marketer.ltforumas

Prieš metus rašėme apie „Super Bowl“ JAV NFL finalinį žaidimą ir reklamų kainas. Šiemet „Super Bowl 2010“ reklamų tinklelis taip pat sulaukė „Doritos“ organizuojamos „Crash The Superbowl“ socialinės reklamos kampanijos reklamos-nugalėtojos. „Crash The Superbowl“ idėja yra paprasta - tiek paprasti žmonės, tiek profesionalūs reklamų kūrėjai sukuria ir pateikia konkursui juokingiausias „Doritos“ reklamas. Reklamos talpinamos „Crash The Superbowl“ socialinės reklamos internetinėje svetainėje, kurioje reklamų žiūrėtojai išrenka reklamas finalistes. Jų kūrėjai dalinasi solidų prizinį fondą, o iš finalistų galiausiai atrenkamas geriausias video, kurį „Doritos“ transliuoja „Super Bowl“ reklamų tinklelyje.

Laimėtojas: „House Rules“

Kiti finalinikai:
1. „Underdog“

2. „Casket“

3. „Snack Attack Samurai“

Atvejis įdomus, nes sąlyginai nebrangiai sukuriamas solidus reklaminių idėjų portfelis, pagaminama reklama, iškomunikuojami „Doritos“ auditorijai skirtingi reklamų variantai ir vartotojų atrenkamas geriausias video. Rezultatas - didelis buzz’as ir video reklamos sėkmė yra garantuota.

Raktažodžiai: Casket, Crash The Superbowl, Doritos, funny commercial, House Rules, juokinga video reklama, Snack Attack Samurai, Super Bowl, Super Bowl 2010, Underdog, video, video reklama, videos, virusinė video reklama

Prieš kelias dienas taip tyliai tyliai veikti pradėjo gal ir ne iki galo atidirbta, bet vis tiek pakankamai įdomios koncepcijos svetainė Stilingos.lt. Ji skirta moterims virtualiai “pasimatuoti” įvairių Lietuvoje prekiaujamų prekių ženklų drabužius, susidėlioti sau patinkančius jų derinius ir pan.

Pati svetainė gal ir nėra stebuklas, bet joje esantis Flash įrankis - tokios koncepcijos  ir gana gerai išdirbto lietuviško produkto dar neteko matyti, akivaizdu, kad jam sukurti buvo sukišta daug laiko ir resursų. Šiame įrankyje pirmiausia moterims rekomenduojama virtualiai “susikurti” save (pasirinkti figūros tipą, apimtis, plaukų spalvą, šukuoseną, įsikelti veidą), o tada ant šio modelio “rengtis” įvairius drabužėlius, žiūrėti kaip jie dera modeliui, tarpusavyje ir pan.

Man, kaip moteriškos lyties atstovei, idėja atrodo labai šauni ir, jeigu drabužių būtų suvesta daug, naudočiausi ir naudočiausi. Visgi daug jų kol kas nėra. Turbūt ne taip lengva prikalbinti prekių ženklų atstovus apkarpyti drabužius pritaikant juos sistemai, suvesti visus išmatavimus ir pan. Dar būtų smagu, jeigu pasirinktas figūros tipas būtų pritaikytas prie įvestų išmatavimų, nes dabar viskas “primatuojama” ant standartinių modelių. Bet tai technologiškai turėtų būti dar sudėtingiau, nes tektų pačioms įvairiausioms proporcijoms pritaikyti drabužius… Na, jeigu projektą sukūrusi Kryptis atidirbs ir šį momentą, turės turbūt geriausią tokio pobūdžio įrankį ir galės drąsiai jį pardavinėti užsienio eshopams. Rašau užsienio, nes juos turbūt lengviau pavyktų įtikinti pritaikyti savo turimus drabužius įrankiui, lietuviškiems juk dažnai pritrūksta laiko net ir tekstams išsiversti į lietuvių kalbą ;)

Kaip ten bebūtų, sėkmės įrankio kūrėjams, šaunuoliai jūs. Smagu kažką tikrai naujo atrasti lietuviško interneto padangėje.

Raktažodžiai: Įrabkiai eparduotuvėms, Stiliaus įrankiai, Stilingos.lt, Virtualus stilius

Turbūt nemažai yra mąsčiusių apie centralizuotą duomenų bazę, kurioje galima būtų rasti bankų išparduodamą turtą. Yra būstų, automobilių ar kito turto, kuris buvo įkeistas bankams už kreditus, o šiuo metu tą turtą norimą parduoti, siekiant padengti arba iš dalies padengti nemokaus kliento įsipareigojimus. Kadangi to turto pirkėjas paprastai jau būna kažkiek išpirkęs turto, tai kredito likutis kartais gali būti mažesnis už pačią turto vertę, tad bankas perimdamas jį dėl įsipareigojimų nevykdymo patiria tam tikrą išlošį. Esant tam tikrom aplinkybėm, kai šio turto ima pernelyg daugėti, bankas gali būti suinteresuotas jį parduoti pigiau, kad greičiau padengtų arba iš dalies padengtų savo patirtus nuostolius su konkrečiu nemokiu klientu.

Vakar kaip tik startavo tokia sistema, kurios pavadinimas BankSale.eu. Anot autorių (iš pranešimo spaudai):

“Pasaulinė krizė atsiliepė Lietuvos gyventojų ir įmonių mokumui, todėl bankai vis dažniau priversti perimti iš skolininkų už negrąžintas paskolas nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įrangą. Nekilnojamojo turto valdymas arba prekyba automobiliais nėra bankų verslas. Finansų institucijoms svarbu kuo greičiau atgauti įšaldytas lėšas. Pirkėjams dabar pats palankiausias metas įsigyti automobilius, nekilnojamąjį turtą ar įvairią įrangą. Tačiau Lietuvoje jaučiamas vienos specializuotos duomenų bazės tik apie bankų parduodamą turtą trūkumas. Apie tai ne kartą kalbėjo pačių bankų atstovai. Todėl nutarėme sukurti bankų perimto turto katalogą, kurio dėka apie visą bankų bei lizingų bendrovių parduodamą turtą galės sužinoti ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir pirkėjai iš užsienio… dažnai bankų perimtas turtas parduodamas net iki 30 procentų pigiau, nei rinkos kaina…

Nors projekto autoriai matomai pasižymi itin didelėmis ambicijomis, pats portalas yra labai neturiningas. Pavyzdžiui, NT objektų visoje Lietuvoje yra net du. Ir tie parduodami kainomis, kurios toli gražu neprimena “gero deal’o”. Vakar respublika kaip tik bandė spėti, kiek gali būti žmonių, kurie turi problemų su būsto kreditais. Anot jos, tokių yra viso labo 1500 - 3000. Jei tai teisingas spėjimas, NT objektų, kurie būtų išparduodami per banką, yra nereikšmingas skaičius. Reikia turėti omeny, kad tik iš labai reto kurio bankas atima būstą. Paprastai mėginama išlaukti pirkėjo mokumo. Tad rinka tokiam projektui vargu, ar egzistuoja.

Raktažodžiai: BankSale.eu, Nekilnojamasis turtas, Varžytinės

“MG Baltic” priklausanti žurnalų leidybos įmonė “UPG Baltics” neseniai rinkai pristatė galimybę savo leidinių prenumeratos sistemoje www.zurnalai.lt prenumeruoti elektronines žurnalų versijas. Karolis Pocius aptarė projekto įgyvendinimo techninius niuansus, o man įdomesnė pati idėja ir kokią ji turi perspektyvą.

Elektroninių leidinių kaina šioje sistemoje gerokai mažesnė už popierinių. Visgi abejoju, kad bus daug tokio formato prenumeratorių, nes žurnalų skaitymo įpročiai gerokai skiriasi nuo informacijos skaitymo kompiuterio ekrane. Kompiuterio taip patogiai nepasiimsi pavartyti į kelionę ar prie pietų lėkštės. Visgi UPG jau prieš turbūt daugiau negu metus yra paleidus savo tylų ramų projektą vyras.lt, veikiantį ant tokios pačios elektronino leidinio skaitymo sistemos, kaip kad ir zurnalai.lt pateikiami leidiniai, tad zurnalai.lt techninio įgyvendinimo kaštai neturėjo būti labai dideli ir UPG tikriausiai pasirinko geriau jau daryti elektronines versijas negu nedaryti. Gal ir teisingai, auditorija tų, kurie perka žurnalą prekybos centrų stenduose ar spaudos kioskuose, praktiškai neturėtų persidengti su tuo trupučiu būsimų elektroninių prenumeratorių, o keli papildomi litai kišenės nedrasko.

Man asmeniškai gal negu prenumerata yra įdomesnė galimybė atsisiųsti senų numerių elektronines versijas, nes kartais būna, kad atsimenu arba sužinau, jog kažkada to žurnalo kažkuriame numeryje buvo informacijos, kuri man praverstų šiandien, o prekyboje tokio žurnalo jau nebeatrasi. Tik liapsusas, kad pas žurnalai.lt tokių senų numerių kainos lygiai tokios pačios kaip naujo numerio kainos.

Na, geriau ar blogiau, vis tiek smagu, kad kažkas daroma ir spaudos leidėjai išbando naujus būdus lipti iš krizės. Stebėsim, kurie pasiteisins ir sėkmės tobulėjant ;)

Raktažodžiai: Elektroniniai žurnalai, MG Baltic, UPG, UPG Baltic, Zurnalai.lt

Stebėdama sparčiai augantį Facebook vis galvodavau, kada One.lt ištrauks kokį kardinalų pakeitimą iš savo garažo. Tačiau  didesnių pokyčių nenutiko ir, panašu, kad užsienio giganto konkurencija jau leidžia iki tol aprodžiusio nepajudinamo One.lt saulę žemyn. Palyginus praėjusių metų lapkričio statistikas su šių metų lapkričio, portalo lankomumas nukritęs 13%.

Gemius Audience tyrimo duomenys

Įdomu, kad Lietuvoje Facebook’e užsiregistravę apie 300 tūkst. vartotojų, tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje tik ~55 tūkst.Vadinasi Latvijoje įsitvirtinusio vietinio socialinio tinklo draugiem.lv (mūsiškio frype.lt pirmtakas) verslo modelis konkurencijai atsparesnis negu mūsiškio One.lt, taipogi turinčio savo vietininką ir Latvijoje (One.lv).  O jei į brolių Latvių pastarųjų metų statistiką pažvelgtume dar atidžiau, matytumėm, kad kol pas mus One.lt krito (One.lv tarp kitko irgi krito), Draugiem.lv augo. Vadinasi net ir esant stipriam tarptautiniam konkurentui, vietinis žaidėjas atsilaikyti gali.

Na, žiūrėsim stebėsim, kaip viskas čia Lietuvėlėj klostysis toliau, bet kol kas panašu, kad One.lt “pinigų žąsies” verslo modelis jau pradėjęs jiems patiems kaišioti koją.

Raktažodžiai: Draugiem.lv, Frype.lt, gemius audience, ONE.lt, One.lv

Prieš porą dienų į marketer.lt kreipėsi Ramūnas Žilionis, kuriam priklauso tinklaraštis apie internetinę komunikaciją. Pasak Ramūno Ž., jis eksperimentuoja elektroninės komecijos Lietuvoje srityje. Naujausias bandymas buvo atliktas e-komercijos srityje. Plačiau apie R. Žilionio projektus žemiau pateiktame interviu (kalba netaisyta).

1. Kokius projektus šiandien valdote? Kuris turi stipriausiais pozicijas internete (subjektyviai)?
Prieš atsakydamas į šį klausimą noriu paaiškinti, kokia mano projektų specifika. Aš į juos žiūriu ne kaip į verslą, o kaip į edukacinius. Aš turiu savo sėkmingą verslą digitouch!, kurio pagalba kuriu įdomius komercinius projektus klientams. Tačiau norėdami žinoti daugiau už konkurentus, turime patys kiekvieną dieną tyrinėti rinką. Žinoma, galima pasiskaityti užsienio blogų ir tai kišti klientams. Tačiau aš pasirinkau sunkesnį kelią. Noriu viską išbandyti savo projektuose ir tik tada, tai kas veikia Lietuvoje, siūlyti žmonėms, mokantiems man už unikalias žinias. Iš to išplaukia ir mano projektai:

www.kriause.com - vienas iš seniausių weblogų Lietuvoje. Čia kaip ir pridera webloge, dalinuosi savo ar verstomis įžvalgomis, kurios pritaikomos mūsų šalyje. Jis yra stipriausias mano projektas ne todėl, kad jo pagalba užsikaliau daugiausia pinigų, bet patenkinau savo žmogišką poreikį duoti kitiems. Didžiausia kapitalizacija buvo tada kai keli pas mane darbintis atėję vaikinukai paklausti iš ko jie mokėsi kurti internetą pasakė, kad iš www.kriause.com. Tada supranti, kad tai kas kitiems atrodo laiko švaistymas tau yra didžiausias atpildas. Tiesa jų taip ir nepriėmiau į darbą :)
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad turėdamas šį weblogą kelis kartus pakeičiau darbą gaudamas pasiūlymus iš jo skaitytojų. Ir nei vienas iš jų net mano CV nėra prašęs. Tikriausiai pakankamai Kriaušėje prirašyta :)

www.muse.lt - gimęs kaip nekaltas mano ir draugės weblogas apie meną ir dizainą lankytojų iniciatyva virto į rimtesnį projektą. Tačiau jo tikslas - ne kapitalizuotis per banerius ar kitas paslaugas, tačiau atlikti išsamų tyrimą, kaip Lietuvos vartotojai reaguoja į minimalistinius grafinius elementus. Tiesa ta, kad mes internete užaugome tarp vakarų su paprastais, minimalistiniais, funkciniais svetainių dizainais ir rytų su ryškiais Lebedevo darbais ir perdėtai iščiustintais puslapiais. Šio projekto rėmuose aš ieškau to lietuviui idealaus dizaino. Tuo pačiu dėlioju pilną mūsų šalies interneto vartotojo veidą. Jei kam įdomu, savo įžvalgas pristatytu jau vasarį, seminaro Integruok rėmuose.
Taip pat šis projektas inspiravo kitų metų pradžioje pasirodysiančią interjero dizaino parduotuvę, kurioje vartotojas galės rinktis arba daiktą pasidaryti pačiam arba pirkti. Deja, jis bus skirtas ne Lietuvos rinkai.

www.automanas.lt - nišinis projektas skirtas žmonėms žinantiems koks tepalo skonis. Jo unikalumas - tai pilnai Facebook projektas. Tiek socializacija, tiek kapitalizacija bus vykdoma socialinio portalo rėmuose. Ko gero visi esate prisiskaitę futuristų straipsnių, kurie postringauja, jog netolimoje ateityje internetas trauksis, ir tokie gigantai kaip Facebook ar Google taps pilnavertėmis platformomis, kuriose vartotojai ras viską ko jiems reikia. Remiantis šiomis tendencijomis ir startavo automanas.lt, kuris ateityje Facebook įskiepų pagalba taps pilnaverčiu projektu neturinčiu savo domeno. O kol kas tai gera terpė išryškinti Facebook galimybes Lietuvos rinkoje.

www.tokiekitokie.lt - prieš septynis metus sukurtas ir ilgai archyvuose gulėjęs prekinis ženklas. Jei kažkas pamena jis buvo trumpam pasirodęs vienoje iš Kriause.com versijų. Tai ką matote dabar yra eksperimentas e-komecijos srityje. Labai dažnai susitikimuose su klientais girdžių žodį e-komercija. Todėl parūpo išgvildenti ir šios srities Lietuvos vartotojo ypatumus. Noriu pažiūrėti kokie nestandartiniai pardavimo būdai yra priimtiniausi tiems 12 procentų iš visų naudojančių internetą, kurie nors kartą atliko pirkimą virtualioje erdvėje. Deja, esu realistas ir tikrasis pelnas iš šio, vos kelis šimtus litų kainavusio, projekto bus gaunamas angliškame analoge More>Less.

2. Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais? Kodėl būtent toks (-ia)?
Šie projektai man eksperimentariumas, kurio dėka galiu sukauptas žinias parduoti komerciniuose projektuose klientams. Jie gimė todėl, kad negalėjau užmigti naktimis kaip juos norėjau sukurti :)

3. Nuo ko viskas prasidėjo (idėja)? Kodėl jūs pasirinkote startuoti su tokiekitokie.lt projektu? Kodėl būtent ši sritis?
Aš save laikau verslo panku. Nors tai gali skambėti kvailai, tačiau manęs nedomina projektai, kurie nesukuria pridėtinės vertės. Pažįstu nemažai žmonių, kurie uždirba iš projektų kuriuose Google reklama sudėta taip, kad vartotojas ją nejučiomis paspaudžia. Man tai nepriimtina. Aš noriu, kad kiekvienas projektas įneštų nors mažą dalį inovacijos ir taip įgytų konkurencinį pranašumą. Nesakau, kad tos idėjos kurios slypi mano projektuose yra unikalios ir mano sugalvotos. Tačiau jos turi mane motyvuoti atiduoti dalį savęs kiekvienam puslapyje apsilankiusiam žmogui. O kai nuoširdžiai darai tai ką mėgsti pinigai ateina savaime.

4. Kada startavote? Kodėl pasirinkote tokį laiką?
Kalbant apie tokiekitokie.lt tai pati idėja buvo pamatyta prieš metus viename iš skandinaviškų puslapių. Ją įgyvendinti pastūmėjo diskusija su vienu dizaineriu ir noras edukuotis e-komecijos srityje. Jau po savaitės puslapis buvo paleistas. Viskas atsitiko kaip sprogimas ir tik laikas parodys ar tai įvyko laiku ar ne.

5. Kas yra Jūsų produkto (projekto) TG? Kaip ją apibūdintumėte (esminės charakteristikos)?
Tiek lietuviška tiek angliška tokie>kitokie versija skirta tokiems avantiūristams kaip aš. Aš čia nepardavinėju 12 marškinėlių per metus. Aš jiems parduodu siurprizą, netikėtumo jausmą. Be viso to dar parduodu viltį. Ši 12 marškinėlių programa sugalvota kaip psichologinė pagalba sunkmečiu. Tiek puslapio vizualika, tiek marškinėliai turi žmogų įkvėpti, pakelti jo pasitikėjimą savimi. Taip pat prie kiekvienų marškinėlių talpinsime po įkvepiantį palinkėjimą, kad žmonės lengviau pragyventų nepačius šviesiausius žmonijos metus. Ko gero TG yra žmonės, kuriems daugiausiai reikia kitų palaikymo. :)

6. Kuo Jūsų projektas išskirtinis? Kokie Jūsų projekto artimiausi konkurentai? Kodėl vartotojas turėtų rinktis Jūsų projektą, o ne konkurentų?
Kalbant apie projektą, Lietnete (Lietuvos internete) tai prieš kelias savaites mačiau panašią idėją su kojinėmis. Ten galima buvo užsakyti kojines savo mylimajam, kurias jis visa savaitę kas dieną ras savo pašto dėžutėje. Tačiau kaip minėjau, aš neparduodu marškinėlių, aš parduodu jausmą. Ir labai norėčiau, kad tokių idėjų atsirastu vis daugiau mūsų gan konservatyvioje interneto erdvėje.
Kas liečia globalią projekto pusę, tai tokių idėjų yra labai daug ir aš būsiu vienas iš šimtų. Tačiau čia lemiamą vaidmenį turėtų suvaidinti kaina. Nes mūsų šalis dar viena iš mažiausią prekių gamybos savikainos ir kokybės santykį turinčių rinkų.

7. Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę tokio pobūdžio projektuose?
Šito klausimo manęs dažnai klausia žmonės, kurie ateina konsultuotis dėl interneto verslo. Aš jiems atsakau, kad visų pirma Jūsų projektas turi būti gerai išpildytas, apgalvotas ir su inovacija. Tik tada Jūs gaunate “loterijos bilietą” ir stojate į eilę dėl prizo su visais savo konkurentais. O toliau įsijungę socialinis faktorius kurio dauguma atvejų Jūs negalite įtakoti. Ryškiausias tokios loterijos pavyzdys yra Twitter. Pati idėja dėti žinutes į internetą buvo toli gražu ne nauja. Tačiau tik miškų gaisrai Amerikoje, kurių metu gaisrininkai Twitter pagalba pranešinėdavo, kuria linkme juda gaisras. Taip pat, Obamos rinkiminė kampanija, kurioje jis pirmas iš kandidatų panaudojo Twitter informuoti apie save, leido šiam projektui tapti pasauliniu. Todėl reikia atsipalaiduoti, su meile daryti savo darbą, išradingai naudoti visas pasitaikančias reklamos galimybes ir Jūsų šansai laimėti loterijoje smarkiai padidės.

8. Kokias dar neužpildytas nišas matote Lietuvos internetinių projektų rinkoje?
Lietuvoje yra daug neužpildytų vakuumų. Tačiau dauguma jų liks tušti, kol internetu nepradės naudotis virš 70 proc. Lietuvos gyventojų. Nes kol kas nėra pakankama kritinė masė. Šiai dienai didžiausios galimybės unikalų turinį kuriantiems nišiniams projektams. Na kad ir portalui rašančiam apie buitine techniką (du litai už idėja :)). Tik reikia suvokti, kad pasaulinio portalo vertimas į lietuvių kalbą bus prilygintas chrestomatiniam prasto projekto pavyzdžiui. Nes Lietuvos vartotojo sąmonė ne tai kad atsilieka keliais metais nuo statistinio vakariečio, tačiau turi tam tikrus raidos trūkumus, kurie taip ir neįtakojo jo elgsenos. Jei klausiate apie e-komeciją tai dar du metus palaukite, kol pigu.lt išmokys pirkti internete. O jei apie skelbimų puslapius tai labai prašau neteršti interneto :)

9. Kokius patarimus galėtumėte duoti žmonėms, kurie ketina vystyti analogiškus projektus? Kokių dalykų vengti, ties kuom susikoncentruoti? Kokias klaidas esate padarę, kurių dabar žinodami jau galėtumėte išvengti?
Pirmas patarimas, kurį duodu visiems pirmą kartą darantiems interneto projektą, tai kad jei gali jo nedaryti, tai būk geras nedaryk. :) Jei pasitaiko tokių, kurie negali užmigti, kaip nori turėti savo e-komercijos projektą, jie turi žinoti, kad remiantis vakaruose atliktais tyrimais, gera prekės kaina nepatenka į trejetuką priežasčių dėl kurių žmonės apsisprendžia pirkti (deja Lietuvoje tokių tyrimų nėra). Interneto parduotuvės pardavinėja ne prekes o paveikslėlius, kurie sukelia emocijas. Taigi Jums reikia rasti kelią į pirkėjo jausmus, o ne kišenę.

10. Kaip pozicionuojate tokiekitokie.lt projektą? Kokius komunikacijos kanalus naudojate?
Tokie>kitokie Lietuvoje yra avantiūra. Ne aš nesiruošiu nieko apgavinėti, susirinkti pinigus ir dingti. Tiesiog tai yra smarkiai eksperimentinis projektas ir čia svarbiausia atgalinis ryšis tiek iš pirkėjo tiek iš interneto kūrėjų. Juo taip pat noriu sukelti diskusiją apie e-komeciją Lietuvoje. Padiskutuokime, kad ir čia pat, šio straipsnio komentaruose.
Kas liečia reklamą, tai pati koncepcija atriša rankas visoms netradicinėms reklamoms ir tikiuos greitu laikų jas pamatysite.

11. Kada tikitės projekto atsipirkimo?
Šis projektas buvo įgyvendintas per vieną savaitę ir kainavo kelis šimtus litų ir kelias bemieges naktis. Jis finansiškai atsipirks kai paslaugą užsakys bent 8 žmonės. Tikiuosi, kad iš šį straipsnį skaitančių atsiras bent 8 tokie, kitokie kurie užsisakys. :)

12. Kur matote tokiekitokie.lt po 1 metų?
Kalbant apie Tokie kitokie Lietnete, po metu jis jau bus pakeitęs kelis dizainus, atradęs kelis idealius pardavimo sprendimus ir sukaupęs visą eilę panašių paslaugų. Tikiu, kad po metų atsidaręs šį puslapį galėsite rasti ne vieną, o keletą panašių pramuštgalviškų pasiūlymų.

13. Pabaigai…
Noriu, visiems palinkėti gerų artėjančių švenčių ir kad nebijotumėte būti interneto verslo pankais. Jei kas nors nori išsamiau padiskutuoti apie internetą prie alaus bokalo, susisiekite. Visada su malonumu išgirsčiau Jūsų argumentus į šiame straipsnyje išsakytus teiginius. :) Tikiuosi greitai sulaukti daug Tokie>kitokie konkurentų.

Raktažodžiai: automanas.lt, digitouch!, e-komerija, elektroninė komercija, internetinis marketingas, kriause.com, muse.lt, nišiniai projektai, tokiekitokie.lt

Daugiausiai pajamų užsienio interneto reklamos rinkose (UK, etc) atneša reklama paieškos sistemose. Ne reklaminiai skydeliai, ne klasifikuoti skelbimai, ne katalogai ir ne kas nors kita. Kalbant apie pastarasias uždirbimo formas, egzistuoja nemažai stiprių lietuviškų projektų. Tačiau kalbant apie paieškos sistemas - nė vienos stiprios lietuviškos. Pavyzdžiui, estai turi neti.ee, kuriam priklauso reikšminga paieškų sistemų rinkos dalis, rusai turi yandex.ru ir t.t. Tuo tarpu mes, lietuviai, esame tikri Google fanatikai. Pagal Gemius SA duomenis, Google 2009 III ketvirtį į lietuviškus tinklalapius atvedė 97.85% visų vartotojų, kurie ateina per paieškos sistemas. Kiekvieno iš artimiausių konkurentų rodikliai imant atskirai tesudaro apie 1%.

Reklama paieškos sistemose Lietuvoje imant santykinai neturi tokios didelės interneto reklamos rinkos dalies kaip UK ar pan. Tačiau turint omeny pasaulines tendencijas, galima būtų atsargiai spėti, kad Google kąsnį Lietuvos interneto reklamos rinkoje didins. Ar tai reiškia, kad visi reklamos paieškoje pinigai keliaus į Google sąskaitą? Ateitis gali būti ir netokia, jei lietuviams pavyktų sukurti savo paieškos sistemą. Prisipažinkit, neįtikėtinas scenarijus? :) Bet niekada nesakyk niekada. Tad šiandien apie vieną sistemą, kuri galbūt taps eiline interneto šiukšle, o galbūt…

Taigi - rodo.lt šiuo metu yra tik idėja, tačiau jau neilgai trukus gali tapti įdomia staigmena. Kaip rašo pats autorius savo LinkedIN profilyje:

“Inspired by Wolfram Alpha, I am currently working on a new and innovative internet search engine - Rodo. It has many social network features and also uses a mixture of computational and user rating to rank the search results. The type or purpose of the page is identified by patterns, and filtering results by type makes this search engine unique :) Rodo spider and Rodo indexer are created by me from scratch.“

Kaip autorius rašė marketer.lt (kalba netaisyta):

“O projektas yra - Lietuvai orientuota web/video/paveikslėlių/failų paieška su socialinio tinklo galimybėm. Na žinoma su google pakonkuruoti yra gana sudėtinga, tačiau yra unikalių privalumų, pvz: video paieška ieško ir lietuviškų video (vaizdelis,supervideo, lrytas ir t.t.), o paieškos rezultatai rūšiuojami pagal pagerank principą + vartotojų balsus. Taip pat galima žiūrėti kas balsavo už tam turinį ir peržiūrėti tų vartotojų portfolio, mėgiamus puslapius, nuotraukas ir t.t. Iš esmės tai yra sukryžmintas google su facebook’u:) Dar nepaminėjau kad balsuojamas turinys keliauja i naujienas ir media feed’ą ir taip pat puslapis yra pilnai ajax’inis, galima žiūrėti rastą video ir ieškoti sekančio video toliau.“

Vėliau (kalba netaisyta):

“Sistema kuriau pats nuo 0, iskaitant spider’i, kurio greitis sia savaite gerokai ugtelejo (800k/diena). Kol kas rimtos indeksacijos dar nevykdau, nes pats projektas yra tik pusiaukelej ir pagerank’as gali dar gerokai keistis. I dabartini pagerank taip pat labai nekreipkit demesio, nes dauguma puslapiu indeksuota keiciantis pagerank algoritmui, o dalis svarbiu puslapiu gali buti istrinta. Savu duomenu turejimas suteikia privalumu, tokiu kaip http://www.wefeelfine.org/wefeelfine_mac.html nuotaikos atpazinimas blog’e ar naujienoj, puslapio tipo atpazinimas (forumas/straipnis/parduotuve) ar esminio teksto istraukimas is viso puslapio. Kadangi su darbine versija as nuolat dirbu, man reiktu, kad jus parasytumet valanda, kuria prisesit paziuret svetaines ir as kelioms valandoms palikciau serveri laisva. I ji galima bus patekti ir kitu metu, bet dirbant, uzklausos gali trukti ir 20sek (paprastai 0.1sek + interneto delay). Naujienu ir media sritys dar tik pradetos kurti, taciau turiu nemazai ideju kaip joms pritaikyti rss readerio/facebook/digg funkcionaluma.“

Demo sistemos versiją galima buvo rasti adresu:

http://labs.rodo.lt

Ar sistema šiuo metu, kai jūs spausite ant nuorodos, veiks, ar ne - ne tiek svarbu. Gali būti, kad autorius, tiesiog tuo metu atlieka tobulinimo darbus. Tačiau būtų įdomu padiskutuoti iš principo, ar šioje Google užvaldytoje srityje gali gimti staigmenų?

Raktažodžiai: paieškos sistemos, reklama paieskos sistemose, rodo.lt

Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), antro pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos konglumerato “News Corporation” savininkas, vis dažniau užsimena apie ketinimus apmokestinti naujienas internete. Anot jo:

“having free newspaper websites is a ‘flawed’ business model”

- The Guardian

Ir tai vaizdžiai iliustruoja News Corp. paskutinė finansinė ataskaita (žiūr. 2 psl. Newspapers and Information Services eilutę):

http://www.newscorp.com/investor/download/NWS_Q1_2010.pdf

Žiniasklaidos magnatas tikina, jog šiuo metu intensyviai dirbama prie verslo modelio kūrimo, padėsiančio uždirbti iš naujienų portalų ne per pajamas iš reklamos, o iš paslaugų. Vienas iš variantų galėtų būti apmokestinimas Financial Times pavyzdžiu:

Portalą ft.com galima naršyti ir nemokamai, tačiau norint daugiau (FT komentarų ir analizės, specialių ataskaitų, archyvo, patogumo paslaugų ir t.t.) reikia įsigyti prenumeratą.

Grįžtant į Lietuvą, regis, nuo praėjusios savaitės Verslo žinios nedidelę dalį savo straipsnių vz.lt atvaizduoja kaip aktyvią nuorodą į mokamą laikraščio versiją internete verslozinios.lt. Nemokamai prieinama tik straipsnio pirmoji pastraipa:

Mokama versija egzistuoja jau seniai, tačiau anksčiau nesu pastebėjęs tokių mėginimų pritraukti daugiau vartotojų į apmokestinamą turinį. Kaip bebūtų, tokiai iniciatyvai pritariu. VŽ turim tik vienus tokius :)

Su verslo naujienomis bei informacija yra kiek aiškiau - jos reikalingos sprendimų, lemiančių finansinius rezultatus, priėmimui. Tad už tai mokėti racionalu. Tačiau, ar tai suveiktų su paprastom dienos naujienom apie sportą, pramogas, kultūrą ir t.t. atsakyti sunku. Pamenu, kaip vienas lrytas.lt vadovų sakė, kad DELFI turbūt švenčia antrąjį gimtadienį tą dieną, kai lrytas.lt apmokestino savo turinį. Tai neva lėmė, jog DELFI šiandien yra pirmi. Vėliau apmokestinimo atsisakyta, tačiau tuomet buvo geri laikai, kai pajamos iš reklamos buvo solidžios. Manau, kad šiandien šis verslo modelis nebeveikia.

Mano subjektyvia nuomone dienos dumblas gali ir likti nemokamas, tačiau už daugiau darbo reikalaujantį turinį turi būti mokami pinigai. Antraip naujienų portaluose dumblą tik ir matysime, nes kokybiško turinio kurti esant tokiam modeliui paprasčiausiai neapsimoka.

Raktažodžiai: delfi, DELFI.lt, lrytas.lt, naujienų portalai, News Corp., News Corporation, Rupert Murdoch, Rupertas Merdokas, verslo modeliai internete, Verslo žinios, VZ.LT

Po įrašu apie Blogorama.lt, perpublikuojančiu kitų blogų turinį, užvirė  karšta diskusija apie autorines ir turtines teises. Šie tiek grįšiu prie šios temos, bet kitu kampu. Prieš porą metų Ted Talks konferencijoje žinomas advokatas Larry Lessig skaitė gana įdomaus požiūrio taško pranešimą, kaip turtinės teisės riboja kūrybiškumą ir tuo pačiu - visuomenės progresą. Jeigu turite 20 laisvesnių minučių ir dar neteko klausyti šio pranešimo, rekomenduoju.

Gal todėl marketer.lt ir neturi (C) ;) mes nepiktybiški, jeigu kas nepatiks, tiesiog susisieksim ;)

Raktažodžiai: autorinės teisės, Ted Talks, turtinės teisės

Skaitmeninės rinkodaros ekspertai iš Last Exit subjektyviai pateikia skaitmeninės rinkodaros tendencijas 2010 metams. Išsamus straipsnis publikuotas Marketing Charts.

1. Facebook.com pakeičia internetinį paštą;
2. „Debesis“ (angl. cloud) leis pasiekti atvirojo kodo projektus plačiajai visuomenei;
3. Mobiliųjų technologijų tolesnis populiarėjimas ir plėtra, pavyzdžiui, plintantys stambūs atsiskaitymai telefonu;
4. Integruota registracija įvairiems portalams pakeis atskiras vartotojų registracijas skirtinguose internetiniuose projektuose;
5. Toliau didės dėmesys socialiniams portalams ir jiems išleidžiamų rinkodaros biudžetų dalis. Vartotoją efektyviausiai bus galima pasiekti į jo socialinę aplinką organiškai integruota komunikacija;
6. Bendruomeninės „pasidaryk pats“ (angl. sutr. DIY) kultūros plitimas, pavyzdžiui, atvirojo kodo projektuose;
7. Statistinės informacijos gausos kūrybingas pateikimas - naujų raiškos formų ir būdų atsiradimas;
8. „Užsakomosios paslaugos iš minios“ (angl. crowd outsourcing) įgys vis didesnę reikšmę užsakomųjų paslaugų srityje;
9. Daugiau Flash technologijomis grįstų tinklalapių, kuriuos gali indeksuoti paieškos sistemos.

Raktažodžiai: Cloud, cloud computing, crowd outsourcing, debesis, DIY kultūra, facebook, Flash, integruota komunikacija, integruota registracija, Last Exit, Marketing Charts, mobilieji atsiskaitymai, pasidaryk pats, socialinis tinklas, Užsakomosios paslaugos

Internautų praleidžiamas laikas internetiniuose socialiniuose tinkluose auga. Pats laikas  trumpai apžvelgti tolimesnes socialinio fenomeno - socialinio tinklo internete vystymosi įžvalgas ir prognozes.

Tamsios prognozės.

• Reklama socialiniuose tinkluose nepasiteisina ir tendencingai jos efektyvumas blėsta.
• Socialiniams tinklams nulemtas el. pašto likimas - tapti interneto šiukšlintojų taikiniu ir lėtai, bet užtikrintai, prarasti savo patrauklumą.
• Viešo ekshibicionizmo erdvė ir prarastas privatus gyvenimas.
• … (bus daugiau)

Šviesios prognozės.

• Socialiniai tinklai internete taps demokratijos įtvirtinimo priemone.
• Socialinis tinklas didžiaja dalimi migruos į mobilųjį telefoną - vartotojas prisijungęs 24/7.
• Pagrindinis “word-of-mouth” skleidimo įrankis.
• … (bus daugiau)

Raktažodžiai: išmanusis telefonas, smartphone, socialiniai tinklai, socialiniai tinklai mobiliajame telefone

Ekonominio nuosmukio laikais žmonės daugiau realaus gyvenimo pramogų iškeičia į virtualias. Pramoginių paslaugų tiekėjai skuba didinti pajamas dėl besikeičiančių vartotojų elgsenos ypatumų, vykdo pardavimų skatinimo kampanijas. Pramogos suaugusiems toliau aktyviai keliauja į internetą. Žemiau atvaizduotą kontekstinę reklamą buvo galima užtikti portale autoplius.lt:

Prieš nagrinėjant pateiktą kontekstinę reklamą, reiktų atkreipti dėmesį, kad autoplius.lt ir Google AdWords reklaminio vizualo transliavimo politika skiriasi. Pateiktos kontekstinės reklamos nuoroda veda į erotinio turinio tinklalapį sexity.lt.

Vertinimas. Opozicija.

• Etinis požiūriu reklamoje yra diskriminuojama silpnoji lytis - moterys. Moterys yra akivaizdžiai lyginamos su automobiliais.
• Santykinai klaidinanti reklama. Perkamos prekių ir paslaugų turinys vizualiai bei turiniu skiriasi nuo reklmoje identifikuojamų prekių / paslaugų.
• Šios kontekstinės reklamos rodymas nėra ribojamas vaikams. Visgi socialiniuose portaluose jie turi galimybes pamatyti daugiau…

Vertinimas. Pozicija.

• Tikslinė auditorija yra nesunkiai pasiekiama. Reklama pateikta vietoje ir laiku.
• Reklama sukelia nuostabą ir susidomėjimą. Nesitikima automobilių skelbimų portale rasti panašaus pobūdžio “skelbimų”.
• Reklamoje suderinamas juodasis humoras (kaina, produkto aprašymas ir t.t.) ir sarkazmas - automobilio ir moters analogija.
• Racionalus paspaudimų skaičius. Tikėtina, kad antrą kartą ant to pačio kalbliuko reklamos žiūrėtojas nebus “pagautas”. Taigi, sutaupoma lėšų reklamai už paspaudimus?

Subjektyviai.

Atmetus etines ir moralines normas, reklama pasiekia tikslą. Verslo modelis, slypintis už sexity.lt - mokėjimas už paslaugą (striptizas gyvai ir pokalbiai suaugusiems), atsiskaitymo forma - mobilioji prenumerata. Jei vartotojas užsiregistravo vieną kartą, tikslas yra pasiektas - vartotojas apmokestinamas nepriklausomai nuo to, ar lankosi portale.

Raktažodžiai: AdWords, autoplius.lt, Google, Google Adwords, kontekstine reklama, mobilioji prenumerata, moterų diskriminacija, pokalbiai suaugusiems, pramogos internete, sexity.lt, striptizas gyvai

Ne kartą nagrinėjome internetą kaip visuomenės informavimo priemonę. Jei laisva spauda yra viena iš demokratijos sąlygų, internetas - galingas demokratijos įrankis. Šį teiginį patvirtina žiniasklaidoje nuolat skambanti Drąsiaus Kedžio ir jo mažametės dukros istorija, praskleidusi šydą nuo pedofilijos problemų Lietuvoje.

Drąsiaus Kedžio ir jo dukros istorija tapo “virusine” Lietuvos mastu. “Laiškas niekam“, publikuotas pedofilai.com (past. perkelta į čia) sukrėtė daugelį skaitytojų, buvo persiuntinėjamas el. laiškais pažįstamiems. Šiandien pasiekti internetinio tinklalapio pedofilai.com nepavyko.

Internete atsirado keletas portalų-forumų, kuriuose diskutuojama apie kovą prieš pedofiliją ir Drąsių Kedį, pavyzdžiui:

• drasiuskedys.lt

• kedys.lt

Taip pat buvo įkurtas Facebook.com fanų tinklalapis. Facebook’o fanų skaičius šiandien viršijo 16400. Jei pridėtume antrą FB fanų puslapį - 20 000. T.y. apie 8% FB vartotojų iš Lietuvos (pagal checkfacebook.com).

Subjektyviai. Panašu, kad Drąsius Kedys tampa “mitologine legenda“, o jo vardas ir pavardė - prekiniu ženklu, kurį naudoja ir ateityje naudos įvairūs socialiniai internetiniai projektai. Kita pusė - internetas įsitvirtina kaip demokratijos skleidimo įrankis.

Raktažodžiai: CheckFacebook.com, Drąsius Kedys, DrasiusKedys.lt, Kedys.lt, Laiškas niekam, Pedofilai.com

Šiandien tęsiame temą apie darbą su nedidelio biudžeto interneto projektais ir kalbiname dažnai komentaruose sutinkamą interneto specialistą Adrijų.

Kokie projektai jums priklauso?

A.: Šiai dienai turiu ~10 svetainių, tarp kurių yra horoskopai.lt, sapnai.com, orai.info, patarles.lt, posakiai.lt ir dar keletas kitų.

Nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

A.: Atsimenu, kad magistrinis darbas buvo susijęs su portalo optimizavimu paieškos sistemom ir google reitingavimo tyrimais, tai buvo berods 2003-2004 metais. Informacijos lietuvių kalba tuo metu visiškai nebuvo, teko remtis šaltiniais anglų kalba. Susidomėjau SEO sritim ir tas žinias bandydavau pritaikyti klientams, kuriems tuo metu kurdavom svetaines pagal užsakymus. Taip pat norint atskirti neveikiančias teorijas ir teisingus dalykus, jau tuo metu turėjau keletą svetainių eksperimentavimo tikslais su kuriom gan neblogai sekėsi. Kadangi vėliau susidomėjau domainingu ir turėjau nemažai gerų domenų, tiesiog stengdavausi pakurti ant jų svetaines, kad nestovėtų tuščiai. Va taip va ir prisižaidžiau…

Sritys gan įvairios, bet visos svetainės informacinio tipo. Paanalizuoju konkurenciją ir jeigu matau perspektyvas tam tikroje srityje, tiesiog bandau rasti vietą savo projektui.

Koks pagrindinis motyvas užsiimti papildoma veikla?

A.: Papildomi pinigai, pastovaus tobulėjimo galimybė ir tiesiog kai kurie dalykai veža.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais? Kodėl būtent toks(ia)?

A.: Nišinės svetainės yra gerai, bet jos turi ribotą lankytojų skaičių. Tikslas atrasti vieną ar kelias populiarias sritis, kuriose mano projektas galėtų būti Nr1. Aš nelabai tikiu, kad vienas žmogus su savo projektu gali, pavyzdžiui, kokioje skelbimų srityje padaryti perversmą, o būti dešimtu ar penkioliktu irgi nieko gero.

Turėti svetainių tinklą yra patogu, nes yra vietos savireklamai, nuorodoms, lengvas lankytojų nukreipimas. Tačiau ir čia galioja 20/80 principas, kad ir kiek kursi tik 2 svetainės iš 10 bus tos, kurios duos pakankamą grąža, visos kitos tik palengvins gyvenimą pirmosioms. Tokius prioritetus ir aš esu užsidėjęs.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

A.: Vienas žmogus negali groti taip gerai kaip visas orkestras, tačiau mažo biudžeto projektuose savininkas turi būti kuo universalesnis. Projektas prasideda nuo idėjos, bet vėliau seka kiti etapai: specifikacija, domeno parinkimas, programavimas, dizainas, išpopuliarinimas, palaikymas. Todėl kuo žmogus daugiau žino (arba sugeba surasti tinkamus partnerius), tuo mažiau viskas kainuoja. Būtų galima ir daugiau vardinti apie idėjos originalumą, patį projekto įgyvendinimą ir pateikimą, žodžiu sėkmės recepte nemažai sudedamųjų dalių.

Kokius patarimus galėtumėte duoti žmonėms, kurie ketina savarankiškai vystyti tinklalapius neturėdami stipraus finansinio užnugario? Kokių dalykų vengti, ties kuom susikoncentruoti? Kokias klaidas esate padarę, kurių dabar žinodami jau galėtumėte išvengti?

A.: Naujokams reikia pasiruošti daug mokytis, siūlau nepradėti nuo super didelių idėjų (kurios tik teorijoje gali būti gražios) ir didelių portalų kūrimo. Kadangi pradžioje teks suvirškinti labai daug naujos informacijos, svetainės turėtų būti paprastesnės, o vėliau augsite žingsnis po žingsnio.

Man kaip ir daugeliui pradedančių teko padaryti daug klaidų: permokėti už kai kurias paslaugas, pasirinkti netinkamus žmones, kas įtakojo neužbaigtus projektus ir panašiai. Vienas iš pirmų didesnių projektų, kuris buvo skirtas ne Lietuvos rinkai, buvo labai ilgai daromas/gražinamas/testuojamas, daug kainavo ir visiškai nepasiteisino. Tai buvo man labai gera pamoka.

Ar galima išsiversti iš darbo su nuosavais nedideliais internetiniais projektais namuose?

A.: Galima, bet vien iš reklamos bus labai sunku tai padaryti. Reikėtų siūlyti papildomų paslaugų ar kitaip diferencijuoti uždarbio šaltinius. Nedidelio lankomumo svetainėse dažniausiai sukasi reklamos ne už parodymus, bet už paspaudimus, kas dar sumažina pajamas. Patys matote, kokios dabar krizinės reklamos kainos, ir kaip sunku rasti užsakovų.

Kokias dar neužpildytas nišas matote Lietuvos tinklalapių rinkoje?

A.: Galimybių ir neužpildytų nišų yra visada, tik kartais jų nematome. Tikriausiai ir šiandien praleidžiame galimybes, dėl kurių po kelių metų gailėsimės, nors viskas žiūrint atgal atrodys akivaizdu. Kartais smulkmeniškai išgvildentas planas nepavyksta, o ten kur nesitiki - rezultatai pranoksta visus lūkesčius. Man patiko flickr.com (didžiausia šiuo metu foto talpinimo sistema) įkūrėjų atsakymas, kai interviu metu paklausė, koks buvo jų planas prieš paleidžiant portalą. Atsakymas buvo, kad jeigu jie būtų rašę detalius verslo planus, išanalizavę kokie stiprūs konkurentai, jie niekada nebuvo išdrįsę paleisti šio portalo, jie tiesiog padarė šį žingsnį negalvodami. Kartais matyt reikia gyvenime improvizuoti ir galimybės pačios ateis pas tave.

Jeigu galėtumėte duoti viena patarimą, norintiems optimizuoti savo svetainę paieškos sistemoms, koks patarimas tai būtų?

A.: Jeigu reikėtų rinktis vieną SEO veiksmą svetainėje, rekomenduočiau būtinai įdėti raktinius žodžius į title žymą. Google rezultatuose, tai mėlynas pabrauktas tekstas.

Ir pabaigai…

A.: Internete viskas keičiasi stulbinamu greičiu, reikia daug mokytis ir viskuo domėtis, bet tai kartu ir didžiulė erdvė jūsų galimybėms. Ne vienas esam skaitę įkvepiančių sėkmės istorijų, kai per kelis metus savo projektų pagalba žmonės tampa milijonieriais ar milijardieriais. Linkiu, kad tarp Marketer.lt skaitytojų irgi atsirastų kuo daugiau tokių žmonių, kurie ankščiau ar vėliau galėtų pasakoti savo įspūdingą sėkmės istoriją!

Raktažodžiai: horoskopai.lt, nedidelio biudžeto interneto projektai, orai.info, papildomas darbas, patarles.lt, posakiai.lt, sapnai.com

Marketeryje dažnai kalbame apie portalus, kurie puikuojasi lankomumo reitingų viršūnėse, kurie priklauso didelėms tinklalapių grupėms ir, kurie turi stiprų finansinį užnugarį. Visgi turbūt ne vienas esate susidūrę su atvejais, kai žmonės mėgina prasimušti ir savarankiškai, neturėdami nei didelių finansinių nei laiko resursų. Paprastai tai būna vienas ar keli interneto specialistai, laisvalaikiu kuriantys tinklapius, kurie šiandien yra hobis, o ateityje galbūt ir pragyvenimo šaltinis. Beje, ar žinote, kad draugiem.lv (Lietuvoje FRYPE) atsirado irgi kaip grupės programuotojų hobis? Tik kiek vėliau jie pardavė dalį akcijų berods Latvijos telekomui. Čia hobis virto milijonais :)

Bene populiariausia sritis, kurioje pasireiškia individualios iniciatyvos yra klasifikuotų skelbimų portalai. Tarp populiariausių yra nekilnojamojo turto, pažinčių, automobilių ir darbo skelbimai. Vieni, kaip Darbas kaune, siekdami sėkmės specializuojasi, kiti kaip Jau stengiasi būti kažkuom patogesni, gražesni ir t.t. Kiekvienas pradėdamas jaučia, kodėl Skelbiu.lt ar koks kitas didelis portalas nėra tobulas ir tuo galima pasinaudoti. Pagrindinis mažo biudžeto projekto galimybių šaltinis - kūrybingumas.

Šia tema kalbiname vieną tokių kūrybingų žmonių, kurio mintis dažnai galite rasti komentaruose - Rolandą.

Kokie projektai jums priklauso?

R.: Šiuo metu man priklauso jau.lt, nerandu.lt, autod.lt, topreklama.lt, parduodamidomenai.lt, smsdarbas.lt, dalis meistras.com projekto.

Nuo ko viskas prasidėjo?

R.: Visa ko pradžia buvo susidomėjimas interneto svetainėmis, bei smalsumas. Praleisdavau nemažai laiko besidomėdamas įvairių interneto svetainių lankomumu, nes ypač pradžioj pagrindinis variklis skatinantis kurti savo projektą (-us) ir buvo lankytojai. Tuomet dar negalvojau apie tai, jog interneto svetainė gali tapti kažkokiu tai verslu. O ir internete tuo metu (prieš maždaug 6 metus) pamenu tik vieną verslą – prekybą SMS pramogomis mob. telefonams.

Ar tai vieno žmogaus iniciatyva?

R.: Taip tai yra vieno žmogaus iniciatyva, tačiau įvairiais klausimais tiek kuriant tiek vystant projektus nuolat diskutuoju su keletu draugų kurie dirba su internetu nesusijusiose srityse, taip manau galima tikėtis didžiausio objektyvumo, nes jie viską mato paprasto lankytojo akimis.

Kokios srities specialistai padeda vystant siuos projektus?

R.: Vystant projektus daugiausiai patirties semiuosi iš knygų ir įvairių sričių verslininkų. Nes ne retai prireikia vieno ar kito verslo specifinių žinių. Projektų vystymui labai pasitarnautų ir psichologo pagalba, nes psichologijos supratimas neįtikėtinai gali padėti vystant projektus.

Kuo jūs pats užsiimate?

R.: Mano pagrindinė veikla – interneto projektų kūrimas. Dirbdamas pagrindinį darbą nuolat tobulinu tiek bendravimo, tiek programavimo įgūdžius kurie praverčia tiek kuriant naujus projektus, tiek vystant jau sukurtus.

Koks tikslas, vizija ar verslo modelis slypi po šiais projektais?

R.: Visų pirma projektų vystymas mano hobi, o tik tuomet kažkokio tai verslo užuomazga. Jeigu naršėte man priklausančias svetaines, tikriausiai pastebėjote, jog jos nėra perkrautos reklamomis (o tai automatiškai apriboja pajamas, tačiau už tai lankytojai duoda pliusą). Be to, manau atkreipėte dėmesį į tai, kad mano vystomus projektus būtų galima išskirti į dvi dalis – vieni generuoja pajamas iš reklamos, kiti iš paslaugų apmokestinimo. Nors realiai tai projektai sueikvoja truputį daugiau pinigėlių nei uždirba, nes visos pajamos investuojamos atgal siekiant projektų augimo.

Kokie yra patys svarbiausi veiksniai, jūsų nuomone, lemiantys sėkmę mažo biudžeto interneto projektuose?

R.: Manau svarbiausia nedaryti kičo. Niekada nekurkite projekto jei lankytojui negalėsite pasiūlyti kažko daugiau nei šiuo metu gali pasiūlyti kitos interneto svetainės. Ar teko susimąstyti kiek šiuo metu yra klasifikuotų skelbimų portalų Lietuvoje? O kiek yra GERŲ klasifikuotų skelbimų portalų? Dauguma žmonių investuojančių į interneto svetaines tikisi greitos grąžos, todėl pajungia skelbimų talpinimą iš kitų svetainių. Tuomet tvarkos nelieka, o tokias svetaines lanko tik netyčia per paieškų sistemas atklydę lankytojai. O tuomet apie lankytojų lojalumą svetainei neverta net kalbėti. Dar viena dažnai daroma klaida (jau paminėta ankščiau) neprotingas reklamos kiekis. Ar normalu, kad užėjus į svetainę viename puslapyje rodoma 750×100 pix, 468×60 pix., 3 reklamos po 180×150 pix. Ir dar gerai jei nėra kokių 2 reklamų 300×250 pix. Manau daugiau nei 3 reklaminės antraštės rodomos viename puslapyje naujai svetainei yra per didelė prabanga. Be to vienas iš svarbiausių projekto sėkmę arba nesėkmę lemiančių veiksnių – internetinio projekto kūrėjai (dizaineris(-ė), programuotojas(-a)). Nuo jų darbo, bei patarimų kokybės priklauso projekto sėkmė. Ne retai į mane kreipiasi žmonės investavę pinigus į interneto svetainę su klausimais kodėl jų interneto svetainės lankomumas visiškai neauga. O kai pamatai projektą supranti, jog ten buvo ne kas kita kaip eilinė programuotojo ir dizainerio „chaltūra“.
Taigi kuriant mažo biudžeto interneto projektą manau svarbiausia:

• Sugalvoti kuo jūsų svetainė bus pranašesnė už jau veikiančias svetaines.
• Pasikonsultuoti, bei padiskutuoti su jūsų manymu konpetetingu asmeniu dėl konkrečios svetainės kūrimo. Niekada aklai nepasikliaukite tais kuriuos jums rekomenduoja draugai ir/ar kolegos. Iki tam tikro lygio aš visuomet pasirengęs pakonsultuoti asmenis, įmones ketinančias kurtis mažo biudžeto investicinius projektus.
• Susitaikyti su mintim, kad artimiausius 2 metus (jei idėja nebus visiškai unikali ir jei neinvestuosite krūvos pinigėlių į reklamą) visas pajamas gausite vėl investuoti į reklamą.
• Bent truputį investuoti į svetainės dizainą, nes kaip kažkas pasakė „Geras dizainas lankytojų nepritrauks, bet prastas dizainas atstums“.
• Ypatingai svarbu optimizavimas paieškų sistemoms. Nes patys pigiausi lankytojai, tai lankytojai iš paieškų sistemų – nes jie nieko nekainuoja.
• Tinkamai išnaudokit visas nemokamos reklamos galimybes: nuorodų katalogai, nemokamą reklamą talpinančios svetainės (kaip topreklama.lt), forumai (specializuotuose forumuose pasiteiraukit, kas kam patinka ir nepatinka jūsų svetainėje), skelbimų lentos ir t.t. (pasikliaukit fantazija). Tik nerekomenduočiau: siųsti krūvas reklaminių el. laiškų (SPAM‘o); kasdien talpinti po keliasdešimtis skelbimų į skelbimų lentas. Tuomet jūsų svetainė atrodys visiškai ne solidi ir atstums tokius lankytojus kaip aš ir pan. ;)
• Ne apmokestinkit paslaugų iškart (jei yra tokia galimybė).
• Duokit ką nors lankytojui nemokamai (turite būti naudingas lankytojui).
• Nuolat domėkitės, kas lankytojus trikdo jūsų svetainėje.
• Leiskite lankytojams prisidėti prie svetainės plėtojimo (įgyvendinkite lankytojų prašymus, visuomet arba dažniausiai atsižvelkite į jų pastabas).
• Visada atrašykite į lankytojų laiškus, kad ir kokie jie kartais ne logiški atrodo. Ir prašyčiau laiško pabaigoje nepasirašykit kaip „ mano_web.lt administratorius“, gi esam žmonės :) prisistatykim. Juk visiems malonu kai į juos kreipiasi asmeniškai – vardu.
• Dėl mokamos reklamos. Ir mažo biudžeto projektuose kartais būna pinigėlių reklamai, tad prieš reklamuojantis atidžiai rinkitės kur reklamuotis. Mokėkite už parodymus, paspaudimus (tik ne už mėnesį, savaitę ar dieną), pasirinkite svetaines kuriuose renkasi jūsų svetainės tikslinė lankytojų grupė.

Ar galima išsiversti užsiimant tik tokių projektų vystymu Lietuvoje be jokio kito darbo?

R.: Na, žmonės turi skirtingus poreikius, todėl vienareikšmiškai atsakyti negalima. Šiuo ekonominio sunkmečio metu Lietuvoje išsiversti vien su tokiu projektų vystymų būtų ypatingai sunku. Na, bet aš laikausi nuomonės, jog viskas įmanoma. Gi geram projektui galima rasti investuotoją kuris sutiktų investuoti į projektą (ir tapti jo dalininku), o investicija būtų mėnesinis atlyginimas projekto vystytojui. Kadangi dalį portalo valdytų ir jo kūrėjas/vystytojas jis išliktų suinteresuotas portalo sėkme. O iš reklamos, papildomų paslaugų apmokestinimo pragyventi praktiškai neįmanoma, nebent projektai yra pakankamai įsibėgėję ir nebeinvestuojama į projekto populiarinimą.

Kokias dar neužpildytas nišas matote tarp Lietuvos tinklalapių?

R.: Vieną neužpildytą nišą matau labai gerai ir jau po truputi vyksta portalo kūrimo darbai. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje būtinai pristatysiu šią svetainę marketer.lt, tuomet galėsim atsigręžti atgal ir pasvarstyti kodėl šios nišos ankščiau niekas neužpildė. Na manau dar yra vietos specializuotiems automobilių pardavimo, nekilnojamo turto portalams. Tačiau tokiems projektams išvystyti reikia turėti arba daug nuosavų reklamos plotų ir/arba nemažai pinigėlių.

Kodėl jūs pasirinkote vystyti būtent 1. atsakyme paminėtus portalus? Kodėl būtent šios sritys?

R.: Kai Jau.lt portalas buvo pradėtas kurti, tuo metu Lietuvoje suskaičiavau man regis apie 20 skelbimų lentų ir jos visos atrodė labai sunkios, nepatogios, be to sritis atrodė labai įdomi ir nereikalaujanti jokių specifinių žinių. Be to, labai jau tuomet gundė skelbiu.lt lankomumas :). Taip pat turėjau kelias idėjas kurių tuomet nebuvo įgyvendinusi nei viena skelbimų lenta. Manau, jog daugumai yra/buvo susidariusi nuomonė, jog skelbimo lentą išvystyti yra paprasčiausia. Na po kelių metų praleistų prie šio projekto aš taip teigti nedrįsčiau.

Nerandu.lt - kadangi mastau kiek ne standartiškai ir negailiu keletos litų domenams, vieną kartą eidamas į surask.lt (atsiprašau už reklamą) šovė į galvą mintis „nerandu.lt“ :) ir už ne pilnų metų gimė nuorodų katalogas. Kodėl nuorodų katalogas? Todėl, kad tai naudinga ir svetainių kūrėjams ir nedidelioms įmonėms, nes tai yra nemokamos reklamos forma. Tuo metu, nebuvo nei vieno nuorodų katalogo kuris turėtų nuorodų TOP100, kuris rodytų naujausias nuorodas (kas padidina pastebėjimo tikimybę). Ar smagu naršant po interneto svetainę matyti šveplą tekstą? Ar smagu matyti pasikartojančią informaciją? Todėl stengiuosi nerandu.lt padaryti švariausiu nuorodų katalogu. Kiekvienos svetainės informacija yra perskaitoma, ištaisomos gramatinės, loginės klaidos ir t.t. Tai daug darbo reikalaujanti sritis, bet taip pat ir nešanti didelį emocinį pasitenkinimą kai supranti jog tai darydamas galbūt padedi smulkioms įmonėms gauti vieną kitą taip reikalingą užsakymą. Prieš gerus du metus kam buvo aktuali nemokama reklama? Tik pavieniams asmenims, o šiandien ji aktuali ir daugumai įmonių.

Rinkdamasis kurią idėją įgyvendinti (šiuo metu galvoje jų sukasi labai daug) jas renkuosi intuityviai, nesu verslo pasaulio ryklys kuris pultų tik į akivaizdžiai perspektyvias sritis. Aš manau, kad svarbiausia daryti tai kas patinka, tuomet ir rezultatai būna geresni.

Ir pabaigai…

R.: Manau dar ne daug kas susimąsto, bet vertėtų susimąstyti apie tai, jog nuosavas internetinis investicinis projektas vėliau gali pasitarnaut nuosavo verslo reklamai, kad ir nesusijusio su internetu. Kam mokėti už reklamą internete jei patiems galima susikurt nuosavus reklaminius plotus? Žinoma tam reikia nemažai laiko, bet šiuo metu žmonės turi daugiau laiko nei pinigų, todėl jį reiktų investuoti protingai.

Sėkmės generuojant idėjas ir jas įgyvendinant!

Raktažodžiai: autod.lt, automobilių skelbimai, Darbo skelbimai, jau.lt, klasifikuoti skelbimai, klasifikuotų skelbimų portalai, meistras.com, nekilnojamojo turto skelbimai, parduodamidomenai.lt, pažinčių skelbimai, smsdarbas.lt, topreklama.lt