Vaikai - virusinių klipų herojai
2009-01-3
Vaikai nebijo kamerų, nesistengia slėpti emocijų ir nesivaržo šaukti, rėkti bei raitytis ant žemės, kai to norisi. O mums malonu tai matyti - juk kartais irgi norėtųsi, bet kažkaip sarmata… Gal todėl filmukai, kuriuose vaikai kaip išprotėję reiškia savo džiaugsmą gavę dovanas yra tokie mieli - juk tai svajonės išsipildymo emocija! O dovanų gamintojams šie įrašai - neįkainojamas būdas parodyti, kaip vaiką gali pradžiuginti jų produktas.
O štai kai kurie klipukai būna ypač emocionalūs. Gal su vartotojų, gal ir komunikacijos specialistų pagalba jie modifikuojami, išplatinami ir sulaukia rekordinio populiarumo. Štai Nintendo64 žaidimų konsolę gavusio vaiko emocijos sulaukė 8,5 mln peržiūrų!
O dabar viename klipe galime pamatyti ir apie 50 vaikų, kurie dovanų gauna Nintendo Wii. Visiškas gerų emocijų užtaisas. Na ir kaip nepasidalinti su draugais?
Kaip tai galima išnaudoti savo produktams? Gaminantys ar platinantys daiktus, kurie tinkami dovanoms ir gali kažką pradžiuginti, turėtų karts nuo karto (ypač po švenčių) peržiūrėti YouTube bei kitus panašius kanalus. Gal kas nors padovanojo jūsų produktą ir nufilmavo emocingą reakciją? Tada užtektų pasirūpinti, kad ją pamatytų keli juokeliais mėgstantys dalintis žmonės ir sniego lavina prasidėtų.
Ką daryti, jei niekas visgi nenufilmuoja tokios emocingos reakcijos? Tą irgi galima paskatinti. Vienas paprasčiausių būdų - paskelbti konkursą, kuriuo pirkėjai kviečiami atsiųsti video, kuriame įamžintas produkto, kaip dovanos, įteikimas. Net jei tarp jų nebus nei vieno ypatingai emocingo, vistiek bus galima susukti gražų filmuką iš visų atsiųstų darbų!
Ne veltui sakoma, kad geriausiai parduoda trys temos: seksas, bažnyčia ir vaikai. Su Naujais, mielieji! :)
Raktažodžiai: šventės, vaikai, viral, viral video, virusinė reklama, virusinė rikodara, virusinė rinkodara internete, virusinės rinkodaros pavyzdžiai, virusiniai video
Šiandien pastebėjau net du skelbimus ant sienų, kviečiančius apsilankyti tinklalapiuose. Interneto projektų reklama žengia į offline erdvę?
Gal tai tik sutapimas, o gal Žalio žmogaus sukeltas buzz’as paskatino žengti iš interneto. Štai lietuviškas Twitter analogas sienas Vibe.lt tapetuoja kabinančiu skelbimu, kviečiančiu pirkti Gedimino pilį:
Kitas užtiktas skelbimas gąsdina pasaulio pabaiga:
Matosi tinklalapis teasinimui skirtas - rankiojasi el. pašto adresus ir vėliau išplatins info apie produktą - matyt praneš apie būdą išsigelbėti nuo pasaulio pabaigos arba kaip likusį laiką praleisti linksmai…
Iš principo tokios, net ir virusinės kampanijos požymių turinčios, akcijos turi esminį trūkumą - žinutę pamatai, kai esi toli nuo kompiuterio. Taigi tenka įsiminti adresą ir jį nusinešti iki interneto prieigos. Šią problemą Vibe.lt bando spręsti nuplėšiamais lapeliais. Tačiau jų mažas kiekis, o ir šiaip nedaug šansų, kad įsidėjęs į kišenę prisiminsi išsitraukti.
Kaip manot, ar efektyvu interneto projektus reklamuoti realiame pasaulyje? Ar tai tik sutapimas, ar dėl kokių nors priežasčių pradėjo dygti offline promo akcijos?
Raktažodžiai: pasaulio pabaiga, Reklama, skelbimai, vibe.lt
Video transliacijos gyvai
2008-12-2
Nors Lietuvoje video blogų beveik nėra, plačiajame internete šie labai populiarūs. Pradeda rastis ir nauja pramoga - tiesioginės transliacijos. Ar jos išpopuliarės? Koks turinys ten bus transliuojamas? Kuo tai geriau už paprastą videoblogą? Su kokiais iššūkiais susidurs ši mada? Kokios reklamos galimybės šioje erdvėje?
Dalį aukščiau išvardintų klausimų aptarėme, kai vienas bičiulis paklausė, ar esu matęs www.blogtv.com, taigi mintimis pasidalinsiu čia. Atrodo projektas išsivystė iš YouTube vartotojų (turinčių video blogus) poreikio savo buitinius vaizdelius transliuoti gyvai. Ši savybė turi keletą privalumų:
- Techniškai paprasčiau ir greičiau, nes nereikia užsiiminėti video išsaugojimu, įkėlimu į YouTube;
- Yra galimybė bendrauti su žiūrovais realiu laiku (šie žinutes palieka šalia esančiame chat’e);
- Viskas daug natūraliau ir tuo pačiu ekstremaliau, nes nėra galimybės montuoti, karpyti ir kitaip redaguoti - tikras gyvenimas.
Kiek teko pastebėti, beveik visi kanalai - jaunimėlio, kuris filmuoja save sėdintį prieš kamerą ir tiesiog šnekantį. Taigi įrankis naudojamas daugiausia saviraiškai. Tačiau dalis tai daro tikrai puikiai - kai kurie tiesiog įdomios asmenybės, kai kurie sugalvoja pramogų (pagroja gitara, pašoka, filmuoja vakarienės gaminimą…), taigi kanalą stebinčių akių porų kiekis išauga ir iki triženklių skaičių.
Kas toliau? Manau atsiras įskiepai naršyklėms ar operacinei sistemai, kurie praneš, kai sekamas kanalas įjungs transliaciją. Pasiekus pakankamai didelius greičius, atsiras įprotis transliouti beveik visą gyvenimą iš mobilių įrenginių vaikštant mieste, iš vakarėlių, mokyklos…
Šis technologinis žingsnis turi ir minusų:
- Apetitas interneto greičiui (ne kiekvienam jo užteks kokybišką transliaciją paleisti / peržiūrėti);
- Dažniausiai „laida“ prasideda nustatytu laiku, taigi grįžtame prie TV principo, kai esi pririštas prie laikrodžio rodyklės (žinoma, galima peržiūrėti įrašus, tačiau tai ne tas pats);
- Darosi sunkiau sukontroliuoti netinkamą turinį (pvz pornografiją, neapykantos kurstymą ir t.t.).
Lietuvoje ši pramogos forma ateis dar negreit - nors paprasčiausia jos forma (plepėjimas su žiūrovais) savo forma panaši į jaunimo pamėgtą one.lt, tačiau tai būtų kiek per didelis lūžis bendravimo pobūdyje. Juk net video blogai pas mus labai sunkiai įsivažiuoja. Tačiau eilinį kartą esu optimistiškas ir tikiu, kad jau netrukus sulauksime videoblogų bangos (tereikia kelių gerų projektų įsukti šiam ratui). O po jos tiesioginių transliacijų laukti reiks trumpiau, nei kitose šalyse, nes bent jau interneto greičio pas mus užtenka.
Kokios perspektyvos komunikacijai? Nemažos. Pačiai paslaugai sulaukus populiarumo, įmonės šią pramogą galėtų išnaudoti kaip puikų komunikacijos kanalą. Nuo žiūrimiausių kanalų veidų paskatinimo kalbėti apie jų produktą iki savo transliacijų kūrimo.
Beje, SKAMP ką tik atidarė savo naują tinklalapį, kuriame penktadieniais darys gyvas transliacijas ir bendraus su žiūrovais. Skirtumas nuo anksčiau aprašytos idėjos tas, kad kanalas yra įkurtas savarankiškai, o ne socialiniame portale. O gal SKAMP’ai bus tas ledlaužis, kurs išpopuliarins video transliacijas lietuviškame internete? Labai jiems to linkiu!
Kaip manot, kada į Lietuvą ateis videobloginimo banga ir kada galime laukti gyvų transliacijų bumo? Kokios priežastys to, kad iki šiol nenorime sėstis prieš webcam’ą ir šnekėti vietoj to, kad rašytume?
Raktažodžiai: blogtv.com, vblog, video transliacijos
Vis daugiau įmonių supranta, kad be socialinės medijos pagalbos internete išlikti sunku. Nebeužtenka tiesiog atidaryti blogo tinklalapyje ir tikėtis, kad lankomumo kreivė šoks iki debesų vien dėl to, kad tai trendy. Teks į pagalbą pasitelkti daug įrankių ir veiksmų. Bei įgauti suvokimo, kaip žmonės bendrauja internete. Apie visa tai kalba optimizavimas socialinei medijai (SMO - Social Media Optimization).
Tai yra 8 pagrindiniai principai, apie kuriuos kalba SMO:
- Įeinančių nuorodų skatinimas. Statiškas tinklalapis socialinės medijos vartotojams yra nuobodus - būtina šviežiena. Tik ja norisi pasidalinti su draugais, apie ją šnekėti. Todėl reiktų pasistengti, kad puslapis taptų dinamiškas - dedamos naujienos, rašomas blogas. Tai skatins žmones pasidalinti nuoroda į jūsų puslapį.
- Turinio dalinimosi supaprastinimas. Jei jau pirmasis kriterijus išpildytas - dinamiško turinio yra, pasidalinimą juo reikia padaryti kaip įmanoma paprastesniu. Tam dažniausiai naudojami mygtukai, kuriuos paspaudus turiniu pasidalinsi konkrečioje tarnyboje: socialiniame tinkle, žymių dalinimosi sistemoje, twitteryje ar pan.
- Dalyvavimas. Socialinė media yra paremta ne tik turinio, bet ir nuomonės dalinimusi - žmonės noriai palieka savo atsiliepimus, jei tam sudarysite sąlygas. Viena jų - aktyvus klausymas. Todėl neužtenka įdėti „share“ mygtuko. Reikia sekti, ką žmonės apie tai šneka ir nebijoti sureaguoti. Tai ne tik pakels įvaizdį vartotojų akyse (wow, ši įmonė irgi bendrauja tais pačiais kanalais, kaip aš!), bet ir paskatins vėl išreikšti nuomonę ar patarti, nes žinos, kad yra klausomi. O kada nors gal net padės laiku identifikuoti krizę ir keliomis žinutėmis užkirsti kelią jos plitimui.
- Nuoširdumas. Net ir bendraujant internete, nenuoširdumas, melas ar slapukavimas yra lengvai pastebimas. O tokie nemalonūs dalykai yra labai lengvai sklindantys.
- Dizaino pritaikymas. Socialinės medijos dalyviai skaito skanuodami: staigiai permeta iliustracijas, antraštėse mato tik raktinius žodžius, o verdiktą - skaityti, ar ne - priima per kelias sekundes. Tai išsivystė dėl informacijos triukšmo: kasdien tenka priimti daugybę sprendimų, o internete šiukšlių juk taip daug. Tad kaip tai panaudoti? Tekstą reiktų pagyvinti kabinančiomis iliustracijomis (į temą) ir video, antraštes daryti trumpas bei įtraukti geriausiai temą apibūdinančius raktinius žodžius. Paties teksto nedaryti ilgo, kad neišgąsdintumėt prie „greito maisto“ įpratusių skaitytojų.
- Skirtingo turinio naudojimas. Vieniems žmonėms patinka dalintis YouTube filmukais, kitiem įdomūs pdf su tekstais, treti naudojasi PodCast’ais. Kuo įvairesnio pobūdžio turinį talpinsite tinklalapyje, tuo daugiau šansų, kad juo pasidalins skirtingi žmonės.
- Eksperimentavimas. Nors nauji dalykai ir turi rizikos nepasisekti, tačiau nepavykęs eksperimentas internete greičiausiai tiesiog liks nepastebėtas. Tačiau jei idėja gera, ji atneš didelį lankytojų srautą!
- Atsidėkojimas už įeinančias nuorodas. Tai labiau blogams skirta funkcija: reiktų padaryti skiltį, kurioje būtų nuorodos į tuos tinklalapius, kurie palinkino į jūsiškį. Kam to reikia? Tai yra padėka jiems: sukuriamas papildomas srautas (gal tą nuorodą paspaus jūsų puslapio lankytojai), o taip pat karmos taškai iš paieškos sistemos (juk Google skaičiuoja, kiek įeinančių nuorodų turi puslapis). Toks dėkingumas paskatins kitus blogus ir vėl linkinti į jus.
Iš principo, optimizavimas socialinei medijai nusako principus, kaip valdyti iš lūpų į lūpas principu internete sklindančią informaciją apie savo įmonę.
Gaila, kad lietuviškų socialinės medijos priemonių yra nedaug (populiariausieji socialiniai tinklai dar neatranda turinio dalinimosi įrankių, nors one.lt apie tai jau užsimena), o tarptautinės mažai naudojamos (pvz digg.com). Tačiau visas internetas netrukus pataps vienu dideliu besidalinamų duomenų debesiu, o socialinė medija - tik jo užuomazgos. Tad galime būti tikri, kad dalinimasis ir Lietuvoje tik aktyvės.
Raktažodžiai: , debesis, optimizavimas socialinei medijai, SMO, social media optimization, socialine ziniasklaida, the cloud
Twitter įrankiai verslui
2008-11-12
Twitter’is - puiki priemonė ne tik papasakoti draugams, kuriame bare sėdi, tačiau ir geras rinkodaros pagalbininkas - juk įmonė turėtų komunikuoti ten, kur yra klientas, o pastarųjų šioje mikrobloginimo sistemoje vis daugėja (šiandien išsiųstų žinučių skaičius perkopė milijardą!).
Šįkart pasidalinsiu įrankiais, kurie gali būti naudingi vykdant komunikaciją Twitter’yje. Manau šiuos servisus sau pritaikys ir blogeriai.
- Twitter search (advanced) - išplėstinė paieška, kuri visame čiulbtelėjimų (tweets :)) sraute randa tuos, kuriuose paiminėtas raktinis žodis. Galimybė filtruoti pagal datą, žmones, vietovę (atstumas iki nurodyto miesto) ir net pagal nuotaiką (tikrina, ar pranešime yra “:)”, “:(” arba “?”).
- Monitter - tarnyba, realiu laiku ieškanti raktinio žodžio. Ir ne vieno, o tiek, kiek norisi - formuojami stulpeliai, kuriuose iškart rodomas čiulbtelėjimas, kai tik jis atsiranda. Galimybė filtruoti pagal atstumą nuo miesto.
- TinyUrl - neišvaizdus, tačiau be galo reikalingas įrankis, sutrumpinantis ilgus URL adresus (visgi esame stipriai apriboti simbolių kiekiu). Turi papildomų funkcijų (mygtukas naršyklėje arba galimybė pasirinkti sutrumpintąjį adresą), taip pat plačiai naudojamas kitose programose automatiniam adresų trumpinimui.
- TwitPic - viena iš patogiausių paveiksliukų siuntimo įrankių. Prisijungus Twitter vartotojo vardu, užtenka įkelti failą bei parašyti komentarą ir šis išplatinamas su trumpa nuoroda į paveiksliuką.
- TweetBurner - pavadinimas nuo RSS skaitytojų seklio FeedBurner. Skirtas stebėti, kiek gi kartų paspausta išplatitnta nuoroda: puslapio adresas sutrumpinamas (kaip ir TinyUrl) bei sekami jo paspaudimai.
- Company Buzz - įskiepas (application) LinkedIn socialiniame tinkle, kuris seka Twitter žinutes ir parodo tas, kuriose paminėta asmeniui svarbi info: darbovietės pavadinimas, universitetas ar bet kurie kiti pasirinkti raktažodžiai. Įrankis puikus ne tik pasidemonstruoti profilyje, tačiau ir sekti tendencijas, kitus kartu su pasirinktais žodžiais dažniausiai pasirodančius raktažodžius ir t.t.
- TwitterFeed - RSS srauto transliatorius. Manau dažniausiai naudojamas blogų įrašams paskelbti.
- Ir pabaigai neypatingai naudingas, tačiau labai smagus puslapiukas, realiu laiku rodantis, kas ką pačiulbėjo kuriame pasaulio krašte - TwitterVision.com
Kokius įrankius naudojat jūs?
Be abejonės Twitter Lietuvoje išpopuliarės beplintant mobiliojo interneto virusui. Tai taip pat rodo ir pasaulinės tendencijos. Laukime, kada gi vartotojų kiekis pasieks pakankamą, kad įmonėms pasidarytų įdomu komunikuoti ir čia.
Dar vienas klausimas: kuris Lietuvos politikas pirmas susikurs savo kanalą? Pone Valinskai? Pone Zuokai? ;)
Vykdydami komunikaciją socialinėje medijoje, dažniausiai turime konkretų tikslą: paskatinti vartotojus atlikti kažkokį veiksmą (pirkti, aplankyti tinklalapį, palikti grįžtamąjį ryšį ar pan). O kaip šie kanalai veikia pridedant ir papildomą katalizatorių - labdarą? Paull Young atliko eksperimentą tam išsiaiškinti.
Paull nusprendė išnaudoti savo gimtadienį - juk tuo metu net ir visus metus tylėję draugai mus prisimena ir pasveikina. Tad idėja paprasta: užsaukęs į blogą, facebook profilį ar peržiūrėjęs twitter žinutes, draugas turėtų būti paskatinamas paaukoti charity:water kampanijai. Viskas vyko labai paprastai: facebook statusas if you’re visiting my page to say happy birthday, why not drop a dollar or 2 for charity? http://bit.ly/September18, spaminimas twitteryje, įrašas bei baneris blog’e. Ir taip vieną mėnesį.
Rezultatas: $1240.
Paull sulaukė:
- 101 paspaudimą iš Twitter (viso 1534 sekėjų);
- 39 paspaudimus iš Facebook (viso 1048 draugų);
- 30 paspaudimų iš blogo;
Įplaukos:
- $530 iš blogo;
- $325 asmeninių kontaktų (draugų ir giminių, kurie norėjo jam padėti, bet ne iš Facebook/twitter);
- $302 iš Twitter sekėjų;
- $10 iš Facebook vartotojo (beje, sutikto Twitter’yje)
Po šiek tiek skaičiavimų gauname:
- Paspaudimas bloge: $17.66
- Paspaudimas Twitter’yje: $3
- Paspaudimas Facebook’e: $0.25
Išvados visai įdomios: atrodo, kad kuo artimesnis (asmeniškesnis) kontaktas, tuo jis efektyvesnis turėtų būti. Norėtųsi teigti, kad artimiausi kontaktai - soc. tinkle, kiek tolimesni - Twitter, o blogą skaito visai pašaliniai žmonės. Tačiau tyrimas rodo visai atvirkščiai! Viena iš priežasčių gali būt, kad ir Twitteryje, ir Facebooke esantys “draugai” yra tik sekantys Paull mintis, bet ne jo artimi kontaktai. Antroji, kad soc. tinkle statusas buvo keičiamas tik kelis kartus ir galėjo pasimesti tarp daugybės kito turinio, o Twitteryje sekėjai buvo spaminami kasdien. Blogo įrašus, matyt, daugelis perskaito gan atidžiai.
Įdomu, kokie rezultatai būtų Lietuvoje? Manau apie 1500Lt net svajoti neverta. Retas kuris turi daugiau nei 150 Twitter sekėjų ar virš 300 Facebook draugų, o ir labdara mums dar nėra kasdienis dalykas. Tačiau idėja įdomi, manau rezultatai susulauktų dėmesio ir iš platesnės žiniasklaidos. Jei kas susigudysite atlikti panašų eksperimentą, prašau, praneškite mums pirmiems :)
Raktažodžiai: blog, eksperimentas, facebook, filantropija, labdara, twitter
Blogo prenumerata
