marketer.ltforumas

Marius jau nemažai rašė apie el. laiškų marketingą, tačiau dar nenagrinėjo klausimo, kada siųsti laiškus. Taigi planuojant el. laiškų kampaniją iškilo klausimas, kuriuo dienos metu ir kuriomis savaitės dienomis siunčiant el. laiškus pasiekiamas geriausias rezultatas.

Tad šiek tiek pasidomėjęs aptikau specialistų nuomones, kurias patvirtina ir tam tikri statistiniai duomenys, jog geriausias dienos laikas siųsti žinutes verslo klientams yra nuo 11 iki 15 val. Laiškai, siųsti anksčiau rizikuoja pasimesti kitų, gautų per naktį, laiškų krūvoje, taip pat gali būti nepastebėti skubant pasruošti rytiniams susitikimams. Kita vertus, nusiuntus laišką per vėlai, iškyla pavojus jam būti greitai ištrintam prieš išeinant namo.

Teigiama, kad vartotojams el. laiškus siųsti geriausia tarp 17 ir 20 val., kadangi asmeninis el. paštas paprastai tikrinamas grįžus namo. Tačiau, ko gero, ne tiek jau daug žmonių turi atskirus el. pašto adresus darbo ir asmeniniams reikalams, o tuo labiau netikrina asmeninio pašto būdami darbe. Čia patektų tie žmonės, kurie dirba ne prie kompiuterio.

Kalbant apie tinkamiausias savaitės dienas, patariama verslo klientus “spaminti” nuo antradienio iki ketvirtadienio. Pirmadienis laikomas susitikimų diena, kai žmonės neturi laiko skaityti tokius laiškus, o taip pat per savaitgalį prisiųsto brukalo krūvoje jūsų laiškas stipriai rizikuoja pasimesti. Na o penktadienis yra visiškai nedėkinga diena, ne tik dėl to, kad žmonės būna nenusiteikę rimtai svarstyti jūsų pasiūlymą, bet ir darbo vietą palieka anksčiau.

Idomu, kad nors pagal statistiką savaitgalį siųsti tokius el. laiškus yra visiškai nepopuliaru, bet gavėjai šeštadienį ir sekmadienį juos skaityti mėgsta - šiomis dienomis laiškų atidaroma santykinai nemažai. Taigi, jei turite savo patirties siejant el. laiškų kampanijų efektyvumą siejant su siuntimo laiku, būtų idomu sulaukti komentarų.

Užuomina - jos pavadinimas prasideda iš raidės “G”. Taip, 2007-aisiais Google labiausiai padidino savo reklamos pajamas lyginant su bet kuria iš didžiųjų interneto, TV, radijo ar spaudos kompanijų. Artimiausius persekiotojus News Corp Google augimas lenkė daugiau nei dvigubai. Tokios tendencijos išaiškėjo, kai vienas vyrukas Henry Blodget palygino Google reklamos pajamų augimą su 17 didžiausių bet kurios srities media kompanijų (tiesa, išskyrus Disney). Jis taip pat apskaičiavo, kad visų šių kompanijų pajamos iš online reklamos augo 28%, (tuo tarpu pajamos iš tradicinės reklamos augo 3%), o Google reklamos pajamos augo 44% (kai Yahoo, Microsoft ir AOL visų kartu pajamos iš reklamo teaugo 15%).

Taigi pernai Google uždirbo 2,6 milijardo USD daugiau nei 2006-aisiais. Jau minėtas artimiausio persekiotojo News Corp pajamos išaugo 915 milijonais USD. Tam, kad būtų galima vaizdžiau pamatyti kiek Google lenkia visas kitas media įmones žemiau pateikiu to paties autoriaus lenteles ir grafikus.

Augimas augimu, o kaip atrodo absoliuti rinkos dalis? Google čia irgi stiprus su 14,9% viso 58 milijardų pyrago iš šių 17 kompanijų. Tai 3,6% daugiau lyginant su 2006 metais. Pirmauja čia News Corp su 16,5%, o antroje vietoje iš tiesų yra Time Warner su 15.2% rinkos, nors lentelėje ir išskirtos šios kompanijos sudedamosios dalys Time Warner Cable, Time Inc. ir AOL.

Absoliutus skaičiai leidžia pamatyti tam tikrus dalykus, kurių galbūt nesimato nagrinėjant tik augimą - pavyzdžiui, Yahoo yra 4 vietoje su 4,7 milijardo USD reklamos pajamų, iškart už laikraščių giganto Gannett, kurio pinigų srautas iš reklamos praėjusiais metais sumažėjo 338 mijono USD. Tuo tarpu Yahoo analogiškos pajamos išaugo panašiai 361 milijono USD. Nors tai ir nedidelė dalelė Yahoo augimo, tačiau galima suprasti, kodėl Microsoft nori juos nupirkti. Microhoo būtų trečioje šios lentelės vietoje.

Šimtams milijonų vartotojų priklauso turtas, kurio jie nuolatos nenaudoja: nuo automobilių, gyvenomosios vietos iki knygų, baldų, DVD ir pan. O tai leidžia šiems vartotojams keistis tarpusavyje tokiais daiktais neišleidžiant nei cento. Tam, kad tai efektyviai vyktų, tereikia vieno dalyko – paklausos ir pasiūlos suderinimo. O štai čia (kaip netikėta!) į pagalba ateina internetas: apsikeitimo viskuo svetainės ne tik kad klesti, bet ir vis labiau specializuojasi. Nuolat daugėjant interneto vartotojų, susidaro palankios sąlygoms tokioms nišinėms paslaugoms.

Viena iš naujausių tendencijų, jungiančių virtualų ir realų pasaulius yra įvairiausių dalykų mainų svetainės.
Vienas iš plačiausiai žinomų pavyzdžių yra CouchSurfing – ne pelno siekianti online paslauga padedanti keliautojams rasti nemokamas nakvynės vietas pas tokius pat keliautojus kaip ir jie patys. Svetainė suveda žmones, o jau nakvynė, jos trukmė, kitos apsistojimo sąlygos yra susitarimo tarp keliaujančio ir šeimininko reikalas. Daugiau nei 440 000 CouchSurfer’ių iš 224 valstybių jau prisijungė prie šios paslaugos, o per jos gyvavimo laiką buvo apsistoję jie maždaug 345 000 namuose.

Užsienio rinkose jau tradiciniais tapo namų, namelių, butų, vilų ir pan. manai: Digsville, Intervac, Home Base Holidays, Home Exchange, Home Link ir veteranas Craiglist – visų šių svetainių šeimininkų tikslas yra pasiekti milijonus dolerių/eurų/svarų rinkoje, kurioje keičiamasi butais Manheteno dangoraižiuose į vilas Toskanoje ar Singapūro vilomis į paplūdimio namelius Brazilijoje.

Tokios ir panašios svetainės užsienyje dygsta nelyginant grybai po lietaus, o jau dabar egzistuoja milžiniškas skaičius apsikeitimo knygomis, CD, DVD ir viskuo kituo “turgelių“: Swaptree, Zunafish, HitFlip, SwapRocks. Taip pat yra PeerFlix ir SplitGames, ir Book Crossing, ir BookMooch, ir BookHopper… na, kaip matote, rinka pildosi sparčiai.

Tai netgi veikia su automobiliais – UK įsikūrę SwapMyWheels sudaro sąlygas mašinų savininkams pakeisti savo automobilius į gražesnę, didesnę, tylesnę, mažesnę ir kt. mašiną. Vietoje to, kad mokėtų komisinius parduodami ar pirkdami automobilį per dilerį, vartotojai gali sutaupyti tam tikrą pinigų sumą tiesiog apsikeisdami.

Vengriškas Stock.XCHNG turi virš 1 000 000 registruotų lankytojų, kurie siųsdami savo fotografijas už jas gali naudotis kitų autorių kūriniais. Panašiu principu veikia ir lietuviškieji rašto darbų tinklapiai, taigi mainų užuomazgų yra ir Lietuvoje. Įdomesnis klausimas, ar išdrįs kas nors paleisti lietuvišką tikrų daiktų mainų projektą. O gal tokiu jau yra pogrindyje? Mano subjektyvia nuomone, tai būtų smarkiai rizikinga. Pirmiausia, dėl akivaizdžiai nedidelės rinkos, o antra, dėl lietuviui neįprastos mainų koncepcijos.