marketer.ltforumas

Žiūriu, kol atostogavau lietuviško interneto padangė gyveno tuo pačiu ritmu: kažkas keičiasi, kažkas kuria, kažkas plagijuoja. Šįryt mūsiškę pašto dėžutę pasiekė toks portalo Fmag.lt įkūrėjo Artūro laiškas:

“Sveiki marketer.lt,

vis nebuvo progos retoriškai paklaust yra ar ne – verslo etika Lietuvoje, tad sekmadienio radinį pavadinsiu ta proga.

Prieš metus pirmieji pranešėt apie mados projekto fmag.lt startą. Būtent čia užvirė diskusijos dėl projekto naudos, monetizavimo ir įvairiausių galimybių. Kaip žinia projektas sėkmingai vystomas iki šiol, o tai, kad mados informacijos padangėje blizga visa galybė naujų mados blogų, pora naujų portalų verčia tik pasitempt ir dirbt daugiau, stipriau, greičiau!. Bet ką daryti, kai įtakingesni vagia tai, ką sukuri, nė kiek nesigėdija, o mūsų šalies įstatyminė bazė šalia to atrodo apgailėtinai.

Tokią įžanga skiriu galybės interneto projektų kūrėjui ir šiaip žvaigždei Ugniui Kiguoliui, jo sukurtam projektui Jurgita.lt. Turėjau įtarimą, kad dalis informacijos “nuteka” iš mūsų Jurgitai, tačiau naujasis jų portalo atnaujinimas rodo, kad nuteka šis tas daugiau :)

Esu pamalonintas (sarkazmas), kad net mano diletantiški pasisakymai apie projekto lūkesčius (sukūrę mums startinį lankomumą) neužgožė puikiai dirbamo redaktorės ir žurnalistų darbo. Priimsiu tai kaip įvertinimą kaip turėjo atrodyt mados portalas skirtas Lietuvos rinkai.

Tad belieka retoriškai klaust – Ugniau, susitksim metų moters apdovanojimuose prie tauresnio gėrimo taurės ir įtikinsi mane, kad rombai ir visa kita iš fmag.lt į jurgitą atkeliavo atsitiktinai. Ar mes bandysim laimę ieškodami atsakymų kokias autorystės teises gina Lietuvos įstatymai…”

Palyginimui:

http://www.fmag.lt/david-carter-namai-graziausias-viesbutukas-pasaulyje-londonas-anglija-viesbuciai.html

http://plaukai.jurgita.lt/naujienos/modeliu-patarimas-seksualiems-plaukams

Na, skirtumų gal daugiau negu dešimt, bet panašumas tikrai bado akis. Anksčiau atrodęs kaip Jurgita.com, berods portalas ryžosi didesniems pokyčiams… Ir čia jau ne tik ikonėlių pasiskolinimas. Negražu, Ugniau, oi negražu..

Raktažodžiai: autorinės teisės, Fmag.lt, Jurgita.lt, Plagiatas, Plagijavimas

Praeitą trečiadienį pasirodė informacija apie Google AdWords reklamos įrankio atnaujinimą. Trumpa įžanga į „mokėk už paspaudimą - gauk skambutį“ logika pagrįstą reklamos modelį Google AdWords tinkle. Šis modelis orientuotas į mobiliuosius įrenginius su pilnomis naršyklės galimybėmis (pavyzdžiui, iPhone), tad kol kas didelės auditorijos Lietuvoje juo nepasieksime.

Reklaminės kampanijos paleidimas mobiliesiems įrenginiams yra analogiškas kaip ir įprastų Google AdWords reklaminių kampanijų, išskyrus kelis nustatymus:

1. Bekurdami reklaminę kampaniją įveskite jūsų įmonės (arba kliento) telefono numerį.

2. Parinkite reklamos rodymą mobiliesiems įrenginiams.

Trumpas video iš GoogleMobileBlog:

Raktažodžiai: gauk skambutį, Google Adwords, GoogleMobileBlog, mobilioji reklama, Mokėk už paspaudimą, reklamos tinklai

Vakar adresu VZ.lt pasitiko toks pranešimas:

Registruotus vartotojus lengviau paversti pirkėjais, visgi VZ.lt turbūt yra pirmas iš didžiųjų portalų, pasielgęs taip drastiškai. Dalis lojaliausių užsiregistruos, didelė dalis tiesiog rečiau lankysis, o laikas parodys, kas buvo teisus.

Visgi kol kas atrodo, kad su žinutės komunikavimu VZ.lt galėjo padirbėti ir stipriau, nes iš atsiliepimų atrodo, jog lankytojai šią naujieną suprato kaip VZ.lt apmokestinimą (iš tiesų - registracija nemokama, bent kol kas).

Raktažodžiai: Verslo žinios, VZ.LT, VZ.lt registruotiems nariams

Prieš kelias dienas taip tyliai tyliai veikti pradėjo gal ir ne iki galo atidirbta, bet vis tiek pakankamai įdomios koncepcijos svetainė Stilingos.lt. Ji skirta moterims virtualiai “pasimatuoti” įvairių Lietuvoje prekiaujamų prekių ženklų drabužius, susidėlioti sau patinkančius jų derinius ir pan.

Pati svetainė gal ir nėra stebuklas, bet joje esantis Flash įrankis - tokios koncepcijos  ir gana gerai išdirbto lietuviško produkto dar neteko matyti, akivaizdu, kad jam sukurti buvo sukišta daug laiko ir resursų. Šiame įrankyje pirmiausia moterims rekomenduojama virtualiai “susikurti” save (pasirinkti figūros tipą, apimtis, plaukų spalvą, šukuoseną, įsikelti veidą), o tada ant šio modelio “rengtis” įvairius drabužėlius, žiūrėti kaip jie dera modeliui, tarpusavyje ir pan.

Man, kaip moteriškos lyties atstovei, idėja atrodo labai šauni ir, jeigu drabužių būtų suvesta daug, naudočiausi ir naudočiausi. Visgi daug jų kol kas nėra. Turbūt ne taip lengva prikalbinti prekių ženklų atstovus apkarpyti drabužius pritaikant juos sistemai, suvesti visus išmatavimus ir pan. Dar būtų smagu, jeigu pasirinktas figūros tipas būtų pritaikytas prie įvestų išmatavimų, nes dabar viskas “primatuojama” ant standartinių modelių. Bet tai technologiškai turėtų būti dar sudėtingiau, nes tektų pačioms įvairiausioms proporcijoms pritaikyti drabužius… Na, jeigu projektą sukūrusi Kryptis atidirbs ir šį momentą, turės turbūt geriausią tokio pobūdžio įrankį ir galės drąsiai jį pardavinėti užsienio eshopams. Rašau užsienio, nes juos turbūt lengviau pavyktų įtikinti pritaikyti savo turimus drabužius įrankiui, lietuviškiems juk dažnai pritrūksta laiko net ir tekstams išsiversti į lietuvių kalbą ;)

Kaip ten bebūtų, sėkmės įrankio kūrėjams, šaunuoliai jūs. Smagu kažką tikrai naujo atrasti lietuviško interneto padangėje.

Raktažodžiai: Įrabkiai eparduotuvėms, Stiliaus įrankiai, Stilingos.lt, Virtualus stilius

Šią savaitę mus pasiekė žinia, kad VZ.lt leidžia naują produktą, skirtą verslo naujienų skaitymui išmaniaisiais telefonais. Šiuo metu produktą galima išmėginti m.vz.lt. Anot pranešimo, lankytojai dominančių naujienų srautą pasirinks pagal verslo sritis, raktinius žodžius - tai pirma Lietuvoje teikiama tokio pobūdžio paslauga telefone.

m.vz.lt nėra nei vienos reklamos, o demonstracinę projekto versiją galima pamatyti čia: http://vz.lt/mobilus.

Jau anksčiau esame kalbėję apie naujienų portalų turinio apmokestinimą. Šis variantas iš vartotojo perspektyvos atrodo visiškai neskausmingas - pay-for-convenience modelį taiko nemažai užsienio verslo portalų. Kaip marketer.lt teigė Verslo žinių rinkodaros direktorė, paslauga bus apmokestinta kovo mėnesį, o kol kas stebima, kas jungiasi, gali būti, kad kainodaros planas bus koreguojamas ir lūkesčiai dėl pajamų yra kol kas dar neaiškūs.

Raktažodžiai: naujienų portalai, VZ.LT

Vakar gavome dar vieno svečio pranešimą:

“Sukūriau SEO įrankį www.grank.lt ir norėčiau paskleisti šią žinią platesniam ratui.
Idėja gimė beveik prieš metus, tačiau tikrai tinkamą ir su pakankamai funkcijų projektą
paruošiau tik dabar.

Žilvinas Sadauskas, sadauskas.lt”

Raktažodžiai: grank.lt, Optimizavimas Paieškos Sistemoms, SEO

Šįkart pas mus į svečius užsuko dažnas marketer.lt komentatorius Ostapas. Tad jūsų teismui Ostapo įrašas apie interneto projektų kūrimą. Beje, svečių laukiame ir dažniau!

Kuriantys šiandieninius interneto projektus dažnai patenka į savotiškus spąstus – stengiasi koncentruotis vien tik į naujausias technologijas ar išskirtinį funkcionalumą (juk visi į tai koncentruojasi!). Be abejo, žmonės dažnai užsimano „Video svetainėje“, „Blogo (nes visi tai turi)“ ar „Atseit integruotos tiesioginio marketingo el. paštu kampanijos“ ir t.t. Bet į ką reikia atsižvelgti pirmiausia, kokius prioritetus pasirinkti ir kaip rišliai paaiškinti savo sprendimo priežastis?

Pirmiausia, turime sau atsakyti į pagrindinį klausimą – koks yra mūsų projekto tikslas? Ar pagrindinis tikslas yra padidinti pardavimus? Galbūt tiesiog reikia pateikti informaciją švietimo tikslais? Padaryti kokio nors projekto ar įvykio reklamą? Padidinti svetainėje užsiregistravusių narių skaičių? Galiausiai, pats svarbiausias dalykas – kiek žmonių Jums reikia pasiekti savo projektu, kad būtų verta dėl jo aukoti laiką ir pinigus?

Visiškai nesvarbu, ką Jūs kuriate naudosiesi pačiomis pažangiausiomis technologijomis – interneto svetainę, reklamos Facebook‘e kampaniją ar ketinate savo klientus „apšaudyti“ tiesioginio marketingo elektroniniais laiškeliais – pirmiausia būtina pradėti nuo GALUTINIO tikslo. Koks yra Jūsų projekto tikslas? Taipogi, negalite susilaukti sėkmės, jeigu neturite kaip įvertinti savo projekto rezultatų. Kas iš to, jeigu darote kažką, kieno sėkmės neįmanoma pamatuoti? Jūs turite ne tik sukurti reikiamą komunikacijos įrankį, bet ir pasirūpinti atitinkama strategija, kuri padėtų pasiekti Jūsų tikslinę auditoriją ir priversti ją elgtis taip, kaip Jūs norite. Paimkime paprastą pavyzdį apie geriausią pasaulyje produktą, kurio pristatymą sugalvojote padaryti vaizdo klipo pavidalu:

• Jeigu pateikiate vaizdo medžiagą apie geriausią pasaulyje produktą, bet niekas jos nemato – kokia iš to nauda? Kiek žmonių nusipirks Jūsų siūlomą prekę?
• Jeigu visi mato pamato Jūsų vaizdinę medžiagą, bet ten nėra nurodyta, kaip tą prekę įsigyti, kokia iš to nauda?
• Jeigu vaizdo kokybė yra labai prasta ir sugadina visą įspūdį apie geriausią pasaulyje prekę, kokia iš to nauda?

Atsakymai į visus šiuos klausimus turi būti rasti dar projekto planavimo stadijoje. Schema apačioje pakankamai tiksliai apibrėžia keletą projekto vystymosi etapų, į kurių eiliškumą reikėtų atsižvelgti kuriant bet kokį interneto projektą:

Ieškojimas:

Apsibrėžiate projekto tikslus, strategiją tikslinės auditorijos pasiekimui, Jūsų kampanijos pagrindines žinutes (tas, kurias norite pasakyti savo klientams), suplanuojate projekto sklaidos grafiką, reikalingus atlikti kitus darbus ir nepamirštate ataskaitų apie projekto „gyvenimą“.

Techninė ir informacijos pateikimo struktūros

Turite pasirinkti technologijas, kurias naudosite savo projektui įgyvendinti, apgalvoti atskirų verslo sistemų ryšius tarpusavyje (jeigu tokios egzistuoja), apspręsti tai, ką matys galutinis vartotojas ir galiausiai nusistatyti aiškius savo pateikiamo turinio prioritetus.

Grafinis dizainas

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – dizaino darbai atliekami dar gerokai prieš projekto planavimo darbus. Jūs turite pirmiausia susikurti savo informacijos pateikimo struktūrą, kad galėtumėte tinkamai „išryškinti“ arba pabrėžti savo pagrindinį turinį – atskirti jį nuo antrojo ar trečiojo lygmens „žinučių“.

Kuomet esate dizaino kūrimo fazėje, pats svarbiausias dalykas – Jūsų įvaizdis ir prekės ženklo patrauklumas. Jeigu Jūs nesudarysite reikiamo įspūdžio savo potencialiems klientams pirmojo žvilgsnio metu (kuris tetrunka vos akimirką), niekas nesivargins toliau nagrinėti Jūsų pasiūlymo detalių.

Tinkamai atsirinkite dizainerius savo projektui – būkite tikri, kad jie specializuojasi būtent interneto projektų kūrimui. Negalvokite, kad spaudos darbų genijai taip sublizgės ir internete, kur galioja kiek kitokios taisyklės.

Kūrimas ir integracija

Projekto programavimas turi prasidėti tik tada, kai yra tiksliai apibrėžtas visas funkcionalumas ir dizainas. Jeigu tiksliai žinote, ko norite, programavimo darbų sąskaita galite sutaupyti nemažai pinigų.

Projekto paleidimas, ataskaitos, tobulinimas

Projekto paleidimo jokiu būdu nereikėtų traktuoti kaip savo darbų pabaigos. Anaiptol, viskas tuomet tik prasideda. Tai yra pradžios, atskaitos taškas. Jūs įgyvendinate savo planą, valdote savo veiksmus ir turite pateikti pirmąją ataskaitą apie projekto rezultatus. Juk visi žino, kad daugiausia laiko užima jau paleisto projekto tobulinimas – tai atliekama tol, kol jis pasiekia visus jam keliamus tikslus.

Sėkmės internete!

Ostapas
www.vedesirnevedes.lt

Raktažodžiai: Grafinis dizainas, Interneto projektai, Interneto projektų kūrimo etapai, Projektų kūrimas

Jau tradicija tapo kasmetinė interneto konferencija LOGIN. 2009-ųjų birželį aprašėme įspūdžius iš LOGIN 2009. Šiandien startavo LOGIN 2010 interneto svetainė. Ekonominis nuosmūkis neišgąsdino organizatorių ir pranešėjų. Šiek tiek faktų apie patį renginį (pagal organizatorių pateiktą informaciją):

Laikas: 2010 m. kovo 18 d.
Vieta: Vilniaus „Siemens arena“
Tema: Ateitis (interneto tendencijos, prognozės, spėjimai)

Planuojama, kad pranešėjų skaičius viršys 30. Nors Bill Gates šį kartą nedalyvaus, apie kai kuriuos iš pranešėjų išsamiau:

Keletas pranešimų temų pavyzdžių:

• Vilnius 2.0: kaip paversti Lietuvą vienu pažangiausių technologijų centrų Europoje
• Prekės ženklų vystymo ateitis internete
• Interneto verslas: kaip koncepciją paversti pinigais?
• Muzika ir radijas internete: kas toliau?

Nežinau.lt šiandien rašė apie LOGIN 2010 ir potencialią “nišą tinklaraščių autoriams ir skaitytojams būtent su tais Ignite ar Mini Barcamp pranešimais.” Norisi prisidėti prie skatinimo registruotis į „Ignite“ ir „Mini BarCamp“ sesijas.

Logged in.

Raktažodžiai: Alex Hunter, Andy McLoughlin, Ben Hunt, Carsonified, GetJar, Huddle.net, Ignite, Ilja Laurs, INSEAD, KRDS, Linkcrafter, login, login 2009, login 2010, Matthew Fraser, Mawuna Koutonin, Mike Kus, Mini BarCamp, Mixcloud.com, Nežinau.lt, Nico Perez, One Laptop per Child, Pet Punk, Scratchmedia, Thomas Jestin, Virgin Group, Walter de Brouwe

Turbūt nemažai yra mąsčiusių apie centralizuotą duomenų bazę, kurioje galima būtų rasti bankų išparduodamą turtą. Yra būstų, automobilių ar kito turto, kuris buvo įkeistas bankams už kreditus, o šiuo metu tą turtą norimą parduoti, siekiant padengti arba iš dalies padengti nemokaus kliento įsipareigojimus. Kadangi to turto pirkėjas paprastai jau būna kažkiek išpirkęs turto, tai kredito likutis kartais gali būti mažesnis už pačią turto vertę, tad bankas perimdamas jį dėl įsipareigojimų nevykdymo patiria tam tikrą išlošį. Esant tam tikrom aplinkybėm, kai šio turto ima pernelyg daugėti, bankas gali būti suinteresuotas jį parduoti pigiau, kad greičiau padengtų arba iš dalies padengtų savo patirtus nuostolius su konkrečiu nemokiu klientu.

Vakar kaip tik startavo tokia sistema, kurios pavadinimas BankSale.eu. Anot autorių (iš pranešimo spaudai):

“Pasaulinė krizė atsiliepė Lietuvos gyventojų ir įmonių mokumui, todėl bankai vis dažniau priversti perimti iš skolininkų už negrąžintas paskolas nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įrangą. Nekilnojamojo turto valdymas arba prekyba automobiliais nėra bankų verslas. Finansų institucijoms svarbu kuo greičiau atgauti įšaldytas lėšas. Pirkėjams dabar pats palankiausias metas įsigyti automobilius, nekilnojamąjį turtą ar įvairią įrangą. Tačiau Lietuvoje jaučiamas vienos specializuotos duomenų bazės tik apie bankų parduodamą turtą trūkumas. Apie tai ne kartą kalbėjo pačių bankų atstovai. Todėl nutarėme sukurti bankų perimto turto katalogą, kurio dėka apie visą bankų bei lizingų bendrovių parduodamą turtą galės sužinoti ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir pirkėjai iš užsienio… dažnai bankų perimtas turtas parduodamas net iki 30 procentų pigiau, nei rinkos kaina…

Nors projekto autoriai matomai pasižymi itin didelėmis ambicijomis, pats portalas yra labai neturiningas. Pavyzdžiui, NT objektų visoje Lietuvoje yra net du. Ir tie parduodami kainomis, kurios toli gražu neprimena “gero deal’o”. Vakar respublika kaip tik bandė spėti, kiek gali būti žmonių, kurie turi problemų su būsto kreditais. Anot jos, tokių yra viso labo 1500 - 3000. Jei tai teisingas spėjimas, NT objektų, kurie būtų išparduodami per banką, yra nereikšmingas skaičius. Reikia turėti omeny, kad tik iš labai reto kurio bankas atima būstą. Paprastai mėginama išlaukti pirkėjo mokumo. Tad rinka tokiam projektui vargu, ar egzistuoja.

Raktažodžiai: BankSale.eu, Nekilnojamasis turtas, Varžytinės

Kartais net ir nedidelis svetainės puslapio, kuriame lankytojas priima sprendimą (pirkti-nepirkti, registruotis-nesiregistruoti ir t.t.) dizaino pakeitimas, kaip kad pvz.  formos perkėlimas iš dešinės į kairę, gali turėti ženklų poveikį rezultatui (angl. conversion rate). Google tam matuoti turi gerą įrankį Website Optimizer. Bet kartais gerų idėjų galima pasisemti ne tik iš savo, bet ir iš kitų klaidų. Tad tiems, kas dar neatradę, rekomenduoju karts nuo karto aplankyti portaliuką ABTests.com, kuriame lankytojai talpina savo atliktų pakeitimų pavyzdžius ir kokį procentinį poveikį tie pakeitimai turėjo rezultatams.

Pvz. kartais laukų skaičiaus susisiekimo formoje sumažinimas gali pagerinti rezultatą dvigubai ;)

Sėkmės keičiantis ;)

Raktažodžiai: AB testing, AB tests, ABTests.com, Google Website Optimizer

Dar 2009 m. rugsėjį One.lt šiek tiek pakeitė išvaizdą. Dovilė rašė apie One.lt vystymosi perspektyvas. Panašu, kad prieš porą dienų iš One.lt garažo pavėluotai pasaulį išvydo Facebook.com „sienos“ arba Frype.lt „plepio“ analogas - „srautas“. „Srautas“ yra įrankis, kuriuo One.lt vartotojai gali pasakoti draugams apie savo veiklą.

One.lt „srautas“

Ar naujasis įrankis taps išskirtiniu konkurenciniu privalumu? Vargu, nes konkurentų socialiniai portalai jau senokai turi „srauto“ alternatyvas.

Frype.lt „plepys“

Raktažodžiai: Facebook.com, Frype.lt, ONE.lt, plepys, siena, srautas

Prancūzijos valžia šią savaitę paskelbė apie ketinimus apmokestinti reklamos pajamas, kurias gauna paieškos sistemos. Mokestis būtų taikomas, kai ant reklaminio skydelio ar nuorodos paieškos sistemoje paspaustų prancūzas. Vienu iš pagrindinių šio mokesčio objektu taptų Google Prancūzijoje uždirbamos pajamos. Anot pareiškėjų, ši bendrovė Prancūzijoje uždirba apie 720 milijonus svarų per metus.

Idėjos kilo po žiniasklaidos įmonių skundų, jog interneto milžinės kaip Google, Yahoo ir kt. pelnosi iš jų turinio už jį nemokėdamos. Prancūzai tikėtųsi iš tokio mokesčio, kuris spaudoje jau vadinamas “Google tax”, uždirbti apie 50 mln. EUR per 2010 m. ir po 35-40 mln. EUR 2011 ir 2012 m. Jis paliestų ne tik paieškos sistemas, tačiau ir kai kuriuos socialinius tinklus. Surinkti pinigai būtų panaudojami antipiratinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, subsidijuojant legalius įrašus platinantį projektą.

Raktažodžiai: Google, Yahoo

“MG Baltic” priklausanti žurnalų leidybos įmonė “UPG Baltics” neseniai rinkai pristatė galimybę savo leidinių prenumeratos sistemoje www.zurnalai.lt prenumeruoti elektronines žurnalų versijas. Karolis Pocius aptarė projekto įgyvendinimo techninius niuansus, o man įdomesnė pati idėja ir kokią ji turi perspektyvą.

Elektroninių leidinių kaina šioje sistemoje gerokai mažesnė už popierinių. Visgi abejoju, kad bus daug tokio formato prenumeratorių, nes žurnalų skaitymo įpročiai gerokai skiriasi nuo informacijos skaitymo kompiuterio ekrane. Kompiuterio taip patogiai nepasiimsi pavartyti į kelionę ar prie pietų lėkštės. Visgi UPG jau prieš turbūt daugiau negu metus yra paleidus savo tylų ramų projektą vyras.lt, veikiantį ant tokios pačios elektronino leidinio skaitymo sistemos, kaip kad ir zurnalai.lt pateikiami leidiniai, tad zurnalai.lt techninio įgyvendinimo kaštai neturėjo būti labai dideli ir UPG tikriausiai pasirinko geriau jau daryti elektronines versijas negu nedaryti. Gal ir teisingai, auditorija tų, kurie perka žurnalą prekybos centrų stenduose ar spaudos kioskuose, praktiškai neturėtų persidengti su tuo trupučiu būsimų elektroninių prenumeratorių, o keli papildomi litai kišenės nedrasko.

Man asmeniškai gal negu prenumerata yra įdomesnė galimybė atsisiųsti senų numerių elektronines versijas, nes kartais būna, kad atsimenu arba sužinau, jog kažkada to žurnalo kažkuriame numeryje buvo informacijos, kuri man praverstų šiandien, o prekyboje tokio žurnalo jau nebeatrasi. Tik liapsusas, kad pas žurnalai.lt tokių senų numerių kainos lygiai tokios pačios kaip naujo numerio kainos.

Na, geriau ar blogiau, vis tiek smagu, kad kažkas daroma ir spaudos leidėjai išbando naujus būdus lipti iš krizės. Stebėsim, kurie pasiteisins ir sėkmės tobulėjant ;)

Raktažodžiai: Elektroniniai žurnalai, MG Baltic, UPG, UPG Baltic, Zurnalai.lt

Šiandien „NewsPoint“ (interneto stebėsenos sistema) paskelbė pranešimą spaudai (apžvalgą) apie įvairių Lietuvos ūkio šakų įmonių paminėjimus internete 2009 m. balandžio - gruodžio mėn. Apžvalgoje pateikiama informacija apie bankus, telekomunikacijos bendroves, prekybos centrus, nekilnojamo turto, draudimo įmones ir alaus gamintojus.

Matomiausias prekinis ženklas internete (tyrimo rėmuose) buvo „TEO“, antroje vietoje - „MAXIMA“, trečioje - „SEB“. Pranešime spaudai rašoma, kad daugiausiai pranešimų pasirodė apie bankus, telekomunikacijos bendroves bei prekybos centrus. Mažiausiai informacijos pateikta apie alaus rinką.

Pirmaujantys bankai („SEB“, „DnB Nord“ ir „Snoras“) yra sąlyginai panašų kartų skaičių paminėti internete.

Telekomunikacijų įmonių grupėje ženkliai primauja TEO. Tikėtina, kad nemažą įtaką rezultatams turi portalas ZEBRA.

Vertinant prekybos centrų rinką, stebimas akivaizdus yra „MAXIMA“ atotrūkis nuo konkurentų.

Raktažodžiai: bankas, DnB NORD, maxima, newspoint, pranešimas spaudai, prekybos centras, SEB, Snoras, telekomunikacijos bendrovė, teo, zebra

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV užsakymu buvo atliktas tyrimas, kuriame įvertinti elektroninės valdžios bei kompiuterių ir interneto vartotojų 2009 m. rudens rodikliai. Tyrimą atliko TNS Gallup 2009 m. rugpjūčio 31 d. - 2009 m. lapkričio 22 d. Tyrime dalyvavo 1 493 pastovūs 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.

Aktyviausi interneto vartotojai yra 20-29 metų amžiaus grupės interneto vartotojai. Šio amžiaus respondentai dažniausiai iš visų internautų naudojosi:

• elektroniniu paštu (88,2 proc.)
• elektroninio banko paslaugomis (59,8 proc.)
• žiūrėjo televizijos laidas (20,0 proc.)
• perkėlinėjo nuotraukas ir muzikos bylas (57,5 proc.)

Kur paieškos sistemos, Skype ar socialiniai tinklai? Kur naujienų skaitymas? :)

60-74 metų respondentai internetu naudojosi šiais tikslais:

• naudojosi elektroniniu paštu (79,6 proc.)
• naudojosi paieškos sistemomis (72,9 proc.)
• internetinių pokalbių programomis (43,5 proc.)

Populiariausios viešojo sektoriaus e. paslaugos:

• pajamų mokesčio deklaravimas (40,1 proc. nuo apsilankiusių viešojo sektoriaus interneto svetainėse)
• darbo paieška (33,5 proc.)
• su sveikatos apsauga susijusios paslaugos (16,6 proc.)
• viešųjų bibliotekų paslaugos (pvz., katalogų peržiūra, knygų paieška) (14,8 proc.)