Klausimas skamba dviprasmiškai, bet abi prasmės teisingos. Ar sulauksime įmonių užregistruotų internetu? Ar sulauksime įmonių, užsiimančių internetiniu verslu, lietaus?
Vakar skaičiau VŽ straipsnį apie kandidato į ūkio ministro postą pareiškimą dėl įmonių steigimo reikalavimų korekcijos: biurokratiniai reikalavimai minimalūs, galima užregistruoti įmone internetu, orientuojamasi daugiausia į “mikroįmonės, kurių įstatinis kapitalas tebūtų vienas litas, vietoj dabar reikalaujamų 10.000 Lt”.
Jei išsakyta pozicija virs realybe, manau, sulauksime keleriopo rezultato. Pirma, palengvės internetinių projektų branda, sulauksime inovatyvių verslo (įskaitant internetinę rinkodarą) sprendimų. Antra, atsiras daug naujų nekokybiškų interneto projektų (sukurtų “ant durniaus”), po kiek laiko nusiris įmonių bankrotų banga. Trečia, tikėtinas laikinas efektas, kad atsiras nemažai sukčiavimo atvejų dėl palengvėjusio įmonių įsteigimo, sumažės vartotojų pasitikėjimas internetiniu verslu. Ketvirta…
Visgi korekcija nepanaikins įmonių mėnesinių išlaidų buhalterijai, darbuotojų užmokesčiui (net jei kalba eina apie mikroįmones). Neteko apie panašius planus girdėti. Tad gali būti, kad daugelis susijusių lūkesčių dings tyruose.
Ar imtumėtes internetinio verslo, jei įvyktų minima korekcija?
Blogo prenumerata
2008-12-2 09:26
kazkaip idomiai vartoji zodi korekcija, skaitau ir galvoju cia apie birza, tik perskaicius supratau, kad ne.
2008-12-2 10:42
manau, kad “mikroimoniu” atsiradimas visiskai netures itakos nauju internetiniu projektu atsiradimui:
1. gera internetini projekta sukurti reikia daugiau nei standartines uab istatiniam kapitalui.
2. privatus zmones taip pat gali kurti/tureti ir gauti pajamas is tinklapiu susimokedami GPM
2008-12-2 12:22
Kalbant vien tik apie internetinius projektus, šis įstatymo pataisymas gali paskatinti jau egzistuojančius projektus įteisinti kaip įmonę. Daugelis dabar nesiryžta įteisinti verslo kaip UAB būtent dėl įstatinio kapitalo, tad tenkinasi patentais, mokėdamas GMP ir pan.
Kaip tai paveiks klientų pasitikėjimą, kai bet kas gali turėti įmonę? Čia tai geras klausimas..
2008-12-2 12:34
Gal tai paskatins investicijų pritraukimą, kai projektai bus įteisinti kaip įmonės ir rodys neblogus rezultatus, nes dabar žmogus ar keli asmenys turintys kažkokį projektą, vargu ar galėtų pritraukti investicijų iš šalies.
2008-12-2 14:18
Nors įmonės įkūrimas yra koplikuotas reikalas, tačiau ne čia problema - sukūrus įmonę vesti teisingą apskaitą, pildyti visas deklaracijas ir t.t. yra peilis. Nebet atsirastu įmonės, kurios specializuotusi būtent tokio tipo įmonių aptarnavime.
Be to, mokesčiai - manau, jei žmonės gerai pamąstymų ir paskaičiuotu - greitai supratu, kodėl freelanceris yra žymiai pigesnis už įmonę.
Aišku, patrauklumas - nėra asmeninės finansinės atsakomybės (ypač bankroto atveju).
Mano skaičiavimais, įmonė kuri vykdo labai paprastą veiklą dabar įsteigti kainuoja apie 1,5K (jei neviską pats darai) o mėnesinės išlaidos apie 500lt - kalbu tik apie administracines.
2008-12-2 20:50
Algirdai, dėl apskaitos, tai yra įmonės kurios tuo užsiima. Juk aišku nesamdysi huhalterio ar apskaitininko 0,01 etatui.
O dėl mokesčių, tai bet kokiu atveju mokesčius moki, aišku kaip įmonė daugiau nei freelancer, bet paskaičiavus, galimybė pritraukti investuotoju turi didelę ‘opportunity cost’(atleiskit, neatgaminu kaip lietuviškai).
2008-12-3 11:20
< ...>. Buvo kalbama apie tai, kad bendrai (visai ne internetas) Lietuvoje kuriama labai mažiai įmonių. Tam trukdo įstatinis 10 000 Lt kapitalas, ilgas ir varginatis popierių tvarkymas bei t.t. Todėl valdžia ir siūlo, kad įstatiniam kapitalui įkurti UAB pakaktų 1 Lt, o visus dokumentus būtų galima sutvarkyti tam skirtame interneto puslapyje. Taigi visiškai čia ne apie internetą.
2008-12-3 11:35
Mindaugai, manau, (a) klaidinga teigti, kad šis įstatymas (įtakojantis visas būsimas UAB, taigi ir tas, kurios sieja savo veiklą su internetu) nepaveiks internetinio verslo; (b) jei tobulėja valdžios sektorius e-valdžios linkme, tema apie internetą.
2008-12-3 16:59
Straipsnio teiginys: “… atsiras daug naujų nekokybiškų interneto projektų (sukurtų “ant durniaus”), po kiek laiko nusiris įmonių bankrotų banga”. Kodėl? Tai visai nesusiję su šiuo valdžios projektu. Teskto autoriaus-(ės) mintys dėstomos visai ne į temą.
Geriau būtų šiuo atveju panagrinėti kitą pusę. Kiek interneto svetainų savininkų, kurie legaliai imdami pinigus už reklamą internete dabar yra išsiėmę individualios veiklos liūdijimą, jį pakeis į UAB su įstatiniu 1 Lt kapitalu. Štai kur esmė: ar apsimoka reorganizuoti įmonės statusą, finansinė veikla, bakroto procedūrų skirtumai ir kiti finansiniai niunasai tarp individualios veiklos ir UAB su 1 Lt. Kitais žodžiais tariant, kokios turi būti reklamos apimtys per mėnesį ar metus, kad būtų verta keisti įmonės statusą iš minėtos individualios veiklos į UAB. Štai kur esmė. O visą kitą šitame rašinyje yra paistalai visai ne į temą.
2008-12-3 23:05
Mindaugai, netrinu komentaro, nes kiekvienas turime savo nuomonę. Stokojate konstruktyvumo…
Siūlau paskaityti VZ straipsnį: “naujoji valdžia skelbiasi ketinanti naikinti patentus ir tokius verslo leidimus palikti tik amatininkams.” Įvykdžius šiuos planus, į UAB lygmenį turėtų pereiti praktiškai visi, kurie nori veikti legaliai.
Bankrotų banga, subjektyviai vertinant, galėtų atsirasti dėl UAB administravimo sudėtingumo, išaugusios konkurencijos, krizės, nekokybiškų projektų, kurie eis į viešumą ir t.t. Net jei nė vienas iš minėtų scenarijų neįvyktų, iš istorijos aišku, kad anksčiau ar vėliau prasidės įmonių konsolidacija, tad nominalus skaičius mažės.
Cheers, Marius
2008-12-4 11:21
Gal tik atrodo, kad rašau piktai, tačiau iš esmės dėstau mintis ir noriu parodyti, kur yra padarytos klaidos. Juk perėjimas iš patento į UAB yra susijęs su kitais verslais (pvz., stattyboms), o ne internetu. Geriausias nedidelės intrentinės įmonės statusas šiuo metu yra individuali veikla. Nepainoikite savokų.
Antras dalykas yra tas, kad valdžios sprendimas supaprastinti UAB įkurimą-registravimą bus susijęs su vienu tinklapiu (pvz., kaip mokesčių inspekcija), todėl iš esmės šis sprendimas nieko nelemia lietuviškos interneto svetainių kūrimo prasme ateities. Šis valdžios sprendimas yra aktulus tik tuo kampu, kad tam tikros intreneto svetainės, kurios šiuo metu už reklamą internete turėdavo registruoti individualią veiklą, galės rinktis UAB statusą. Todėl tai yra grynai buhalteriniai, o ne lietuviško interneto perspyktų skatintojai.