktažodžiai: autorinės teisės, Ted Talks, turtinės teisės

Skaitmeninės rinkodaros ekspertai iš Last Exit subjektyviai pateikia skaitmeninės rinkodaros tendencijas 2010 metams. Išsamus straipsnis publikuotas Marketing Charts.

1. Facebook.com pakeičia internetinį paštą;
2. „Debesis“ (angl. cloud) leis pasiekti atvirojo kodo projektus plačiajai visuomenei;
3. Mobiliųjų technologijų tolesnis populiarėjimas ir plėtra, pavyzdžiui, plintantys stambūs atsiskaitymai telefonu;
4. Integruota registracija įvairiems portalams pakeis atskiras vartotojų registracijas skirtinguose internetiniuose projektuose;
5. Toliau didės dėmesys socialiniams portalams ir jiems išleidžiamų rinkodaros biudžetų dalis. Vartotoją efektyviausiai bus galima pasiekti į jo socialinę aplinką organiškai integruota komunikacija;
6. Bendruomeninės „pasidaryk pats“ (angl. sutr. DIY) kultūros plitimas, pavyzdžiui, atvirojo kodo projektuose;
7. Statistinės informacijos gausos kūrybingas pateikimas - naujų raiškos formų ir būdų atsiradimas;
8. „Užsakomosios paslaugos iš minios“ (angl. crowd outsourcing) įgys vis didesnę reikšmę užsakomųjų paslaugų srityje;
9. Daugiau Flash technologijomis grįstų tinklalapių, kuriuos gali indeksuoti paieškos sistemos.

Raktažodžiai: Cloud, cloud computing, crowd outsourcing, debesis, DIY kultūra, facebook, Flash, integruota komunikacija, integruota registracija, Last Exit, Marketing Charts, mobilieji atsiskaitymai, pasidaryk pats, socialinis tinklas, Užsakomosios paslaugos

Internautų praleidžiamas laikas internetiniuose socialiniuose tinkluose auga. Pats laikas  trumpai apžvelgti tolimesnes socialinio fenomeno - socialinio tinklo internete vystymosi įžvalgas ir prognozes.

Tamsios prognozės.

• Reklama socialiniuose tinkluose nepasiteisina ir tendencingai jos efektyvumas blėsta.
• Socialiniams tinklams nulemtas el. pašto likimas - tapti interneto šiukšlintojų taikiniu ir lėtai, bet užtikrintai, prarasti savo patrauklumą.
• Viešo ekshibicionizmo erdvė ir prarastas privatus gyvenimas.
• … (bus daugiau)

Šviesios prognozės.

• Socialiniai tinklai internete taps demokratijos įtvirtinimo priemone.
• Socialinis tinklas didžiaja dalimi migruos į mobilųjį telefoną - vartotojas prisijungęs 24/7.
• Pagrindinis “word-of-mouth” skleidimo įrankis.
• … (bus daugiau)

Raktažodžiai: išmanusis telefonas, smartphone, socialiniai tinklai, socialiniai tinklai mobiliajame telefone

Ekonominio nuosmukio laikais žmonės daugiau realaus gyvenimo pramogų iškeičia į virtualias. Pramoginių paslaugų tiekėjai skuba didinti pajamas dėl besikeičiančių vartotojų elgsenos ypatumų, vykdo pardavimų skatinimo kampanijas. Pramogos suaugusiems toliau aktyviai keliauja į internetą. Žemiau atvaizduotą kontekstinę reklamą buvo galima užtikti portale autoplius.lt:

Prieš nagrinėjant pateiktą kontekstinę reklamą, reiktų atkreipti dėmesį, kad autoplius.lt ir Google AdWords reklaminio vizualo transliavimo politika skiriasi. Pateiktos kontekstinės reklamos nuoroda veda į erotinio turinio tinklalapį sexity.lt.

Vertinimas. Opozicija.

• Etinis požiūriu reklamoje yra diskriminuojama silpnoji lytis - moterys. Moterys yra akivaizdžiai lyginamos su automobiliais.
• Santykinai klaidinanti reklama. Perkamos prekių ir paslaugų turinys vizualiai bei turiniu skiriasi nuo reklmoje identifikuojamų prekių / paslaugų.
• Šios kontekstinės reklamos rodymas nėra ribojamas vaikams. Visgi socialiniuose portaluose jie turi galimybes pamatyti daugiau…

Vertinimas. Pozicija.

• Tikslinė auditorija yra nesunkiai pasiekiama. Reklama pateikta vietoje ir laiku.
• Reklama sukelia nuostabą ir susidomėjimą. Nesitikima automobilių skelbimų portale rasti panašaus pobūdžio “skelbimų”.
• Reklamoje suderinamas juodasis humoras (kaina, produkto aprašymas ir t.t.) ir sarkazmas - automobilio ir moters analogija.
• Racionalus paspaudimų skaičius. Tikėtina, kad antrą kartą ant to pačio kalbliuko reklamos žiūrėtojas nebus “pagautas”. Taigi, sutaupoma lėšų reklamai už paspaudimus?

Subjektyviai.

Atmetus etines ir moralines normas, reklama pasiekia tikslą. Verslo modelis, slypintis už sexity.lt - mokėjimas už paslaugą (striptizas gyvai ir pokalbiai suaugusiems), atsiskaitymo forma - mobilioji prenumerata. Jei vartotojas užsiregistravo vieną kartą, tikslas yra pasiektas - vartotojas apmokestinamas nepriklausomai nuo to, ar lankosi portale.

Raktažodžiai: AdWords, autoplius.lt, Google, Google Adwords, kontekstine reklama, mobilioji prenumerata, moterų diskriminacija, pokalbiai suaugusiems, pramogos internete, sexity.lt, striptizas gyvai

Ne kartą nagrinėjome internetą kaip visuomenės informavimo priemonę. Jei laisva spauda yra viena iš demokratijos sąlygų, internetas - galingas demokratijos įrankis. Šį teiginį patvirtina žiniasklaidoje nuolat skambanti Drąsiaus Kedžio ir jo mažametės dukros istorija, praskleidusi šydą nuo pedofilijos problemų Lietuvoje.

Drąsiaus Kedžio ir jo dukros istorija tapo “virusine” Lietuvos mastu. “Laiškas niekam“, publikuotas pedofilai.com (past. perkelta į čia) sukrėtė daugelį skaitytojų, buvo persiuntinėjamas el. laiškais pažįstamiems. Šiandien pasiekti internetinio tinklalapio pedofilai.com nepavyko.

Internete atsirado keletas portalų-forumų, kuriuose diskutuojama apie kovą prieš pedofiliją ir Drąsių Kedį, pavyzdžiui:

• drasiuskedys.lt

• kedys.lt

Taip pat buvo įkurtas Facebook.com fanų tinklalapis. Facebook’o fanų skaičius šiandien viršijo 16400. Jei pridėtume antrą FB fanų puslapį - 20 000. T.y. apie 8% FB vartotojų iš Lietuvos (pagal checkfacebook.com).

Subjektyviai. Panašu, kad Drąsius Kedys tampa “mitologine legenda“, o jo vardas ir pavardė - prekiniu ženklu, kurį naudoja ir ateityje naudos įvairūs socialiniai internetiniai projektai. Kita pusė - internetas įsitvirtina kaip demokratijos skleidimo įrankis.

Raktažodžiai: CheckFacebook.com, Drąsius Kedys, DrasiusKedys.lt, Kedys.lt, Laiškas niekam, Pedofilai.com

Šiandien tęsiame temą apie darbą su nedidelio biudžeto interneto projektais ir kalbiname dažnai komentaruose sutinkamą interneto specialistą Adrijų.

Kokie projektai jums priklauso?

A.: Šiai dienai turiu ~10 svetainių, tarp kurių yra horoskopai.lt, sapnai.com, orai.info, patarles.lt, posakiai.lt ir dar keletas kitų.

Nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

A.: Atsimenu, kad magistrinis darbas buvo susijęs su portalo optimizavimu paieškos sistemom ir google reitingavimo tyrimais, tai buvo berods 2003-2004 metais. Informacijos lietuvių kalba tuo metu visiškai nebuvo, teko remtis šaltiniais anglų kalba. Susidomėjau SEO sritim ir tas žinias bandydavau pritaikyti klientams, kuriems tuo metu kurdavom svetaines pagal užsakymus. Taip pat norint atskirti neveikiančias teorijas ir teisingus dalykus, jau tuo metu turėjau keletą svetainių eksperimentavimo tikslais su kuriom gan neblogai sekėsi. Kadangi vėliau susidomėjau domainingu ir turėjau nemažai gerų domenų, tiesiog stengdavausi pakurti ant jų svetaines, kad nestovėtų tuščiai. Va taip va ir prisižaidžiau…

Sritys gan įvairios, bet visos svetainės informacinio tipo. Paanalizuoju konkurenciją ir jeigu matau perspektyvas tam tikroje srityje, tiesiog bandau rasti vietą savo projektui.

Koks pagrindinis motyvas užsiimti papildoma veikla?

A.: Papildomi pinigai, pastovaus tobulėjimo galimybė ir tiesiog kai kurie dalykai veža.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais? Kodėl būtent toks(ia)?

A.: Nišinės svetainės yra gerai, bet jos turi ribotą lankytojų skaičių. Tikslas atrasti vieną ar kelias populiarias sritis, kuriose mano projektas galėtų būti Nr1. Aš nelabai tikiu, kad vienas žmogus su savo projektu gali, pavyzdžiui, kokioje skelbimų srityje padaryti perversmą, o būti dešimtu ar penkioliktu irgi nieko gero.

Turėti svetainių tinklą yra patogu, nes yra vietos savireklamai, nuorodoms, lengvas lankytojų nukreipimas. Tačiau ir čia galioja 20/80 principas, kad ir kiek kursi tik 2 svetainės iš 10 bus tos, kurios duos pakankamą grąža, visos kitos tik palengvins gyvenimą pirmosioms. Tokius prioritetus ir aš esu užsidėjęs.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

A.: Vienas žmogus negali groti taip gerai kaip visas orkestras, tačiau mažo biudžeto projektuose savininkas turi būti kuo universalesnis. Projektas prasideda nuo idėjos, bet vėliau seka kiti etapai: specifikacija, domeno parinkimas, programavimas, dizainas, išpopuliarinimas, palaikymas. Todėl kuo žmogus daugiau žino (arba sugeba surasti tinkamus partnerius), tuo mažiau viskas kainuoja. Būtų galima ir daugiau vardinti apie idėjos originalumą, patį projekto įgyvendinimą ir pateikimą, žodžiu sėkmės recepte nemažai sudedamųjų dalių.

Kokius patarimus galėtumėte duoti žmonėms, kurie ketina savarankiškai vystyti tinklalapius neturėdami stipraus finansinio užnugario? Kokių dalykų vengti, ties kuom susikoncentruoti? Kokias klaidas esate padarę, kurių dabar žinodami jau galėtumėte išvengti?

A.: Naujokams reikia pasiruošti daug mokytis, siūlau nepradėti nuo super didelių idėjų (kurios tik teorijoje gali būti gražios) ir didelių portalų kūrimo. Kadangi pradžioje teks suvirškinti labai daug naujos informacijos, svetainės turėtų būti paprastesnės, o vėliau augsite žingsnis po žingsnio.

Man kaip ir daugeliui pradedančių teko padaryti daug klaidų: permokėti už kai kurias paslaugas, pasirinkti netinkamus žmones, kas įtakojo neužbaigtus projektus ir panašiai. Vienas iš pirmų didesnių projektų, kuris buvo skirtas ne Lietuvos rinkai, buvo labai ilgai daromas/gražinamas/testuojamas, daug kainavo ir visiškai nepasiteisino. Tai buvo man labai gera pamoka.

Ar galima išsiversti iš darbo su nuosavais nedideliais internetiniais projektais namuose?

A.: Galima, bet vien iš reklamos bus labai sunku tai padaryti. Reikėtų siūlyti papildomų paslaugų ar kitaip diferencijuoti uždarbio šaltinius. Nedidelio lankomumo svetainėse dažniausiai sukasi reklamos ne už parodymus, bet už paspaudimus, kas dar sumažina pajamas. Patys matote, kokios dabar krizinės reklamos kainos, ir kaip sunku rasti užsakovų.

Kokias dar neužpildytas nišas matote Lietuvos tinklalapių rinkoje?

A.: Galimybių ir neužpildytų nišų yra visada, tik kartais jų nematome. Tikriausiai ir šiandien praleidžiame galimybes, dėl kurių po kelių metų gailėsimės, nors viskas žiūrint atgal atrodys akivaizdu. Kartais smulkmeniškai išgvildentas planas nepavyksta, o ten kur nesitiki - rezultatai pranoksta visus lūkesčius. Man patiko flickr.com (didžiausia šiuo metu foto talpinimo sistema) įkūrėjų atsakymas, kai interviu metu paklausė, koks buvo jų planas prieš paleidžiant portalą. Atsakymas buvo, kad jeigu jie būtų rašę detalius verslo planus, išanalizavę kokie stiprūs konkurentai, jie niekada nebuvo išdrįsę paleisti šio portalo, jie tiesiog padarė šį žingsnį negalvodami. Kartais matyt reikia gyvenime improvizuoti ir galimybės pačios ateis pas tave.

Jeigu galėtumėte duoti viena patarimą, norintiems optimizuoti savo svetainę paieškos sistemoms, koks patarimas tai būtų?

A.: Jeigu reikėtų rinktis vieną SEO veiksmą svetainėje, rekomenduočiau būtinai įdėti raktinius žodžius į title žymą. Google rezultatuose, tai mėlynas pabrauktas tekstas.

Ir pabaigai…

A.: Internete viskas keičiasi stulbinamu greičiu, reikia daug mokytis ir viskuo domėtis, bet tai kartu ir didžiulė erdvė jūsų galimybėms. Ne vienas esam skaitę įkvepiančių sėkmės istorijų, kai per kelis metus savo projektų pagalba žmonės tampa milijonieriais ar milijardieriais. Linkiu, kad tarp Marketer.lt skaitytojų irgi atsirastų kuo daugiau tokių žmonių, kurie ankščiau ar vėliau galėtų pasakoti savo įspūdingą sėkmės istoriją!

Raktažodžiai: horoskopai.lt, nedidelio biudžeto interneto projektai, orai.info, papildomas darbas, patarles.lt, posakiai.lt, sapnai.com

Marketeryje dažnai kalbame apie portalus, kurie puikuojasi lankomumo reitingų viršūnėse, kurie priklauso didelėms tinklalapių grupėms ir, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Visgi turbūt ne vienas esate susidūrę su atvejais, kai žmonės mėgina prasimušti ir savarankiškai, neturėdami nei didelių finansinių nei laiko resursų. Paprastai tai būna vienas ar keli interneto specialistai, laisvalaikiu kuriantys tinklapius, kurie šiandien yra hobis, o ateityje galbūt ir pragyvenimo šaltinis. Beje, ar žinote, kad draugiem.lv (Lietuvoje FRYPE) atsirado irgi kaip grupės programuotojų hobis? Tik kiek vėliau jie pardavė dalį akcijų berods Latvijos telekomui. Čia hobis virto milijonais :)

Bene populiariausia sritis, kurioje pasireiškia individualios iniciatyvos yra klasifikuotų skelbimų portalai. Tarp populiariausių yra nekilnojamojo turto, pažinčių, automobilių ir darbo skelbimai. Vieni, kaip Darbas kaune, siekdami sėkmės specializuojasi, kiti kaip Jau stengiasi būti kažkuom patogesni, gražesni ir t.t. Kiekvienas pradėdamas jaučia, kodėl Skelbiu.lt ar koks kitas didelis portalas nėra tobulas ir tuo galima pasinaudoti. Pagrindinis mažo biudžeto projekto galimybių šaltinis - kūrybingumas.

Šia tema kalbiname vieną tokių kūrybingų žmonių, kurio mintis dažnai galite rasti komentaruose - Rolandą.

Kokie projektai jums priklauso?

R.: Šiuo metu man priklauso jau.lt, nerandu.lt, autod.lt, topreklama.lt, parduodamidomenai.lt, smsdarbas.lt, dalis meistras.com projekto.

Nuo ko viskas prasidėjo?

R.: Visa ko pradžia buvo susidomėjimas interneto svetainėmis, bei smalsumas. Praleisdavau nemažai laiko besidomėdamas įvairių interneto svetainių lankomumu, nes ypač pradžioj pagrindinis variklis skatinantis kurti savo projektą (-us) ir buvo lankytojai. Tuomet dar negalvojau apie tai, jog interneto svetainė gali tapti kažkokiu tai verslu. O ir internete tuo metu (prieš maždaug 6 metus) pamenu tik vieną verslą – prekybą SMS pramogomis mob. telefonams.

Ar tai vieno žmogaus iniciatyva?

R.: Taip tai yra vieno žmogaus iniciatyva, tačiau įvairiais klausimais tiek kuriant tiek vystant projektus nuolat diskutuoju su keletu draugų kurie dirba su internetu nesusijusiose srityse, taip manau galima tikėtis didžiausio objektyvumo, nes jie viską mato paprasto lankytojo akimis.

Kokios srities specialistai padeda vystant siuos projektus?

R.: Vystant projektus daugiausiai patirties semiuosi iš knygų ir įvairių sričių verslininkų. Nes ne retai prireikia vieno ar kito verslo specifinių žinių. Projektų vystymui labai pasitarnautų ir psichologo pagalba, nes psichologijos supratimas neįtikėtinai gali padėti vystant projektus.

Kuo jūs pats užsiimate?

R.: Mano pagrindinė veikla – interneto projektų kūrimas. Dirbdamas pagrindinį darbą nuolat tobulinu tiek bendravimo, tiek programavimo įgūdžius kurie praverčia tiek kuriant naujus projektus, tiek vystant jau sukurtus.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais?

R.: Visų pirma projektų vystymas mano hobi, o tik tuomet kažkokio tai verslo užuomazga. Jeigu naršėte man priklausančias svetaines, tikriausiai pastebėjote, jog jos nėra perkrautos reklamomis (o tai automatiškai apriboja pajamas, tačiau už tai lankytojai duoda pliusą). Be to, manau atkreipėte dėmesį į tai, kad mano vystomus projektus būtų galima išskirti į dvi dalis – vieni generuoja pajamas iš reklamos, kiti iš paslaugų apmokestinimo. Nors realiai tai projektai sueikvoja truputį daugiau pinigėlių nei uždirba, nes visos pajamos investuojamos atgal siekiant projektų augimo.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

R.: Manau svarbiausia nedaryti kičo. Niekada nekurkite projekto jei lankytojui negalėsite pasiūlyti kažko daugiau nei šiuo metu gali pasiūlyti kitos interneto svetainės. Ar teko susimąstyti kiek šiuo metu yra klasifikuotų skelbimų portalų Lietuvoje? O kiek yra GERŲ klasifikuotų skelbimų portalų? Dauguma žmonių investuojančių į interneto svetaines tikisi greitos grąžos, todėl pajungia skelbimų talpinimą iš kitų svetainių. Tuomet tvarkos nelieka, o tokias svetaines lanko tik netyčia per paieškų sistemas atklydę lankytojai. O tuomet apie lankytojų lojalumą svetainei neverta net kalbėti. Dar viena dažnai daroma klaida (jau paminėta ankščiau) neprotingas reklamos kiekis. Ar normalu, kad užėjus į svetainę viename puslapyje rodoma 750×100 pix, 468×60 pix., 3 reklamos po 180×150 pix. Ir dar gerai jei nėra kokių 2 reklamų 300×250 pix. Manau daugiau nei 3 reklaminės antraštės rodomos viename puslapyje naujai svetainei yra per didelė prabanga. Be to vienas iš svarbiausių projekto sėkmę arba nesėkmę lemiančių veiksnių – internetinio projekto kūrėjai (dizaineris(-ė), programuotojas(-a)). Nuo jų darbo, bei patarimų kokybės priklauso projekto sėkmė. Ne retai į mane kreipiasi žmonės investavę pinigus į interneto svetainę su klausimais kodėl jų interneto svetainės lankomumas visiškai neauga. O kai pamatai projektą supranti, jog ten buvo ne kas kita kaip eilinė programuotojo ir dizainerio „chaltūra“.
Taigi kuriant mažo biudžeto interneto projektą manau svarbiausia:

• Sugalvoti kuo jūsų svetainė bus pranašesnė už jau veikiančias svetaines.
• Pasikonsultuoti, bei padiskutuoti su jūsų manymu konpetetingu asmeniu dėl konkrečios svetainės kūrimo. Niekada aklai nepasikliaukite tais kuriuos jums rekomenduoja draugai ir/ar kolegos. Iki tam tikro lygio aš visuomet pasirengęs pakonsultuoti asmenis, įmones ketinančias kurtis mažo biudžeto investicinius projektus.
• Susitaikyti su mintim, kad artimiausius 2 metus (jei idėja nebus visiškai unikali ir jei neinvestuosite krūvos pinigėlių į reklamą) visas pajamas gausite vėl investuoti į reklamą.
• Bent truputį investuoti į svetainės dizainą, nes kaip kažkas pasakė „Geras dizainas lankytojų nepritrauks, bet prastas dizainas atstums“.
• Ypatingai svarbu optimizavimas paieškų sistemoms. Nes patys pigiausi lankytojai, tai lankytojai iš paieškų sistemų – nes jie nieko nekainuoja.
• Tinkamai išnaudokit visas nemokamos reklamos galimybes: nuorodų katalogai, nemokamą reklamą talpinančios svetainės (kaip topreklama.lt), forumai (specializuotuose forumuose pasiteiraukit, kas kam patinka ir nepatinka jūsų svetainėje), skelbimų lentos ir t.t. (pasikliaukit fantazija). Tik nerekomenduočiau: siųsti krūvas reklaminių el. laiškų (SPAM‘o); kasdien talpinti po keliasdešimtis skelbimų į skelbimų lentas. Tuomet jūsų svetainė atrodys visiškai ne solidi ir atstums tokius lankytojus kaip aš ir pan. ;)
• Ne apmokestinkit paslaugų iškart (jei yra tokia galimybė).
• Duokit ką nors lankytojui nemokamai (turite būti naudingas lankytojui).
• Nuolat domėkitės, kas lankytojus trikdo jūsų svetainėje.
• Leiskite lankytojams prisidėti prie svetainės plėtojimo (įgyvendinkite lankytojų prašymus, visuomet arba dažniausiai atsižvelkite į jų pastabas).
• Visada atrašykite į lankytojų laiškus, kad ir kokie jie kartais ne logiški atrodo. Ir prašyčiau laiško pabaigoje nepasirašykit kaip „ mano_web.lt administratorius“, gi esam žmonės :) prisistatykim. Juk visiems malonu kai į juos kreipiasi asmeniškai – vardu.
• Dėl mokamos reklamos. Ir mažo biudžeto projektuose kartais būna pinigėlių reklamai, tad prieš reklamuojantis atidžiai rinkitės kur reklamuotis. Mokėkite už parodymus, paspaudimus (tik ne už mėnesį, savaitę ar dieną), pasirinkite svetaines kuriuose renkasi jūsų svetainės tikslinė lankytojų grupė.

Ar galima išsiversti užsiimant tik tokių projektų vystymu Lietuvoje be jokio kito darbo?

R.: Na, žmonės turi skirtingus poreikius, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima. Šiuo ekonominio sunkmečio metu Lietuvoje išsiversti vien su tokiu projektų vystymų būtų ypatingai sunku. Na, bet aš laikausi nuomonės, jog viskas įmanoma. Gi geram projektui galima rasti investuotoją kuris sutiktų investuoti į projektą (ir tapti jo dalininku), o investicija būtų mėnesinis atlyginimas projekto vystytojui. Kadangi dalį portalo valdytų ir jo kūrėjas/vystytojas jis išliktų suinteresuotas portalo sėkme. O iš reklamos, papildomų paslaugų apmokestinimo pragyventi praktiškai neįmanoma, nebent projektai yra pakankamai įsibėgėję ir nebeinvestuojama į projekto populiarinimą.

Kokias dar neužpildytas nišas matote tarp Lietuvos tinklalapių?

R.: Vieną neužpildytą nišą matau labai gerai ir jau po truputi vyksta portalo kūrimo darbai. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje būtinai pristatysiu šią svetainę marketer.lt, tuomet galėsim atsigręžti atgal ir pasvarstyti kodėl šios nišos ankščiau niekas neužpildė. Na manau dar yra vietos specializuotiems automobilių pardavimo, nekilnojamo turto portalams. Tačiau tokiems projektams išvystyti reikia turėti arba daug nuosavų reklamos plotų ir/arba nemažai pinigėlių.

Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent 1. atsakyme paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

R.: Kai Jau.lt portalas buvo pradėtas kurti, tuo metu Lietuvoje suskaičiavau man regis apie 20 skelbimų lentų ir jos visos atrodė labai sunkios, nepatogios, be to sritis atrodė labai įdomi ir nereikalaujanti jokių specifinių žinių. Be to, labai jau tuomet gundė skelbiu.lt lankomumas :). Taip pat turėjau kelias idėjas kurių tuomet nebuvo įgyvendinusi nei viena skelbimų lenta. Manau, jog daugumai yra/buvo susidariusi nuomonė, jog skelbimo lentą išvystyti yra paprasčiausia. Na po kelių metų praleistų prie šio projekto aš taip teigti nedrįsčiau.

Nerandu.lt - kadangi mastau kiek ne standartiškai ir negailiu keletos litų domenams, vieną kartą eidamas į surask.lt (atsiprašau už reklamą) šovė į galvą mintis „nerandu.lt“ :) ir už ne pilnų metų gimė nuorodų katalogas. Kodėl nuorodų katalogas? Todėl, kad tai naudinga ir svetainių kūrėjams ir nedidelioms įmonėms, nes tai yra nemokamos reklamos forma. Tuo metu, nebuvo nei vieno nuorodų katalogo kuris turėtų nuorodų TOP100, kuris rodytų naujausias nuorodas (kas padidina pastebėjimo tikimybę). Ar smagu naršant po interneto svetainę matyti šveplą tekstą? Ar smagu matyti pasikartojančią informaciją? Todėl stengiuosi nerandu.lt padaryti švariausiu nuorodų katalogu. Kiekvienos svetainės informacija yra perskaitoma, ištaisomos gramatinės, loginės klaidos ir t.t. Tai daug darbo reikalaujanti sritis, bet taip pat ir nešanti didelį emocinį pasitenkinimą kai supranti jog tai darydamas galbūt padedi smulkioms įmonėms gauti vieną kitą taip reikalingą užsakymą. Prieš gerus du metus kam buvo aktuali nemokama reklama? Tik pavieniams asmenims, o šiandien ji aktuali ir daugumai įmonių.

Rinkdamasis kurią idėją įgyvendinti (šiuo metu galvoje jų sukasi labai daug) jas renkuosi intuityviai, nesu verslo pasaulio ryklys kuris pultų tik į akivaizdžiai perspektyvias sritis. Aš manau, kad svarbiausia daryti tai kas patinka, tuomet ir rezultatai būna geresni.

Ir pabaigai…

R.: Manau dar ne daug kas susimąsto, bet vertėtų susimąstyti apie tai, jog nuosavas internetinis investicinis projektas vėliau gali pasitarnaut nuosavo verslo reklamai, kad ir nesusijusio su internetu. Kam mokėti už reklamą internete jei patiems galima susikurt nuosavus reklaminius plotus? Žinoma tam reikia nemažai laiko, bet šiuo metu žmonės turi daugiau laiko nei pinigų, todėl jį reiktų investuoti protingai.

Sėkmės generuojant idėjas ir jas įgyvendinant!

Raktažodžiai: autod.lt, automobilių skelbimai, Darbo skelbimai, jau.lt, klasifikuoti skelbimai, klasifikuotų skelbimų portalai, meistras.com, nekilnojamojo turto skelbimai, parduodamidomenai.lt, pažinčių skelbimai, smsdarbas.lt, topreklama.lt

Vakar Verslo žiniose nuskambėjo, kad į Baltijos šalis žengia ‘internetinės rinkodaros gigantas’ iš Kanados - WSI. Bendrovė aplink save buria žmogiškąjį kapitalą, kuris būtų pasirengęs konsultuoti smulkias ir vidutines įmones internetinio marketingo klausimais. Išsilaikai sertifikatą, susimoki frančizės mokestį… ir tampi e-rinkodaros asu. Bendrovės misija:

WSI Baltics will be responsible for developing a network of single unit franchisees in the Baltics and providing ongoing training and support to help them offer high quality, best in class online marketing solutions to local SMBs (Small and Medium sized businesses).

WSI skelbiasi užsiimanti Internetinu Marketingu, tačiau po tuom slypi daugybė dedamųjų. Tad kristalizuojant reikėtų pasakyti, kad WSI ištiesų užsiima internetinės rinkodaros mokymais, o įmonių konsultacijomis užsiima Petras, Jonas ir t.t., kurie perka tuos mokymus. Žmogiškąjį kapitalą WSI vilioja skambiais šūkiais:

“Discover the freedom of owning a business..”
“be a part of this great business opportunity..”

Jų tikslinė auditorija - internetinės rinkodaros profanai. Tad šūkis “we simplify the Internet” yra labai tinkamas. Pastebėkite pirmajame iš žemiau pateikiamų video ant stalo guli knygos iš serijos “Internetinė rinkodara žaliems”. Tokia auditorija jaučia, jog gauna vertę - koncentruotą medžiagą apie PPC, el. pašto kampanijų organizavimą, analizę, … Įdomi jūsų nuomonė - ar lietuviams reikia tokio mokymų šaltinio ir kaip manote, ar jie būtų pasirengę už tai mokėti?

Info apie WSI tolesnei diskusijai komentaruose:

Tinklalapis Baltijos šalims: http://www.wsibaltics.com
WSI blogas: http://www.wsibaltics.com/_blog/WSI_Baltics_Blog
WSI Twitter: http://twitter.com/wsibaltics

Suprantantiems estų kalbą, keli video:
http://www.youtube.com/watch?v=zzJcdTT1_QQ&NR=1
http://www.youtube.com/watch?v=2cd6pim-2DM&NR=1
http://www.youtube.com/watch?v=lMnycV2mF1g

Raktažodžiai: internetinė rinkodara, internetinis marketingas, WSI, WSI Baltics

Prieš kelias Povilas rašė apie televizijoje vis skambantį žaidimą “Pinigų virusas”. Vakar gavau laišką nuo šio žaidimo kūrėjų, tad suteikiu šansą ir jų pusei:

“Rašau, nes pamačiau, kad pastebėjote mūsų naująjį produktą - Pinigų virusą. Džiugu, kad pastebėjote, vadinasi komunikacija tikrai pradeda įsisukti.

Bet kuriuo atveju, kadangi jau buvome sulyginti su liūdnai pagarsėjusiu Fun Mobile’u, manau, turime teisę paaiškinti, kad mes toli gražu ne ta puse pasukome :)

Suprantu, kad kuriant bet kokį tokio modelio žaidimą yra sunku išvengti praeities “kolegų” sukurto šleifo - tai žaidimai per TV1 ar BTV, kur skambučiai į studiją nepatekdavo, vėliau įvairios kitos prenumeratos - Fun Mobile, Love Termometer ir visokie kitokie smagumai, kurie dabar pamačius bet ką panašaus gąsdina, nejau tai vėl apgaulė.

Tikrai taip nėra, kuo gi tai kitaip - Fun Mobile prenumerata buvo produktų, kurių paprastai reikia tik kartą - tai koks nors IQ testas ar meilės termometras, pažaidei ir gana. Pinigų viruso žaidimas yra tęstinis. Kas nutinka fun mobile atveju - vartotojas apie prenumeratą pamiršta, nežino, kad jis yra apmokestinamas (ne visi operatoriai Lietuvoje siunčia apmokestinimo informacija sms’u). Vartotojas apie prenumeratą sužino tik gavęs sąskaitą arba net nesužino, jei jam įprast gauti didesnes sąskaitas.

Pinigų viruso atveju vartotojas apie prenumeratą nepamirš niekada - į savaitę jam siunčiami klausimai net keturis kartus. O jei vartotojas ilgesni laiką nežaidžia - mes jį atjungiam. Ir daugiau jam nieko nebesiūlom…

Esame darę apklausas ir kalbėję su prizus laimėjusiais vartotojais - jie supranta, kad žaidimas yra mokamas ir kiek jis kainuoja. Įdomu ir tai, kad nemaža dalis žaidžia ne dėl prizo, o dėl įdomumo atsakinėti į klausimus. Klausimai SMS’u pateikiami tikrai sudėtingesni, nei pateikė Povilas. Pakeisime juos ir komunikacijoje į sudėtingesnius.

Kitaip nei kitų “paslaptingų” žaidimų - turime pilnos darbo dienos pagalbą Pinigų Viruso vartotojams telefou bei el. paštu. Nuo paslaugos galima atsijungti paprasta - išsiuntus sms’ą, ar tiesiog paskambinus į mūsų support’ą.

Jau esame atidavę apie šimtą prizų, ir jų kaštai tikrą nėra maži, tad Povilas rašydamas apie greitus Pinigus yra neteisus.

Taigi, trumpai apie žaidimą tiek. Jei kils dar  - mielai atsakysime.

Povilas”

Tad jeigu turite klausimų ar pasmalsavimų, rašykite komentaruose.

Raktažodžiai: Fun mobile, IQ testas, Love Termometer, Pinigų virusas

Jau rašėme apie naujienų portalų lenktynes. Naujienų portalų verslas turi savo specifiką. Iš šono žiūrint kartais yra sudėtinga atskirti, kas yra bendra praktika, kas nesąžininga konkurencija, kas turinio vagimu. Vakar gavome laišką iš skaitytojo (sutrumpinta versija):

“<…> Kadangi dažnai rašote apie interneto svetaines, manau, bus įdomu, kaip nesąžiningai elgiasi naujienų portalai, kad tik pritrauktų lankytojų. Jau senokai stebiu 15min.lt kaip jie dažnai tiesiog trumpai perrašo delfio naujienas, patys paskambina tam žmogui, kurį straipsnyje apklausė delfis ir interviu pateikia nelyg savo. Bet šiandien jie visiškai suįžūlėjo. Pažiūrėkit, praktiškai visų jų krepšinio čempnionato rubrika yra tiesiog embedinti autoriniai Krepsinis.net video, o straipsnis - tų video turinys, tik kad užrašytas tekstu. Pvz. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6.

ir dar krūva kitų… Nėra labai garbinga taip elgtis naujienų portalų, ypač save pateikiančiam, kaip draugišką, sąžiningą ir pan… Suprantu, kad ekonominė situacija dabar nėra lengva, bet kiti kažkaip sugeba išlikt ir nevogdami… <…>”

Pavyzdys (vizualas iš 15min.lt):

Yra nusistovėjusi bendra praktika, kad tarp daugelio naujienų portalų redakcijų yra susitarimai kartais pasiskolinti turinį. Toks susitarimas egzistuoja 15min.lt ir krepsinis.net atveju. Visgi skaitytoja gerai pastebėjo, kad nuo vakar 15min.lt pradėjo imti beveik viską. Šiuo atveju, matyt, pasinaudota bendru susitarimu ir nusižengta bendros praktikos principams.

Raktažodžiai: 15min.lt, bendra praktika, krepsinis.net, nesąžininga konkurencija, Reklama, supervideo.lt, video, video reklama

Dar balandį rašėme apie „Ragučio“ B-SHAKE kokteilio įvedimo į rinką kampaniją, kurioje aktyviai buvo panaudotas Facebook.com socialinis tinklas. Tąkart buvo sukurtas dirbtinis personažas ir vartotojas FB, apie kurį sukosi visa kampanijos istorija.

Panašu, kad nuo metų pradžios populiariausiu produkto populiarinimu būdu lietuviškai Facebook’o bendruomenei tapo Facebook’o „draugų“ reklamos modelis:
a) sukuriamas virtualus FB vartotojas (pavadinimas atitinka prekinio ženklo pavadinimą, įdedama keletas dėmesį patraukiančių nuotraukų);
b) kviečiami į FB draugus visi iš eilės (arba dažniau tam tikrus profilio parametrus atitinkantys vartotojai);
c) per trumpą laikotarpį (iki 14 dienų) suburiama kritinė masė žmonių (jei nesiseka pritraukti žmonių, auditorijai paskatinti atiduodamas nemokamas prizas);
d) jei komunikuojama keletą produktų, sukuriamos skirtingos FB grupės, ar gerbėjų puslapiai;
e) kritinei masei stumiamas reklaminis turinys per FB „sieną“, paštą, grupes, gerbėjų puslapius.

Pavyzdys, kuris iliustruoja viršuje aprašytą modelį (naujausias FB profilyje):
a)
b)
c ir d)
e) Greitai sulauksime :)

Keletas šio modelio privalumų:
Nemokamas kanalas.
„Antro šanso“ turėjimas (grupė vs. gerbėjų puslapis vs. draugai)
Auditorijos profiliavimo galimybė.
Įėjimas į asmeninę varototojo erdvę.
Nemokami papildomi konktaktai (1 „draugas“ atveda dar iki 6 kontaktų).
Vartotojų reakcija ir atgalinis ryšys.
…

Kai kurie trūkumai:
Kainuoja startas ir palaikymas (galima „sumokėti“ asmeniniu laiku ir energija).
Etiškos komunikacijos su vartotojų dilema („meluoti ar nemeluoti?“).
Greitas vartotojų susierzinimas dėl eterio šiukšlinimo.
…

Raktažodžiai: b-shake, Facebook.com, gera buti dviese, Ragutis, Reklama, socialiniai tinklai

Daugelis Lietuvos e-marketingo specialistų tokiais tapo per profesinę praktiką, papildomus mokymus, hobius ir kt. Anksčiau jie universitetuose (ar kitose aukštosiose mokyklose) bakalaure (ar magistre) studijavo verslo administravimą ir vadybą, kalbas, informacines technologijas, ekonomiką, komunikaciją ar kitą specialybę, retas baigė marketingo studijas. Dažniausiai bakalaure / magistre turėta vieną ar kelis studijų dalykus, susijusius su marketingu.

Lietuvoje marketingas priskiriamas vadybos ir verslo administravimo studijų krypčiai. Visgi su marketingo studijomis kol kas sudėtinga, nekalbu apie specializuotą internetinio marketingo kryptį. “Arčiausiai” el. rinkodaros iš bakalauro studijų galbūt galima būtų įvardinti “Vadybos informacinių sistemų” programą VU (ar yra lygiaverčių / geresnių alternatyvų Lietuvoje?). Bendros krypties marketingo magistro studijos, kiek žinoma (būtų gerai sąrašą išplėsti), siūlomos VU Ekonomikos ir Komunikacijos fakultetuose, ISM -  “International Marketing and Management” programa, kur galima gilintis į e-komunikacijos sritį rašant magistrinius. M. Romerio universitete siūlomas “Elektroninio verslo vadybos” magistras.

Sutinku, kad praktika - geriausia mokykla, visgi apsisprendusiems dirbti el. rinkodaros srityje norėtųsi pasiūlyti koncentruotų studijų alternatyvų. Kyla klausimas, kur studijuoti, norint gauti gerus pagrindus ir gilias įžvalgas e-marketinge? Lietuvoje? Užsienyje? Galbūt nuotoliniu būdu (angl. online degree)?

Raktažodžiai: e-komercija, e-marketingas, elektroninis marketingas, internetinė rinkodara, studijos

Matthew Robson yra penkiolikmetis praktikantas JAV banke Morgan Stenley. Jis gavo užduotį aprašyti ko jis ir jo draugai ieško informacijos-pramogų srityse. Jo ataskaita buvo tokia įdomi, kad šį pirmadienį praktiškai visi didieji verslo informacijos kanalai, kaip Financial Times ir Bloomberg, citavo jaunuolio įžvalgas, tarp kurių:

Jaunimėlis nesinaudoja Twitter’iu, nes jie suvokia, kad niekas neskaito jų čiulbesių.
Jie yra labai aktyvūs socialinių ryšių tinklų vartotojai, tarp kurių dažniausiai Facebook.

Kitos įžvalgos:

“Teenagers are consuming more media, but in entirely different ways and are almost certainly not prepared to pay for it”

“They do not listen to the radio, preferring music Websites that stream music for free and allow them to choose their songs”

“They are “very reluctant” to pay for music and 80 percent download it illegally. Most have never bought a CD, he says”

“They resent intrusive advertising on billboards, television and the Internet and they are willing to chase content and music across platforms and devices such as mobile phones and Apple Inc.’s IPod”

Newspapers and other print media are “irrelevant” while movies and music concerts remain popular and are one of the “few beneficiaries of payment”

Teenagers go to the movies “quite often” although it’s “not about the film, but the experience and getting together with friends.”

Įdomu, kas labiau patraukė stambių verslo medijų dėmesį - itin įžvalgios mintys ar jo amžius…

Raktažodžiai: Bloomberg, facebook, Financial Times, Matthew Robson, Morgan Stenley, twitter