marketer.ltforumas

El. paštu vis gaunu nuorodų į šią svetainę:

Millionreasonswhylithuaniaisthebestcountryintheworld.com

Berods latvis sukūręs miljons.com yra šios idėjos autorius. Paprasta, tačiau užkabina savo ironija.

Šį mėnesį startavo projektas, kurio misija yra reikšmingai sumažinti nepageidaujamų laiškų siuntimą (spam’ą). Jį galite rasti adresu Nesiusti.lt. Už simbolinį mokestį galite užsiregistruoti kaip nepageidaujantis gauti reklaminių laiškų ir iš tų įmonių, kurios naudojasi Nesiusti.lt paslauga, laiškų negausite. Projektui atstovauja UAB “Biuro sprendimų tinklas”.

Jeigu sistema taptų populiari tiek iš gavėjų, tiek iš siuntėjų, tuomet išsifiltruotų žmonės, kurie itin karštai reaguoja į reklaminius laiškus. Tai gerai ir pačiam siuntėjui, kadangi ne visi nepageidaujantys tai išreiškia. Kiti tiesiog pažymi siuntėją kaip brukalių. Tokiose pašto sistemose kaip Gmail reikšmingas kiekis tokio tipo pažymėjimų reiškia, kad reklaminis laiškas gali nepasiekti ir adresato, kuris mielai perskaitytų. Tačiau ar pavyks užsiregistravusiems sumažinti nepageidaujamų laiškų kiekį 90-95%, kaip siekiama Nesiusti.lt misijoje? Vargu.

Raktažodžiai: Brukalas, Nesiusti, Nesiusti.lt, spam, spamas

Kiekvieną penktadienį reklamos agentūra AD G.I.N. siunčia džino nuotykius:

Komiksas nr 1:

Komiksas nr 2:

Komiksas nr 3:

Siunčia elektroniniu paštu. Tų, kurie irgi gauna šituos laiškus (beje, be išankstinio pageidavimo), norėjau paklausti:

a) ar kam nors tai yra juokinga?
b) ar kam nors tai yra įdomu?
c) ar tai kaip nors prisideda prie AD G.I.N. įvaizdžio gerinimo?

Raktažodžiai: AD G.I.N., Džino nuotykiai

Vis dažniau spaudoje pasirodančios idėjos apie naujienų portalų turinio apmokestinimą po truputį įgyvendinamos ir Lietuvoje. Vieni iš pirmųjų šį žingsnį žengė verslo naujienų lyderiai “Verslo žinios”. Šiandien kalbiname “Verslo žinių” rinkodaros direktorę Aušrą:

Kodėl nuspręsta įvesti registracijas vz.lt?

A.: Jūs teisus, iš tiesų analizuojame galimybę apmokęstinti turinį. Registracijos įvedimas yra vienas iš būdų išsiaiškinti galimas tokio žingsnio pasekmes. Lygiagrečiai atliekame ir kitus tyrimus (auditorijos, auditorijos poreikių, elgsenos). Galutinio sprendimo dar nėra. Ir kol kas neaišku, ar bus. Viskas priklausys nuo atliekamų tyrimų rezultatų. Analizuojame įvairius (bent šešis) turinio apmokęstinimo modelius ir kol kas neaišku kuris iš jų pasiteisintų. Tai nelengvas žingsnis net užsienio gigantams. Bet dauguma sutinka, kad daryti kažką reikia, nes žlugus reklama paremtam verslo modeliui žiniasklaida susiduria su didelėmis problemomis. Atsakingą turinį kurti kainuoja. O subliuškus reklamos rinkai nebepadengiami turinio kūrimo kaštai. Todėl pasaulio leidėjai ir protestuoja prieš neatlygintiną sukurtų produktų naudojimą. Juolab, kad neretai svetimas turinys naudojamas ir komerciniams kitų kompanijų tikslams. Vadinamoji pilietinė žurnalistika, kai turinį kuria patys portalo lankytojai, panašu, netapo alternatyva žurnalistikai: kyla daug neatsakytų klausimų dėl turinio objektyvumo, šaltinių patikimumo, autorių kompetencijos ir atsakomybės. Mokamas turinys tampa preke, taigi atsiranda ir nauji santykiai. Registracijos ar nedidelio mokesčio įvedimas persijoja auditoriją, kas savo ruožtu sudaro galimybę geriau pažinti savo skaitytoją, pasiūlyti labiau fokusuotą turinį ir paslaugas, lengviau bei kokybiškiau bendrauti komentuojant ar diskutuojant, pagaliau - pasiūlyti bendrovių reklamai išgrynintą tikslinę auditoriją. Taigi, sverdami visus “už” ir “prieš”, galvojame, vertiname, ieškome. Sutikite, jog laukti stebuklo ar kol kažkas nubrėš naujus sektoriaus standartus ne visai tinka verslo laikraščiui:)

Kaip manote, ar toks žingsnis nutekins dalį jūsų auditorijos i kitus portalus?

A.: Tikėtina, kad dalį auditorijos prarasime. Pirmąją savaitę lankytojų skaičius krito apie 20%. Šiandien fiksuojame 10% kritimą. Ši tendencija viršyjo mūsų lūkesčius. Mūsų auditorija yra pažangi ir konstruktyviai mąstanti. Atslūgus emocijoms dažnas supranta, kad iš esmės nėra ko pykti: natūralu, kai už kažkokias gaunamas paslaugas kažką atiduodi. Vienu atveju tai gali būti aiškesnį pavidalą portalo kliento portretui suteikianti registracija, kitu - kažkoks mokestis ar apsikeitimas paslaugomis. O tai, kad liks tie, kam iš tiesų mūsų turinys reikalingas - geroji klausimo pusė, dėl jų ir dirbame bei dirbsime. O užsukę retkarčiais ir trumpam, turės galimybę perskaityti reikiamą straipsnį be registracijos.

Kokių pajamų tikitės iš turinio?

A.: Šį skaičių matyt ankstoka prognozuoti ir neaišku, koks jis bus.

Raktažodžiai: mokamas turinys, turinio apmokestinimas, verslo naujienos, VZ.LT

Šią savaitę atėjo laiškas iš Google. Ne elektroninis. Tikras:

Pataisykite jei klystu, tačiau tai bene pirmasis Google mėginimas pritraukti reklamdavius iš Lietuvos su mūsų kalbai adaptuota reklama (neskaitant Google Adwords reklamos pačiame Google). Šiame laiške už mūsų regioną atsakinga rinkodaros vadovė Marion kviečia pasinaudoti 100 Lt reklamos čekiu ir nemokamai pasireklamuoti Google Adwords:

Visi žinom, kaip greitai 100 Lt ištirpsta Google Adwords, tačiau dovana maloni :) Laiškas gan paprastas ir analizės nereikalauja, tačiau faktas, kad Google imasi aktyviau pritraukinėti reklamdavius Lietuvoje yra gera žinia. Kam įdomu, dar keletas screen’ų:

Raktažodžiai: Google Adwords

Šią savaitę mus pasiekė žinia, kad VZ.lt leidžia naują produktą, skirtą verslo naujienų skaitymui išmaniaisiais telefonais. Šiuo metu produktą galima išmėginti m.vz.lt. Anot pranešimo, lankytojai dominančių naujienų srautą pasirinks pagal verslo sritis, raktinius žodžius - tai pirma Lietuvoje teikiama tokio pobūdžio paslauga telefone.

m.vz.lt nėra nei vienos reklamos, o demonstracinę projekto versiją galima pamatyti čia: http://vz.lt/mobilus.

Jau anksčiau esame kalbėję apie naujienų portalų turinio apmokestinimą. Šis variantas iš vartotojo perspektyvos atrodo visiškai neskausmingas - pay-for-convenience modelį taiko nemažai užsienio verslo portalų. Kaip marketer.lt teigė Verslo žinių rinkodaros direktorė, paslauga bus apmokestinta kovo mėnesį, o kol kas stebima, kas jungiasi, gali būti, kad kainodaros planas bus koreguojamas ir lūkesčiai dėl pajamų yra kol kas dar neaiškūs.

Raktažodžiai: naujienų portalai, VZ.LT

Vakar gavome dar vieno svečio pranešimą:

“Sukūriau SEO įrankį www.grank.lt ir norėčiau paskleisti šią žinią platesniam ratui.
Idėja gimė beveik prieš metus, tačiau tikrai tinkamą ir su pakankamai funkcijų projektą
paruošiau tik dabar.

Žilvinas Sadauskas, sadauskas.lt”

Raktažodžiai: grank.lt, Optimizavimas Paieškos Sistemoms, SEO

Turbūt nemažai yra mąsčiusių apie centralizuotą duomenų bazę, kurioje galima būtų rasti bankų išparduodamą turtą. Yra būstų, automobilių ar kito turto, kuris buvo įkeistas bankams už kreditus, o šiuo metu tą turtą norimą parduoti, siekiant padengti arba iš dalies padengti nemokaus kliento įsipareigojimus. Kadangi to turto pirkėjas paprastai jau būna kažkiek išpirkęs turto, tai kredito likutis kartais gali būti mažesnis už pačią turto vertę, tad bankas perimdamas jį dėl įsipareigojimų nevykdymo patiria tam tikrą išlošį. Esant tam tikrom aplinkybėm, kai šio turto ima pernelyg daugėti, bankas gali būti suinteresuotas jį parduoti pigiau, kad greičiau padengtų arba iš dalies padengtų savo patirtus nuostolius su konkrečiu nemokiu klientu.

Vakar kaip tik startavo tokia sistema, kurios pavadinimas BankSale.eu. Anot autorių (iš pranešimo spaudai):

“Pasaulinė krizė atsiliepė Lietuvos gyventojų ir įmonių mokumui, todėl bankai vis dažniau priversti perimti iš skolininkų už negrąžintas paskolas nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įrangą. Nekilnojamojo turto valdymas arba prekyba automobiliais nėra bankų verslas. Finansų institucijoms svarbu kuo greičiau atgauti įšaldytas lėšas. Pirkėjams dabar pats palankiausias metas įsigyti automobilius, nekilnojamąjį turtą ar įvairią įrangą. Tačiau Lietuvoje jaučiamas vienos specializuotos duomenų bazės tik apie bankų parduodamą turtą trūkumas. Apie tai ne kartą kalbėjo pačių bankų atstovai. Todėl nutarėme sukurti bankų perimto turto katalogą, kurio dėka apie visą bankų bei lizingų bendrovių parduodamą turtą galės sužinoti ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir pirkėjai iš užsienio… dažnai bankų perimtas turtas parduodamas net iki 30 procentų pigiau, nei rinkos kaina…

Nors projekto autoriai matomai pasižymi itin didelėmis ambicijomis, pats portalas yra labai neturiningas. Pavyzdžiui, NT objektų visoje Lietuvoje yra net du. Ir tie parduodami kainomis, kurios toli gražu neprimena “gero deal’o”. Vakar respublika kaip tik bandė spėti, kiek gali būti žmonių, kurie turi problemų su būsto kreditais. Anot jos, tokių yra viso labo 1500 - 3000. Jei tai teisingas spėjimas, NT objektų, kurie būtų išparduodami per banką, yra nereikšmingas skaičius. Reikia turėti omeny, kad tik iš labai reto kurio bankas atima būstą. Paprastai mėginama išlaukti pirkėjo mokumo. Tad rinka tokiam projektui vargu, ar egzistuoja.

Raktažodžiai: BankSale.eu, Nekilnojamasis turtas, Varžytinės

Prancūzijos valžia šią savaitę paskelbė apie ketinimus apmokestinti reklamos pajamas, kurias gauna paieškos sistemos. Mokestis būtų taikomas, kai ant reklaminio skydelio ar nuorodos paieškos sistemoje paspaustų prancūzas. Vienu iš pagrindinių šio mokesčio objektu taptų Google Prancūzijoje uždirbamos pajamos. Anot pareiškėjų, ši bendrovė Prancūzijoje uždirba apie 720 milijonus svarų per metus.

Idėjos kilo po žiniasklaidos įmonių skundų, jog interneto milžinės kaip Google, Yahoo ir kt. pelnosi iš jų turinio už jį nemokėdamos. Prancūzai tikėtųsi iš tokio mokesčio, kuris spaudoje jau vadinamas “Google tax”, uždirbti apie 50 mln. EUR per 2010 m. ir po 35-40 mln. EUR 2011 ir 2012 m. Jis paliestų ne tik paieškos sistemas, tačiau ir kai kuriuos socialinius tinklus. Surinkti pinigai būtų panaudojami antipiratinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, subsidijuojant legalius įrašus platinantį projektą.

Raktažodžiai: Google, Yahoo

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV užsakymu buvo atliktas tyrimas, kuriame įvertinti elektroninės valdžios bei kompiuterių ir interneto vartotojų 2009 m. rudens rodikliai. Tyrimą atliko TNS Gallup 2009 m. rugpjūčio 31 d. - 2009 m. lapkričio 22 d. Tyrime dalyvavo 1 493 pastovūs 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Aktyviausi interneto vartotojai yra 20-29 metų amžiaus grupės interneto vartotojai. Šio amžiaus respondentai dažniausiai iš visų internautų naudojosi:

• elektroniniu paštu (88,2 proc.)
• elektroninio banko paslaugomis (59,8 proc.)
• žiūrėjo televizijos laidas (20,0 proc.)
• perkėlinėjo nuotraukas ir muzikos bylas (57,5 proc.)

Kur paieškos sistemos, Skype ar socialiniai tinklai? Kur naujienų skaitymas? :)

60-74 metų respondentai internetu naudojosi šiais tikslais:

• naudojosi elektroniniu paštu (79,6 proc.)
• naudojosi paieškos sistemomis (72,9 proc.)
• internetinių pokalbių programomis (43,5 proc.)

Populiariausios viešojo sektoriaus e. paslaugos:

• pajamų mokesčio deklaravimas (40,1 proc. nuo apsilankiusių viešojo sektoriaus interneto svetainėse)
• darbo paieška (33,5 proc.)
• su sveikatos apsauga susijusios paslaugos (16,6 proc.)
• viešųjų bibliotekų paslaugos (pvz., katalogų peržiūra, knygų paieška) (14,8 proc.)

Šiemet, kaip ir pernai, prieš šventes įmonės sveikino savo klientus ar partnerius su Kalėdomis ir artėjančiais Naujausiais metais. Google šiemet pasakė: “this year we’ve decided to do something a little different”. Paaukojo labdarai 20 mln. dolerių ir tai iškomunikavo el. atviruku:

http://www.google.com/advertising/holiday2009/

Kaip vakar ir rašė Marius, Lietuvoje įmonės taipogi mieliau rinkosi komunikaciją el. erdvėje nei įprastų popierinių atvirukų siuntimą. Štai keletas gerų pavyzdžių:

http://www.kinkinys.lt/
http://www.cvmarket.lt/superdarbas
http://www.epasas.lt/kaledos.html
http://www.dnbnord.lt/sveikinimas/
http://www.degtine.lt/kaledos/

Raktažodžiai: elektroniniai atvirukai, elektroniniai sveikinimai

Šią savaitę mus pasiekė pranešimas spaudai apie tai, kad susijungia 15min.lt ir zmones24.lt (populiaraus žurnalo Žmonės atitikmuo internete). Nuo šiol portalas zmones24.lt taps 15min.lt rubrika. Pastarojo lankomumas pagal Audience tyrimą yra 444 210 realių vartotojų per mėn. Tie, kas po ranka turite gemiusExplorer’į, galite pažiūrėti, koks šių svetainių persidengimas ir kokio apytiksliai padidėjimo gali tikėtis 15min.lt. Zmones24.lt spalį turėjo 81 067 realių vartotojų. Tai gali padėti 15min.lt priartėti prie ~480 k turinčių diena.lt ar zebra.lt ir galbūt kitais metais išokti į TOP 10. Žingsnis racionalus, bet adresą galima buvo pasirinkti trumpesnį http://www.15min.lt/naujienos/zmones/

Toks būdas pasididinti lankomumą buvo išsamiai aptartas anksčiau. Juo galima pasinaudoti ir neturint portalo, priklausančio tai pačiai grupei. Pavyzdžiui, city24.lrytas.lt ar avia.alfa.lt. Visgi 15min.lt atvejis skiriasi įgyvendinimo forma - vietoj co-site’o naudojamas folderis, o originalus zmones24.lt portalas redirectinamas. Sprendimas apsijungti yra tikslingas ir ateityje turbūt pamatysime daugiau tokių atvejų. Tačiau, ar reikėjo panaikinti zmones24.lt - diskutuotinas dalykas. Į tai gali atsakyti tik plius.lt. Juk turiniu Google’ui galima buvo pasinaudoti ir nenaikinant svetainės.

Raktažodžiai: 15min.lt, co-site, co-site'ai, Žmonės, zmones24.lt

Tikrai daug Lietuvos tinklaraščių prisidėjo prie gražios IKI kalėdinės akcijos www.kaledustebuklas.lt. Įsidėję nedidelį skydelį, kiekvienas galime padėti rinkti dovanėles vaikams iš skurstančių šeimų. Agentūra, pasiūliusi šią idėją, nusipelno plojimų. Pritraukta daug dalyvių, o akcijos žinomumas - didelis.

Kadangi vaikų tema yra labai jautri ir pasinaudojant ja nesunkiai galima į savo pusę palenkti minią, šiuo projektu pasinaudojo iš šios savaitės brukalo autoriai (”brukaliai”):

—————————————————————

Sender: NEBUKIME ABEJINGI [auto@dre.lt]
Subject: NEBUKIME ABEJINGI

ACIU Jums ! http://www.duryslangai.lt/skelbimai

—————————————————————

ir štai kitas:

—————————————————————

Sender: info@prekybostinklas.lt
Subject: NEBŪKIME ABEJINGI VAIKAMS, PADĖKIME NEMOKAMAI

P.S. persiųskite visiems, kam galite, ir prisidėkite prie šios gražios akcijos.

—————————————————————

Tikslas aiškus - prisidengiant gražia akcija pritraukti papildomų lankytojų, kurie galbūt kažką ir nusipirks ar paspaus ant reklaminių antraščių. Tik kam tiek pastangų? Rezultato tai turbūt jokio.

Raktažodžiai: Brukalas, duryslangai.lt, prekybostinklas.lt, spam, spamas

Daugiausiai pajamų užsienio interneto reklamos rinkose (UK, etc) atneša reklama paieškos sistemose. Ne reklaminiai skydeliai, ne klasifikuoti skelbimai, ne katalogai ir ne kas nors kita. Kalbant apie pastarasias uždirbimo formas, egzistuoja nemažai stiprių lietuviškų projektų. Tačiau kalbant apie paieškos sistemas - nė vienos stiprios lietuviškos. Pavyzdžiui, estai turi neti.ee, kuriam priklauso reikšminga paieškų sistemų rinkos dalis, rusai turi yandex.ru ir t.t. Tuo tarpu mes, lietuviai, esame tikri Google fanatikai. Pagal Gemius SA duomenis, Google 2009 III ketvirtį į lietuviškus tinklalapius atvedė 97.85% visų vartotojų, kurie ateina per paieškos sistemas. Kiekvieno iš artimiausių konkurentų rodikliai imant atskirai tesudaro apie 1%.

Reklama paieškos sistemose Lietuvoje imant santykinai neturi tokios didelės interneto reklamos rinkos dalies kaip UK ar pan. Tačiau turint omeny pasaulines tendencijas, galima būtų atsargiai spėti, kad Google kąsnį Lietuvos interneto reklamos rinkoje didins. Ar tai reiškia, kad visi reklamos paieškoje pinigai keliaus į Google sąskaitą? Ateitis gali būti ir netokia, jei lietuviams pavyktų sukurti savo paieškos sistemą. Prisipažinkit, neįtikėtinas scenarijus? :) Bet niekada nesakyk niekada. Tad šiandien apie vieną sistemą, kuri galbūt taps eiline interneto šiukšle, o galbūt…

Taigi - rodo.lt šiuo metu yra tik idėja, tačiau jau neilgai trukus gali tapti įdomia staigmena. Kaip rašo pats autorius savo LinkedIN profilyje:

“Inspired by Wolfram Alpha, I am currently working on a new and innovative internet search engine - Rodo. It has many social network features and also uses a mixture of computational and user rating to rank the search results. The type or purpose of the page is identified by patterns, and filtering results by type makes this search engine unique :) Rodo spider and Rodo indexer are created by me from scratch.“

Kaip autorius rašė marketer.lt (kalba netaisyta):

“O projektas yra - Lietuvai orientuota web/video/paveikslėlių/failų paieška su socialinio tinklo galimybėm. Na žinoma su google pakonkuruoti yra gana sudėtinga, tačiau yra unikalių privalumų, pvz: video paieška ieško ir lietuviškų video (vaizdelis,supervideo, lrytas ir t.t.), o paieškos rezultatai rūšiuojami pagal pagerank principą + vartotojų balsus. Taip pat galima žiūrėti kas balsavo už tam turinį ir peržiūrėti tų vartotojų portfolio, mėgiamus puslapius, nuotraukas ir t.t. Iš esmės tai yra sukryžmintas google su facebook’u:) Dar nepaminėjau kad balsuojamas turinys keliauja i naujienas ir media feed’ą ir taip pat puslapis yra pilnai ajax’inis, galima žiūrėti rastą video ir ieškoti sekančio video toliau.“

Vėliau (kalba netaisyta):

“Sistema kuriau pats nuo 0, iskaitant spider’i, kurio greitis sia savaite gerokai ugtelejo (800k/diena). Kol kas rimtos indeksacijos dar nevykdau, nes pats projektas yra tik pusiaukelej ir pagerank’as gali dar gerokai keistis. I dabartini pagerank taip pat labai nekreipkit demesio, nes dauguma puslapiu indeksuota keiciantis pagerank algoritmui, o dalis svarbiu puslapiu gali buti istrinta. Savu duomenu turejimas suteikia privalumu, tokiu kaip http://www.wefeelfine.org/wefeelfine_mac.html nuotaikos atpazinimas blog’e ar naujienoj, puslapio tipo atpazinimas (forumas/straipnis/parduotuve) ar esminio teksto istraukimas is viso puslapio. Kadangi su darbine versija as nuolat dirbu, man reiktu, kad jus parasytumet valanda, kuria prisesit paziuret svetaines ir as kelioms valandoms palikciau serveri laisva. I ji galima bus patekti ir kitu metu, bet dirbant, uzklausos gali trukti ir 20sek (paprastai 0.1sek + interneto delay). Naujienu ir media sritys dar tik pradetos kurti, taciau turiu nemazai ideju kaip joms pritaikyti rss readerio/facebook/digg funkcionaluma.“

Demo sistemos versiją galima buvo rasti adresu:

http://labs.rodo.lt

Ar sistema šiuo metu, kai jūs spausite ant nuorodos, veiks, ar ne - ne tiek svarbu. Gali būti, kad autorius, tiesiog tuo metu atlieka tobulinimo darbus. Tačiau būtų įdomu padiskutuoti iš principo, ar šioje Google užvaldytoje srityje gali gimti staigmenų?

Raktažodžiai: paieškos sistemos, reklama paieskos sistemose, rodo.lt

Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch), antro pagal dydį pasaulyje žiniasklaidos konglumerato “News Corporation” savininkas, vis dažniau užsimena apie ketinimus apmokestinti naujienas internete. Anot jo:

“having free newspaper websites is a ‘flawed’ business model”

- The Guardian

Ir tai vaizdžiai iliustruoja News Corp. paskutinė finansinė ataskaita (žiūr. 2 psl. Newspapers and Information Services eilutę):

http://www.newscorp.com/investor/download/NWS_Q1_2010.pdf

Žiniasklaidos magnatas tikina, jog šiuo metu intensyviai dirbama prie verslo modelio kūrimo, padėsiančio uždirbti iš naujienų portalų ne per pajamas iš reklamos, o iš paslaugų. Vienas iš variantų galėtų būti apmokestinimas Financial Times pavyzdžiu:

Portalą ft.com galima naršyti ir nemokamai, tačiau norint daugiau (FT komentarų ir analizės, specialių ataskaitų, archyvo, patogumo paslaugų ir t.t.) reikia įsigyti prenumeratą.

Grįžtant į Lietuvą, regis, nuo praėjusios savaitės Verslo žinios nedidelę dalį savo straipsnių vz.lt atvaizduoja kaip aktyvią nuorodą į mokamą laikraščio versiją internete verslozinios.lt. Nemokamai prieinama tik straipsnio pirmoji pastraipa:

Mokama versija egzistuoja jau seniai, tačiau anksčiau nesu pastebėjęs tokių mėginimų pritraukti daugiau vartotojų į apmokestinamą turinį. Kaip bebūtų, tokiai iniciatyvai pritariu. VŽ turim tik vienus tokius :)

Su verslo naujienomis bei informacija yra kiek aiškiau - jos reikalingos sprendimų, lemiančių finansinius rezultatus, priėmimui. Tad už tai mokėti racionalu. Tačiau, ar tai suveiktų su paprastom dienos naujienom apie sportą, pramogas, kultūrą ir t.t. atsakyti sunku. Pamenu, kaip vienas lrytas.lt vadovų sakė, kad DELFI turbūt švenčia antrąjį gimtadienį tą dieną, kai lrytas.lt apmokestino savo turinį. Tai neva lėmė, jog DELFI šiandien yra pirmi. Vėliau apmokestinimo atsisakyta, tačiau tuomet buvo geri laikai, kai pajamos iš reklamos buvo solidžios. Manau, kad šiandien šis verslo modelis nebeveikia.

Mano subjektyvia nuomone dienos dumblas gali ir likti nemokamas, tačiau už daugiau darbo reikalaujantį turinį turi būti mokami pinigai. Antraip naujienų portaluose dumblą tik ir matysime, nes kokybiško turinio kurti esant tokiam modeliui paprasčiausiai neapsimoka.

Raktažodžiai: delfi, DELFI.lt, lrytas.lt, naujienų portalai, News Corp., News Corporation, Rupert Murdoch, Rupertas Merdokas, verslo modeliai internete, Verslo žinios, VZ.LT