Kaip manote, kas yra bendro tarp atviro kodo programinės įrangos (AK) ir genetiškai modifikuotų maisto produktų (GMP)? Atsakymas - tai komunikacijos įrankis, kuris jūsų žinutei šiandien suteikia svorio. Žinoma, jei kryptingai panaudotas. Jau rašiau apie kitą kultūrą - žaliąją rinkodarą. Galėsime pakalbėti ir apie darnų vystymąsi, kurio idėjos per pastaruosius dešimtį metų tapo ypač populiarios Prancūzijoje. Darnaus vystymosi “mada” atkeliavo ir į Lietuvą (bent jau užuomazgos), bet apie tai kitą kartą. Gal dar kokių “mados” tendencijų pastebėjote rinkos dalyvių elgsenoje? Grįžtant prie AK ir GMP, tenka pastebėti, kaip aktyviai AK ir GMP “mada” skverbiasi į vartotojus.
Pavyzdžiui, stoviu Kretingoje turguje ir slapta klausausi pardavėjų - pirkėjų dialogo. Priėjęs prie vaisių-daržovių pardavėjo stabteliu iš smalsumo. Kas ketvirtas pirkėjas paklausia, ar vaisius iš nuosavo sodo, ar augino nenaudodamas trašų ir pan. Žinoma, dažnas pardavėjas atsako į pirkėjo klausimus atsakymu, kurį pastarasis nori išgirsti (kas nebūtinai yra tiesa) - viskas natūralu, šiandien skinti obuoliai… Žmonėms rūpi, ką jie valgo. Dėl sveikos gyvensenos populiarėjimo, sakyčiau, kainos kritimą prieš porą metų patyrė produktai iš Lenkijos. Jau ir mažmeninės prekybos centruose galima išvysti GMO (angl. genetically modified organism) ženklu pažymėtų prekių.
Panaši situacija su programinės įrangos (PĮ) legalizavimu. Vis populiarėja AK PĮ (jau ilgą laiką). Pas dažną nešiojamam kompiuteryje tenka pamatyti Ubuntu, OpenOffice ir kt. Iš vienos pusės yra taupomi kaštai neperkant licenzijuotos PĮ, iš kitos - jaučiamas moralinis pasitenkinimas - “aš naudoju tik licenzijuotą programinę įrangą”. Dar kiti vartotojai boikotuoja Microsoft produktų naudojimą ir t.t. Jokiu būdu nerašau, kad tai pritaikoma visiems. Pastebimai sustiprėjo AK kultūra įmonių gretose.
XXI a. tai ne tik technologijų - interneto amžius. XXI amžiuje žydi sveikos gyvensenos, socialiai atsakingo verslo ir vartotojimo idėjos. Rinkodaros specialistui reiktų sekti paskutines rinkos “madas”. Taip galėsime būti dar arčiau vartotojo.
Blogo prenumerata
2008-08-19 10:11
Nesupratau tavęs. Tavo nuomone genetiškai modifikuoti produktai yra gėris? Aš manau, jog atvirkščiai. Ekologišką maistą besirenkantys žmonės, nepirks GMO, nes tai nenatūralūs produktai, o kai kurių jų savybės dar yra mažai ištirtos. Anyway ekologišką maistą aš priskirčiau prie to paties green marketingo. Kas liečia atvirą kodą, tai vis daugiau žmonių yra apie jį girdėję, tačiau jo mados užuomazgų nebent kol kas tarp kompiuterastų galima aptikti.
2008-08-19 12:21
tikriausiai turima omenyje, kad gmo baubas yra išnaudojamas ekologiškų produktų rinkodarai
bet tekste painiava, gmo yra blogis
2008-08-19 21:31
[...] Modifikuotas, ar nemodifikuotas – štai kur klausimas. Na, o marketer sugebėjo įžvelgti panašumų tarp atviro kodo programų ir genetiškai modifikuotų produktų. [...]
2008-08-19 21:37
Sutinku, kad GMP yra blogis. Yra žmonių, kurie nesutinka dėl galimybės išvengti bado, aprūpinant maistu daugiau žmonių.
Pasistengiu kitą kartą rašyti be užuolankų. Žodžiu, jei nori brangiau parduoti morką, reikia garsiai šaukti, kad tai nėra GMP. GMP tapo kažkokiu svertu komunikuojant maisto produktus. Matyt, ateityje šio sverto koeficientas tik didės…
2008-08-19 23:12
Dėl to, kad tai gali būti vienas trečiojo pasaulio šalyse klestinčio bado sprendimo būdų, sutinku. Bet yra ir daugybė kitų priežasčių, kodėl tas badas klesti. Čia jau reikia gilintis į pasaulinę maisto produktų rinką. Bioetanolis, spekuliacijos rinkoje, netikusi subsidijų sistema ir tt ir pan.
Bet būtent tokios “GMP mados”, sorry, Lietuvoje niekur tikrai nepastebėjau.
2008-08-20 10:03
Mariau, smulki pastabėlė - sustainable development geriau versti kaip “tvari raida” ar “tvarus vystymasis”, nei “darnus vystymasis”. Žodis “darnus” visiškai neatitinka, žodžio “sustainable” esmės, nes čia atspinti augimą, po bet kokio ‘produkto’ vartojimo paliekant neblogesnę situaciją nei ji buvo prieš vartojimą. :) Ši savybė yra ne darnumas (suderinamumas), o tvarumas…
2008-08-20 10:17
Irmantai, tokį vertimą pateikia ES ir LT institucijos.
2010-02-7 00:06
AK ir GMO visiška priešingybė. GMO šiuo metu yra uždaros technologijos, kurios priklauso didelėms monopolinėms korporacijoms, kurios šį monopolį naudoja pasaulio maisto šaltinių kontrolei….
Jei GMO technologijos būtų atvertos, nebeliktų kliūčių jų poveikio sveikatai tyrimams ir nebeliktų resursų tokiam beatodairiškam jų stūmimui. Dažnai nešvariais metodais.
Atviro kodo maistas - tai būtent tas maistas, kurį mūsų močiutės ir seneliai augino ir gamino.
2011-01-6 18:40
Autorius nors ir parašė gerą straipsnį, tačiau tikriausiai jis nenutuokia kas yra atviras kodas(kas tinka viskam tas tinka niekam) ir nesupranta tokio sprendimo pasekmių. O pasekmės gali būti gan skaudžios. Pradedant nuo neaiškių klaidų, nereikalingo funkcionalumo, neveikiančių nuorodų, pilno sistemos griovimo, brangaus palaikymo ir iki duomenų ištrinimo. O kai tokie dalykai atsitinka niekas už pasekmes ir neatsako. O kažkas tikrai turi!!!! Gerai jeigu tai blog’as arba paprastas tinklalapis, bet jeigu tai parduotuvė, kuri sąveikauja su banku ir prekių tiekėjais? Arba koks nors rimtas tinklalapis susijes su pinigu apdorojimu arba slapta informacija apie klientus. Pereinant riba kai į tinklalapį talpinama tik informacija atvirasis kodas praranda savo vertę. Kodėl EBAY,GOOGLE, YAHOO, MICROSOFT, AMAZON, PAYPAL ir kitos rimtos sistemos nenaudoja atviro kodo? Arba kodėl Wikipedia, kuri yra atvirojo kodo pastoviai turi problemų. Sistemos palaikymas kainuoja kitiems metams kainuos 15 mln$ ir kasmet skaičius tik augs. Universalumas dažnai sukelia tik daugiau problemų negu pasitenkinimo akimirkų, tačiau yra išimčių, bet su tomis išimtimis verslo nepadarysi.O jeigu tavo norai nerimti, lauk pasekmių.
Dėl GMO išvis patylėsiu. Pasakysiu tik tai, kad mes esame žiūrkėnų vaidmenyje. O gal viskas praeis tvarkoje ir mutacijų nebus, o gal ir bus? Visi šitie dalykai eksperimentuojami ne laboratoryjoje, o ant mūsų. Pasekmes nuo GMO galima sužinoti tik pragyvenus vienai kartai. O tai maždaug 50-70 metų. Patys GMO atsirado prieš 15 metų, tad dar 35-55 metus mes busime vienu milžinišku eksperimentu. O jau tada galėsime daryti išvadas. Abejoju ar tos išvados nudžiūgins ką nors, išskyrus pardavėjus. Dabartinių prekių kokybė pažiūrėkite kokia… Užduokite tik vieną klausimą patys sau ar jūs norite, kad jūsų vaikai gyventų mažiau už jūs?
Su pagarba Visiems Skaitytojams,
Vitalijus Banelis