marketer.ltforumas

Socialinio tinklo Facebook vartotojų skaičius perlipo 250 milijonų ribą, tokį oficialų pranešimą vakar pateikė Facebook įkūrėjas Mark Zuckerberg. To tikrai buvo tikimąsi, tačiau naujų 50 milijonų vartotojų atsiradimas vos per tris mėnesius rodo, jog Facebook populiariumas net neketina kristi. Dar vienas įdomus faktas yra tai, jog 150 milijonų vartotojų riba buvo pasiekta šių metų sausio mėnesį. Praėjo vos daugiau nei puse metų, o socialinis tinklas pasipildė 100 milijonų naujų vartotojų.

Registruotų vartotojų skaičius Facebook‘e beveik siekia visų Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų skaičių, yra dvigubai didesnis už Rusijos gyventojų skaičių, yra 6 kartus mažesnis už Kinijos gyventojų skaičių ir 72 kartus didesnis už Lietuvos gyventojų skaičių. Registruotų vartotojų skaičius esantis Facebook‘e sudaro apie 4 % visų planetos gyventojų.

Pagrindinį Facebook vartotojų didėjimo lūžį galime lakyti 2008 metus. Tuomet nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio iki 2009 metų sausio (puse metų) registruotų vartotojų skaičius padidėjo 50 milijonų. Tai yra tiek pat, kiek narių buvo užsiregistravę praėjus 3 metam nuo socialinio tinklo įkūrimo.

Jeigu lyginti naujų narių atsiradimo didėjimą nuo socialinio tinklo įkūrimo ir dabartinės situacijos, jis yra pakilęs 12 kartų. Pirmaisiais socialinio tinklo gyvavimo metais vidutiniškai kasdien prisiregistruodavo 15 tūkstančių naujų vartotojų, šiais metais vidutiniškai į dieną prisiregistruoja 356 tūkstančiai naujų vartotojų. Taigi per dvi dienas Facebook tinkle užsiregistruoja tiek vartotojų kiek yra gyventojų Vilniuje arba per keturias dienas užsiregistruoja tiek vartotojų kiek gyvena visoje Estijoje.

JAV tyrimų bendrovės comScore duomenimis gegužės mėnesį Facebook puslapį aplankė 316 milijonų unikalių lankytojų. Tai yra du kartus mažiau unikalių lankytojų nei jų sulaukia Google puslapis, taip pat tai yra 388 kartus daugiau nei Delfi unikalių lankytojų skaičius.

Dabartinis registruotų vartotojų skaičius Facebook‘e tesudaro 15 % visų interneto vartotojų, kurių yra 1,6 milijardo.

Taigi, nors ir šie skaičiai yra labai dideli, nereikia pamiršti fakto, jog visi registruoti vartotojai nėra tikri žmonės. Nemažai yra dubliuotų profilių, taip pat yra kuriami įmonių, naminių augintinių, vaiduoklių ir panašūs profiliai. Žinoma šis didėjimas gali ženkliai išaugti, jei tokios šalys kaip Kinija neblokuotų prisijungimo prie Facebook. Čia esančiame žemėlapyje galite pažiūrėti kaip globaliai didėjo Facebook vartotojų skaičius.

Raktažodžiai: comScore, facebook, interneto vartotojai, Mark Zuckerberg, socialinis tinklas

Mūsuose yra gajus stereotipas, jog žmonės prieš įsigydami prekę ar naudodamiesi paslauga, informacijos apie ją ieško forumuose, bloguose, facebooke ir visuose kituose interneto platybėse. Taip pat žmonės kalba, jog būtent čia, internete, galima rasti daugiausiai informacijos apie prekes ir paslaugas. Taigi, natūralu, jog vartotojai čia ir ieško informacijos. Tiesos tame yra, žmonės ieško informacijos ir internete, bet Haris Interactive atliktos apklausos duomenimis daugiausiai informacijos vartotojai randa oficialiame kompanijos internetiniame puslapyje. Sutinku, jog oficialiame puslapyje reikia pateikti daug informacijos apie savo prekes ir paslaugas, tačiau tai turi būti palanki informacija kompanijai, be jokių neigiamų aspektų, o tokia informacija neatspindi realaus vaizdo.

Pagal apklausos duomenis daugiausiai informacijos vartotojai gauna: iš oficialios interneto svetainės, pardavėjo ar oficialaus atstovo ir iš draugų, šeimos narių, pažįstamų.
Man gana keista, kad apklausoje dominuoja internetinės svetainės, kaip daugiausiai informacijos pateikiantis šaltinis. Aš išskirčiau šiuos šaltinius: forumai, blogai, internetinės svetainės, kitos internetinės bendruomenės. Visų pirma tai daugiausiai informacijos pateikiantys šaltiniai ir jų informacija yra visapusiška. Nuo atsiliepimų, apžvalgų, prastų patyrimų (bad experience) iki filmuotų prekių ir paslaugų išbandymų. Visa tai rodo kaip yra svarbu pateikti daug informacijos ir mokėti ją valdyti ne tik internete.

Raktažodžiai: blogai, facebook, forumai, informacijos paieška, informacijos valdymas, paslaugos, prekės

Rinkodarininkai neretai skeptiškai žiūri į įvairių guru mokymus ir svaičiojimus kaip teisingai įgyvendinti siekiamus tikslus, kaip teisingai daryti vienokį ar kitokį marketingą ir panašius teorinius pamokymus apie kuriuos yra parašyta visa biblioteka knygų. Nesiimsiu ginti vienos ar kitos pusės, bet tiesos tame yra. Šiandien pateiksiu 5 patarimus, kurie gali sumažinti išlaidas pasitelkiant el. naujienlaiškį (paruošta pagal Emma, Inc informaciją).

Informacijos perkėlimas į naujienlaiškį

Naujienlaiškis gali puikiai pasitarnauti mažinant kitas išlaidas. Tai gali būti pinigai išleidžiami spaudai. Jei tik galite perkelti spausdintinę informaciją į naujienlaiškį – padarykite tai. Specialių pasiūlymų skrajutės, pakvietimai, gimtadienio sveikinimai – visa tai gali būti perkelta į el. formatą. Svarbiausia, kad jūsų klientai žinotų, jog šį informacija yra platinama tik elektroniniu būdų. Taip jie galbūt pradės sekti jūsų naujienas siunčiamas el. paštu.

Siųskite naudingą informaciją

Skamba logiškai ir aiškiai. Jei naujienlaiškyje žmogus neras naudingos informacijos – jis jo nebeskaitys. Naudinga informacija gana slidus terminas, kiekvienam žmogui vis kitaip. Todėl internetinė rinkodara ir reikalauja dar akylesnio vartotojų sekimo, kad tikrai žinotumėt, jog žmogui tai bus naudinga.

Kurkite lojalumą

Nuolatos siųsdami naujienlaiškius, nepamirškite specialių akcijų, nuolaidų, pakvietimų jį skaitantiems. Žmonės jausis dėkingi ir naujienlaiškį skaitys dažniau nei tai darė prieš tai.

Parduokite reklamą naujienlaiškyje

Puikus būdas uždirbti iš naujienlaiškio – parduoti jame reklamą. Tai nebūtinai turi būti didelis rožinis banneris, kurį vartotojai nė nemirktelėjęidentifikuos kaip reklamą. Jei naujienlaiškyje apžvelginėjate internetinių projektų start-up‘us, pasiūlykite reklamą hostingo paslaugas teikiančiai įmonei.

Laikykitės strategijos

Laikykitės savo sukurtos el. naujienlaiškio strategijos ir taip tikrai sukursite kažką vertingo.

Gal kas galite pateikti gerų lietuviškų naujienlaiškių pavyzdžių?

Raktažodžiai: el. paštas, el. rinkodara, lojalumas, naujienlaiškis

Vakar sekdamas iPhone OS 3.0 pristatymą susimąsčiau ar apsimoka investuoti į iPhone aplikacijų kūrimą savo internetiniam tinklalapiui arba kitaip panaudojanti šį įrankį rinkodarai. Deividas tinklaraštyje ApieReklama.lt apie “appverts” (aplikacines reklamas) jau kalbėjo čia, čia ir čia. O aš panagrinėsiu kokios gi tos perspektyvos šalyje, kurios žeme vaikštom.

Visame pasaulyje iPhone aplikacijos pasiekė epogėjų. Atsisiųsta 800 milijonų aplikacijų, jų sukurta 15 000. Skaičiai gražūs. Dabar grubiai paskaičiuokim kiek gi tų iPhone’ų yra Lietuvoje. Praeitų metų rugsėjo 26 dieną pompastiškai buvo parduotas pirmasis iPhone‘as. Po pusantro mėnesio pasirodė pranešimas, jog „Omnitel“ pardavė 1500 šių telefonų. Šio mėnesio pabaigoje bus lygiai puse metų nuo tada kai šiuo telefonu pradėta prekiauti mūsuose. Jei skaičiuojant tokiu pat principu, jog per pusantro mėnesio vidutiniškai parduodama 1500 telefonų, dabar jų turėtų būti 6000. Tačiau pridedame Kalėdinį laikotarpį, kurio metu vykdytos akcijos ir veikiausiai jų buvo nupirkta daugiau. Gauname 9000 iTelefonų. Nepamirštam vartotojų turinčių pirmos kartos iPhone’us, kurių, mano spėjimu, bus dar 1000-2000. Taigi labai grubiai gauname 10 000-12 000 iPhone vartotojų vaikštančių aplink mus.

Aplikacijų kūrimo kaina yra labai svyruojanti. Kai kurie šaltiniai teigia, jog vienos aplikacijos kaina yra 20 000 $, įskaitant tokius veiksnius kaip dizainas ir projekto valdymas. Tuo tarpu galima rasti laisvai samdomų programuotojų, kurie nesudėtingas aplikacijas gali pagaminti už kelis tūkstančius amerikietiškų pinigų.

Jei 10% iPhone vartotojų Lietuvoje naudos jūsų aplikaciją, tuomet turime visą 1000 lojalių vartotojų, kurie prisiriša prie prekės ženklo. Jei dar panagrinėtume tokį faktą, jog šiuos telefonus dažniausiai turi didesnes nei vidutines pajamas gaunantys miesto gyventojai, kurie savo aplinkoje gali būti laikomi nuomonės lyderiais, turime dar daugiau paveiktų vartotojų. Pagaliau, jei aplikacija ir nebus taip naudojama kaip jūs norėtumėte arba nuvils vartotojus, tai gali būti gana gera investicija į inovatoriško verslo/paslaugos/kita įvaizdžio formavimą.

Raktažodžiai: aplikacijos, Apple, applications, appverts, iPhone, omnitel

Neseniai į mano akiratį pateko projektas www.rezervacijos.lt. Panaši idėja yra kilusi ir man, ir turbūt kažkam iš jūsų. Apie projekto startą, rinkodarą, sunkumus, naudą kalbėjausi su www.rezervacijos.lt vadovu Vidmantu Kabošiu.

Projektas analogų turintis užsienyje, ar tikite, jog ši sistema prigis Lietuvoje?

Taip, šis projektas yra turintis analogų užsienyje, bet neturintis Lietuvoje. Pats projektas darytas su tikėjimu, nes kitu atveju nelabai vertėtų gaišti laiko, investuoti pinigų. Ar jis prigis? Darome ir darysime viską, kad taip įvyktų. O tai padaryti pakankamai realu, reikia tik laiko tarpo, darbo, rinkodaros, „geros praktikos“ pavyzdžių ir kurti pridėtinę vertę, kad vartotojas suvoktų naudą. Tą ir stengsimės daryti. Norime atkreipti, kad projektas šiuo metu suteikia rezervuoti restoranų ir kavinių staliukus, tačiau rezervacijos.lt yra bendrinis pavadinimas, po kuriuo pasiūlysime daugiau paslaugų. Taip tikimės suteikti daugiau vertės pačiam lankytojui ir klientui.

Kaip rezervacijos užklausa pasiekia galutinį tašką, t.y. kavinės, restorano administratorių?

Pasiekia iš karto keliais būdais: el.paštu, SMS pagalba arba faksu. Kuriuo būdu ar būdais priklauso nuo pačios kavinės ar restorano administratoriaus. Patvirtinti rezervaciją administratorius gali pačioje rezervacijos.lt sistemoje, SMS pagalba ar tuo pačiu el.paštu. Dažniausiai dėl tikrumo ir užtikrintumo naudojama kelių būdų kombinacija.

Ar tokiu pat keliu ji grįžtą pas vartotoją?

Iš esmės taip, iškyrus fakso numerį. Vartotojas tai pat gali patikrinti savo rezervacijos statusą www.rezervacijos.lt puslapyje, prisijungęs prie savo registracijos.

Kiek vidutiniškai turėsiu laukti rezervacijos atsakymo?

Priklauso nuo restorano. Tačiau, kaip rodo pirmieji užsakymų rezultatai, trunka iki valandos. Norėtųsi šį laiką trumpinti maksimaliai iki dar mažesnės trukmės.Deja, iIgai užtrunka, jei rezervacija daryta vėlai vakare ar naktį, tuomet tenka laukti ryto. Nebent dar dirba administratorius, tačiau tas mažai tikėtina. Kita vertus, taip yra todėl, nes sistema nėra susieta su restoranų naudojama vidine rezervacijų sistema, todėl automatinio patvirtinimo dar nėra.

Ar tai efektyviau už skambutį telefonų? Kuo?

Jei efektyvumą matuosime kainos atžvilgiu – taip, nes tai nieko nekainuoja. Jei laiko, ypač, jei užtruka ilgėliau – tuomet ne. Tačiau mes tą suprasdami stengsimės efektyvumą kurti per pridėtinę vertę. Pvz. nuolaidas ar specialias akcijas.

Kokių kyla sunkumų kviečiant įstaigų savininkus naudotis projektu?

Kiekvienai naujovei reikalingas laiko tarpas, kad ją priimti. Ji gali būti priimta, jei tikrai teikią naudą ir kuria papildomą vertę. Taigi susiduriame su sunkumu, kad kai kurie savininkai skeptiškai vertina, jog tai padės pritraukti ir taip pakankamai tuščias dėl ekonominės situacijos vietas restoranuose ir kavinėse. Tačiau mes akcentuojame ir akcentuosime, kad restoranams ir kavinėms rezervacijos.lt yra rinkodaros priemonė, kuri kaip tik padės pritraukti klientų. Taigi, nuo kiekvieno savininko suvokimo, patirties, žinių bagažo apie el. komerciją ir internetą priklauso kaip jis priima mūsų naujovę. Tačiau reikia pagirti tuos, kurie vos paleidus projektą pradėjo patys domėtis, siūlyti idėjas ir aktyviai dalyvauti. Taigi tikimės, kad sunkumai laikini.

Ar restoranų rezervacija gali būti supaprastinta pasitelkiant tik internetą?

Hmm….jei teisingai suprantame klausimą, tai matome vienareikšmiškai taip. Ypač, jei tokia sistema, kaip rezervacijos.lt būtų susieta su realia restoranų rezervacijų sistema. Manau, tai ateities klausimas. Pirmiausia svarbu išugdyti įpročius, tradicijas, kas užima laiko. Norime taip pat pabrėžti, kad rezevacija internetu suteikia galimybes iš karto rezervacijos metu užsakyti vietas prie lango, gražioje vietoje, lauke ar pan. Jeigu ateisite tiesiai į restoraną be išankstinės rezervacijos, galite sėsti tik ten, kur yra vietų. Paprastai tokios vietos būna užimtos. Taigi, kalbame jau pridėtinę vertę bei paprastumą, kaip rezervuoti norimu laiku, norimamem restorane, norimą vietą. Galiausiai, norime akcentuoti, kad www.rezervacijos.lt - tai tarsi restoranų katalogas, nuotraukų, informacijos ir apsilankiusių nuomonių ir vertinimų “archyvas”. Tai, kad galima išsirinkti pagal daug parametrų, išfiltruoti, rūšiuoti irgi yra privalumas, ypač, kai žmogus žino, ko nori.

Kokiais būdais tai gali būti greičiau už tradicinį rezervacijos skambutį telefonu?

Tokiais, kai rezervacijų sistema pilnai bus susieta su restoranų ar kavinių rezervacijų sistema. Tuomet realiu laiku galima įvykdyti rezervacija pačioje restorano ar kavinės rezervacijų sistemoje. Iki tol rezervacijos.lt nepretenduoja tapti greičiausiu būdu, tačiau patogiu ir pigiausiu – taip.

Tai komercinis projektas? Iš ko siekiate uždirbti ?

Taip, tai komercinis projektas. Šiais metais neplanuojame uždirbti, nes šiai paslaugai reikia įpratimo, pripažinimo, galų gale kritikos, kurios sulaukiame interneto forumuose. Dėkui tiems, kurie kritikuoja. Atidžiai stebime ir vertiname, ką galime padaryti geriau. Taigi šiuo metu tai investicinis projektas, kuriam reikia laiko, kad, vaizdžiai tariant, užaugtų raumenys.

Prieš pradėdami projektą nagrinėjote analogiškų projektų (opentable.com ir pan.) klaidas, kokios jos?

Taip, mes be abejo nagrinėjome veikiančius projektus. Jų nėra ypač daug, todėl atidžiai išnagrinėtas kiekvienas. Kritikuoti ir vardinti klaidas yra sudėtinga, nes patys turime jas išspręsti pas save. Tačiau, kas krito į akis, tai kai kurių projektų nefunkcionalumas, sudėtingumas naršant, nedraugiškumas interfeiso prasme. Kiti pasižymėjo nepatraukliu dizainu. Tačiau didesnį dėmesį kreipėme, kas jiems pasisekę, ir ką galėtume pritaikyti Lietuvos rinkoje.

Raktažodžiai: Interviu, kavinės, restoranai, rezervacija, rezervacijos.lt

Dažnai diskutavome klausimu ar reikia įmonei blogo, kokia tema reikia rašyti, kaip rašyti. Esu X įmonės komunikacijos vadovas, kuris priima sprendimą pradėti įmonės blogą. Valdžia patvirtiną siūlymą, taigi reikia kaip ir pradėti. Koncepcija, tema – taip pat patvirtinti. O dabar iškyla klausimas, kas rašys blogą? Aš pats esu per daug užsiemęs kitais reikalais ir tam laiko negaliu skirti, kiti įmonės darbuotojai gal ir turi ką pasakyti, bet taip pat į tai žiūri kaip į papildomą darbą, už kurį niekas papildomai nemokės. Outsourcinimas iš šalies? Vienas iš variantų, bet tai bus netikras įmonės blogas, niekas kitas taip gerai nekalbės apie įmonė, jos produktus, paslaugas kaip ten dirbantis.

Pažiūrėjus į Lietuvos įmonių blogus, matau, jog nemažai yra tempiami su vidiniais resursais, bet jie tikrąją to žodžio prasme tempiami. Toks blogas išsilaikys neilgiau pusę metų ir naudos vargu ar atneš.

Jei yra bent keletas minčių pradėti rašyti blogą, galvokite iš kitos pusės, ne ką pasakysite skaitytojams, bet kas pasakys. Neturėdami žmogaus, kuris mokės ir norės pasakyti, neturėsite ir ką pasakyti. Jei skatinsite ir šį darbą vertinsite kaip lygų su kitais darbais, netrukus atsiras ir žmonės galintys kažką pasakyti.

Lietuvos marketingo specialistai neretai būna kritikuojami dėl naujų komunikacijos kanalų ignoravimo ir atsilikimo nuo bendrų pasaulinių tendencijų. Tačiau, kaip rodo Epsilon atlikta apklausa, kurioje dalyvavo pasaulinių top bendrovių marketingo vadovai, net 55% jų nėra susidomėję įtraukti socialinių tinklų į savo kompanijos marketingo planus. Taip pat 49 % jų nėra susidomėję įtraukti blogus. Taigi situacija nėra labai džiuginanti.

Manau, šiuo ekonomikai sunkiu periodu, kompanijos labiau atsižvelgs į alternavyvių kanalų išnaudojimą. Visų pirmą tai gali gerokai sumažinti rinkodaros biudžetus, visų antra daugiau žmonių pradės vėl aktyviau naudoti tiek socialinius tinklus, tiek internetą. Žinoma atlikus panašią apklausą Lietuvoje skaičiai būtų žymiai mažesni.

Kartais pagalvoju, jog visaverčiam bendravimui tiek su draugais, tiek su kolegomis ar kitų darbinių ryšių palaikymui užtektų vieno vienintelio Facebook. Apie šio tinklo populiarėjimą Lietuvoje jau rašė INTERNETAS_LT. Kažkokių mistinių priežaščių šio tinklo populiariumui negalėčiau rasti, juolab tai tikriausiai pats patogiausias ir labiausiai user friendly socialinis tinklas ever. Tokią nuomonę susidariau naudodamas Facebook 5 dienas. Būtent tiek laiko esu registruotas vartotojas jame.

Priežastys dėl kurių žmonės naudoja daugiau nei vieną socialinį tinklą:

• Nuolatinis augimas ir domėjimasis (Kadaise buvusį kultinį One.lt pakeičia rimtesnis Facebook, Myspace ar LinedIn).
• Tam tikrų interesų paieškos (Frype.lt praverčia ieškoti undergoudinės lietuviškos muzikos, LinedIn profesinės informacijos).
• Skirtingų kontaktų ir ryšių palaikymas (Jei visi žmonės būtų užsiregistravę viename socialiniame tinkle, nereiktų vieno kontakto eiti ieškoti į one.lt, tuo tarpu kito į klase.lt).

Daugiau rimtų priežaščių dėl ko žmonės naudoja daugiau nei vieną socialinį tinklą nerandu. Ateityje tendencijos neturėtų keistis. Visuomet bus vienas lyderis ir keletas besivelkančiųjų iš paskos.

Raktažodžiai: , facebook, socialinis tinklas

TechCrunch blogas jau antrą kartą rengia apdovanojimus The Crunchies. Tai apdovanojimai skirti išrinkti geriausius iš geriausių interneto, technologijų, inovacijų srityse. Šiais metais bus apdovanota 15 produktų / kompanijų. Savo predendentus galima teikti čia.

Praeitų metų apdovanojimuose tarp nugalėtojų puikuojasi daug žinomų internetinių vardų: facebook, twitter, digg, wordpress, netvibes. Rezultatai bus paskelbti 2009 sausio 9 dieną apdovanojimų ceremonijoje.

Amazon atidarė tinklalapį Expert’s choice, kuriame populiariausi blogeriai rekomenduoja perskaitytas knygas.

Viskas vyksta gana paprastai: perskaitai populiariausi blogerio rašančio apie rinkodara knygos rekomendaciją, įsidedi ją į savo pirkinių krepšelį ir perki ją iš Amazon.

Žinant tai, jog dauguma blogerių yra nuomonės lyderiai šis puslapis gali būti neblogas įrankis pardavimams skatinti.

Hewlett-Packard atidarė sistemą Tabbloid, kuri blogo įrašus paverčia į laikraštį. Viskas padaroma paprastais 3 žingsniais:

1. Suvedamas blogo adresas.
2. Pasirenkamas laikas, kada laikraštis bus atsiunčiamas į el. paštą.
3. Gauname paruoštą spausdinimui PDF versiją.

Galbūt tai dar vienas įrankis blogų populiarinimui? Geriausia yra tai, jog užima išskirtinai mažai laiko ir yra visiškai nemokama.

Anderson Analytics tyrimų bendrovė atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog daugiau nei 60 % LinkedIn vartotojų gauna didesnes nei vidutines pajamas ir užima vadovaujančias pareigas. Taip pat nustatyta, jog vartotojai gaunantys didesnes pajamas, turi daugiau LinkedIn kontaktų. Pranešime kalbama apie tai, kaip tokie tinklai gali būti naudingi verslui. Ši studija tikrai įdomi, nes paremta vartotojų gaunamomis pajamomis, užimamos pareigomis, interesais, plačiau apie studija galite pasiskaityti čia.

LinkedIn tinklo panaudojimas gali būti labai platus. Pagrindininis scenarijus yra turėti kontaktus tų žmonių, su kuriais jus sieja darbiniai santykiai. Taip pat tai patogus įrankis stebėti pažįstamų žmonių profesinius pokyčius. Štai per pastarąsias dvi savaites sužinojau, jog vienas pažįstamas įkurė UAB‘ą, kita pažįstama pradėjo rašyti profesinį blogą ir pan.

Šis socialinis tinklas taip pat gali būti naudingas darbo paieškai. Lietuviškų darbo skelbimų jame nėra, tačiau jis gali pasitarnauti kitaip. Tai labai geras įrankis headhunting‘ui. Jo pagalba galima atsirinkti asmenis, kurie turi pakankamai kompetencijos, patirties ir tuomet juos headhuntinti. Taip pat LinkedIn tinklą gali išnaudoti atrankų įmonės, kurios ieško asmenų užimti konkrečias darbo pozicijas. Šis būdas šiek tiek koreliuojasi su headhuntingu, bet tai nėra visiškai tas pats. Pastebėjau, jog vienos lietuviškos atrankų bendrovės atstovė jau suprato LinkedIn naudą ir puikiai renka konktatus, o vėliau jais pasinaudoja siųsdama darbo pasiūlymus. Jei dirbu rinkodaros srityje, man nėra įdomus darbas susijęs su biuro administravimu, tokiu principu turėtų vadovautis atrankų bendrovės ieškančios būdų kaip išnaudoti LinkedIn tinklą. Darykime prielaidą, jog aš gaunu darbo pasiūlyma iš tos srities, kurioje dirbu, bet mano dabartinis darbas yra labai geras ir aš jo keisti tikrai neketinu. Kokia nauda iš to atrankų bendrovėms? Gavęs darbo skelbimą tikrai jį peržiūrėsiu, nes normalu, jog kiekvienas domisi savo sritimi ir joje esančiomis galimybėmis. Peržiūrėjęs darbo skelbimą galbūt prisiminsiu pažįstamą, kuris ieškosi darbo ir perduosiu jį jam. Tai tik teorinė galimybė, bet išlieka reali. Manau, tai gali būti labai efektyvus metodas.

Taip pat LinkedIn gali būti labai geras būdas sužinoti apie įmonės, kurioje norėtumėte dirbi, ruošiatės dirbti ar pan. karjeros galimybes. Darbdavys gali sakyti, jog įmonėje egzistuoja vertikalioji karjeros sistema, kuri taikoma daugiau nei pusei darbuotojų, tačiau tai gali būti toli nuo realybės, o gal būt net labai realu. Nuėję į LinkedIn tinklą ir paieškos laukelyje įvedę įmonės pavadinima pamatysite ten dirbančių žmonių anketas, kurias išstudijavę galėsite pamatyti kaip jie judėjo įmonės viduje ir ar tai yra būtent ta darbovietė, kurioje jums bus suteiktos tokios karjeros galimybės, kurių jūs siekiate.

Raktažodžiai: , atrankos, Linkedin, socialinis tinklas

Keista, bet dar nė viename bloge nemačiau įrašo apie naują ežio projektą – ežio inkubatorius. Visų pirma penktadienį į marketer.lt paštą gavau el. laišką iš RSV agentūros „Publicum“ projektų vadovo apie ežio staigmeną/dovaną man. Tikriausiai tokį el. laišką gavo visi didieji blogeriai. Primenu, jog „Publicum“ yra Omnitel RSV agentūra. Kažkaip tą laiška pramečiau ir nieko neatrašiau, bet manau reikės priimti dovaną iš ežio. Jei nebus per vėlu. Sakau, keista, nes manau, jog ta dovana turi būti susijusi su nauju ežio projektu. El. laiškas buvo siųstas penktadienį, o informacijos blogosferoje dar nėra. Galbūt jos nėra ryšium su ilgesniu savaitgaliu.

Tačiau šiandien į asmeninį el. paštą gavau nuorodą su viena iš ežio inkubatoriaus „pretendenčių“ video. Kabutėse rašau ne šiaip sau, tai tikrų tikriausias ežio viral video. Pirmą kartą žiūrint nuoširdžiai juokiausi, bet praėjus keletai minučių susivokiau, jog tai viralas. Labai gerai susuktas. Šio įrašo rašymo metu, video turi 26,425 peržiūras (YouTube). Žiūrim kaip seksis šitam filmukui, bet manau, kad labai neblogi rezultatai bus.

Raktažodžiai: ežio inkubatorius, ežys, omnitel, rsv, the milk, viral, viral video, Youtube

Nors socialinių tinklų Lietuvoje tikrai užtenka ir naujų tinklų bumas dar nėra atslūgęs, BuddyPress siūlo nemokamą įrankį sukurti socialiniam tinklui, kurį galite paleisti tiesiog wordpress sistemoje. BuddyPress siūlo visas basic socalinio tinklo funkcijas. Manau šis įrankis gali būti tinkamas kurti specializuotus socialinius tinklus, kurių Lietuvoje kolkas nelabai yra. Tai gali būti panaudota kurti kažką panašaus į Kidspot Social, Australijos socialinį tinklą mamoms, tik pritaikytą kitai šaliai. Tik reikia prisiminti, jog svetainės paleidimas nėra lygus jos sėkmei.

Jei kas nors apsiimsit bandyti BuddyPress – praneškite.

Augantis mobiliojo interneto vartojimas ir paplitimas keičia ne tik mūsų įpročius, bet leidžia naudotis naujomis galimybėmis. Pats pastebiu, kaip vis dažniau internetą naudoju mobiliajame telefone, ypač ten kur nėra kompiuterio ir yra laisvo laiko. Sakoma, kad mobiliojo interneto naudojimas išaugo nuo 20 iki 40 %. Skaičiai labai dideli ir daug žadantys.

Vienas iš naujausių socialinių tinklų pritaikytų mobiliajam internetui – Lootp. Prisijungus prie Loopt tinklo GPS pagalba yra nustatoma vartotojo buvimo vieta ir rodomi netoliese esantys draugai. Tokiu būdu greitai galima rasti draugą su kuriuo galite nueit pietauti ar tiesiog susitikti puodeliui kavos. Taip pat galima surasti netoliese esančias vietas, kurias draugai yra rekomendavę. Loopt tinklas palaiko daugiau nei 100 mobiliųjų telefonų.

Lietuvoje tokio tinklo galime tikėtis po 2-3 metų, kuomet mobiliojo interneto kainos nukris iki tokio lygmens, kai jį galės naudoti bet kas ir visada. Nors Omnitelis prieš metus ir žadėjo palaipsniui virsti į mobiliojo interneto operatorių, kas yra logiška dėl augančio mobiliojo interneto vartojimo ir žmonių prioriteto jį naudoti visur. Gaila, bet po kultinio iPhone pasirodymo ir planų paskelbimo nesimato, kad Omnitelis vis dar nori tapti mobiliojo interneto operatoriumi ir skatinti jo vartojimą.

Raktažodžiai: Apple, GPS, iPhone, loopt, mobilusis internetas, omnitel, socialinis tinklas, yelp